Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui E. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini), Vilnius), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su ieškinyje nurodytu adresu. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, atsakovui skirtus procesinius dokumentus išsiuntė į atsakovo darbo vietą, kur jie buvo įteikti atsakovo darbdavio ((duomenys neskelbtini)) biuro vadybininkei A. T. (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

5. Atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakovas elektroninių ryšio priemonėmis per sistemą www.credit24.lt, su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove ,,IPF Digital Lietuva“ sudarė paskolos sutartį Nr. 3141546, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1 500,00 Eur paskola. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 36 mėnesių laikotarpį. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos, atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 9.1 punktas). 2017 m. spalio 31 d. pagal susitarimą dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo Nr. PR-17-210, pirminė kreditorė perleido savo reikalavimo teisę ieškovei UAB „B2Kapital“ (Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. PR-17-210, dokumentas zip.priede). Reikalavimas į atsakovo skolą ieškovei perleistas 2019 m. sausio 3 d., po to kai 2019 m. sausio 2 d. pirminė kreditorė su atsakovu nutraukė sutartį. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku 2019 m. sausio 7 d. pranešimu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010). Taigi, atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės atsiskaityti su pradine kreditore, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

11. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal 2018 m. rugpjūčio 29 d. paskolos sutartį Nr. 3141546, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur negrąžintą kredito dalį ir yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

12. Šalių pasirašytoje sutartyje numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 47,88 procentai, kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo:1) 186,60 Eur dydžio palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 29 d. (tokia data nustatyta remiantis 2019 m. sausio 2 d. ieškovės pranešimu atsakovui, kuriame nurodyta, jog atlikti mokėjimus yra pradelstos 93 dienos) iki 2019 m. sausio 3 d., kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis; 2) 989,52 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. (kreipimosi į teismą diena); 3) 47,88 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos.

14. Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo ir nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas).

15. Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė su atsakovu nutraukė sutartį 2019 m. sausio 2 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės iš viso 1 176,12 Eur (186,60 Eur + 989,52 Eur) dydžio mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., tenkintinas iš dalies – priteisiant 186,60 Eur dydžio mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. spalio 29 d. iki 2019 m. sausio 2 d.

16. Ieškinio reikalavimas dėl 47,88 proc. dydžio metinių (mokėjimo) palūkanų, skaičiuojamų nuo 1 500,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki visiško kredito grąžinimo taip pat atmestinas. Vadovaujantis kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuota taisykle, nutraukus sutartį anksčiau termino (Sutartis buvo nutraukta vienašališkai anksčiau termino 2019 m. sausio 2 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos tiek konkrečia pinigine išraiška, tiek procentine išraiška (metinė palūkanų norma) nepriteistinos.

17. CK 6.258 straipsnyje numatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Atsakovas įsipareigojo pagal sutartį mokėti 0,05 procento dydžio netesybas už piniginių prievolių termino praleidimą nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos atitinkamos dalies ir laiku nesumokėtų paskolos palūkanų sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 9.1. punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 151,79 Eur delspinigius (už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. gegužės 13 d., už 180 dienų) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 65 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina 42,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

20. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „B2Kapital“ (juridinio asmens kodas 225516770) iš atsakovo E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 ct) negrąžintą kreditą, 186,60 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt šešių eurų 60 ct) sutartines palūkanas, 151,79 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 79 ct) delspinigius, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.