Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EO NT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-338-454/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eoltas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EO NT“ dėl sutarčių pakeitimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „EO NT“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eoltas“ dėl taikos sutarties pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė nesutinka su apeliantės prašymu skirti ekspertizę, nes apeliantė šia galimybe galėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu, tačiau šios galimybės atsisakė. Apeliantė dar atsiliepime į ieškinį pareiškė, jog užsakys nepriklausomą turto vertinimą ginčo nuomos kainoms nustatyti, tačiau teismo posėdžių metu pateikti tokį įrodymą atsisakė. Be to, tokios ekspertizės atlikimas 2015 metais, neparodys nuomos kainų būsenos ieškinio pateikimo momentu. Svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu buvo skiriami net keturi parengiamieji posėdžiai, kurie buvo atidedami ne tik dėl taikos sutarties sudarymo, bet ir skiriami bylos iš esmės nagrinėjimui pasirengti. Taigi, apeliantė turėjo pakankamai laiko įrodymams pateikti, o jos teiginys, jog ji dėl derybų taikai pasiekti nepateikė į bylą nekilnojamojo turto vertinimo ir atitinkamai ieškovės turto vertinimo pažymoje nurodytą kainą paneigiančių dokumentų, yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų aiškinimo ir tinkamo jos vykdymo, sutarties sąlygų keitimo teismo sprendimu (CK 6.204 straipsnis), taip pat dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių, įrodymų tyrimą ir vertinimą aiškinimo ir taikymo (CPK 178 str., 185 str.).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog nuomotojas UAB „EO NT“ ir nuomininkas UAB „Eoltas“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė terminuotą 15 metų laikotarpiui (sutarties 5.1. p.) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2008/2, pagal kurią UAB „Eoltas“ buvo išnuomotos 7227,48 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 6.1. punktą nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį nuomotojui mokėti 25,00 Lt nuompinigius ir 18 proc. PVM už vieną kvadratinį metrą nuomojamų patalpų (1 t., 10-24 b.l.). Taip pat nustatyta, jog UAB „EO NT“ ir nuomininkas UAB „Eoltas“ 2008 m. rugpjūčio 1 d. sudarė terminuotą 15 metų laikotarpiui (sutarties 5.1. p.) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.2008/3, pagal kurią UAB „Eoltas“ buvo išnuomotos 561,81 kv.m. ploto negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 6.1. punktą nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį nuomotojui mokėti 25,00 Lt nuompinigius ir 18 proc. PVM už vieną kvadratinį metrą nuomojamų patalpų (1 t., 25-38 b. l.). Sutarties Nr. 2008/2 20.2, 20.3. ir 21.2. bei sutarties Nr. 2008/3 20.2., 20.3. ir 21.1. punktais šalys susitarė, kad visa sutartis ar jos sąlygos gali būti keičiamos abipusiu šalių raštišku susitarimu ir kad bet koks ginčas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su ja, kurį sprendžiant per 30 kalendorinių dienų nepasiekiamas susitarimas, sprendžiamas teisme pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Ieškovė kreipėsi su pasiūlymu į atsakovę dėl patalpų nuomos kainos pakeitimo, ją sumažinant iki ieškovės siūlomo dydžio, tačiau atsakovė nesutiko su pasiūlymu.

Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovė UAB „EO NT“, nurodo, kad sprendimas nepagrįstas ir neteisingas, prašo jį panaikinti, skirti ekspertizę tikrajai patalpų nuomos kainai nustatyti, ieškinį atmesti (3 t. b. l. 6-12).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str. 185 str.), materialiosios teisės normas, nustatančias sutarties sąlygų aiškinimo ir sutarties sąlygų keitimo teismo sprendimu pagrindus ir procedūras (LR CK 6.204 str., 6.223 str.), dėl ko šalių ginčas byloje buvo išspręstas neteisingai, nes teismo sprendimo išvadų nepatvirtina nustatytos aplinkybės byloje. Dėl to apeliacinis skundas yra pagrįstas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas, panaikintinas, o kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, todėl byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas atsakovo priešieškinys nebuvo skundžiama.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui apibrėžtam terminu ar įvykiu. Taigi sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygas gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1. 5 straipsnis). Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos sutartyje numatytais ar įstatymų nustatytais atvejais gali būti pakeistos teismo sprendimu (CK 6.223 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas. CK 6.204 straipsnyje įtvirtinta pasikeitusių aplinkybių taisyklė, kuri taikytina, kai vienai sutarties šaliai tampa sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis, sudarydama sutartį, negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino konstatavęs, jog ieškovė įrodė LR CK 6.204 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtintus kriterijus, nes: 1) nuomininkas UAB „Eoltas“ negalėjo protingai numatyti, kad pasirašius nuomos sutartis prasidės ekonominis sunkmetis, kad ekonomikos padėtis tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio valstybėse yra sunki, kad kilnojamojo turto pardavimo ir nuomos kainos nukrito ir kad tai yra visiems žinomas faktas (CPK 182 straipsnio 1 punktas); 2) kad ekonominis sunkmetis prasidėjo po sutarčių sudarymo; 3) kad nuomininkas UAB „Eoltas“ negali kontroliuoti ekonominio sunkmečio padarinių – rinkoje sumažėjusio bendrovės paslaugų apimties ir dėl to gaunamų mažesnių pajamų, padidinto PVM; 4) kad nuomininkas UAB „Eoltas“ nebuvo prisiėmęs ekonominio sunkmečio padarinių rizikos – mokėti daugiau už tikrąją rinkos kainą ir neatitinkančią laisvos rinkos principų iš esmės pakeitusius ginčo šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. iš esmės padidinę ieškovės pusės sutarties įvykdymo kainą. Teisėjų kolegija su šiai teismo vertinimais nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties šalies finansinės būklės pablogėjimas dėl ekonominės krizės savaime nėra pagrindas taikyti CK 6.204 straipsnio nuostatas; lygiai taip pat konstatavimas, jog ir kita sutarties šalis patyrė neigiamų ekonominės krizės padarinių, nėra pagrindas šio straipsnio netaikyti. Ekonominės krizės situacija per se nereiškia sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo, tačiau ji nepripažintina ir absoliučiu pagrindu, dėl kurio reikalavimai pripažinti jos įtaką sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimui visais atvejais turėtų būti atmetami. Kadangi ekonominė krizė nevienodai paveikia įvairius verslo sektorius, tai pasauliniu ir nacionaliniu mastu kilusios ekonominės krizės įtaka sutartiniams santykiams ir jos sukelti konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje nustatytini ir vertintini individualiai. Ekonominė krizė ar kitas sutarties vykdymo sąlygų pasikeitimas ne visada sudaro pagrindą keisti sutartį – ji gali būti keičiama, jeigu toks pasikeitimas yra itin reikšmingas – iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pavyzdžiui, įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo išlaidų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Group“ v. UAB „Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. 3K-3-523/2013; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Evekas“, bylos Nr. 3K-3-623/2013; 2015 m. vasario 02d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015 UAB „Valbis“ v.UAB „Kauno audinių projektas“ ).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalis, įrodinėdama, kad jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai, turi įrodyti, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas. Taigi teismas, prieš tenkindamas reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį, pirmiausia turi nustatyti, ar šalis įrodė, kad egzistuoja visos keturios aplinkybės, įtvirtintos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje.

Byloje nustatyta, kad ieškovė būtinumą pakeisti sutartą patalpų nuomos mokesčio dydį grindė visų pirma tomis aplinkybėmis, jog ekonominio sunkmečio sąlygomis patalpų nuomos rinkos kaina sumažėjo (1 t. b. l. 67-69, 75-77), per metus pagal sudarytas nuomos sutartis su atsakove ieškovė sumoka apie 2 350 000-2 450 000 lt dydžio patalpų nuomos mokestį (2 t. b. l. 136-147), dėl to ženkliai mažėja ieškovės veikos pelningumas, t. y. jis mažėja - nuo 7,8 proc. buvusio 2008 m. iki 1,0 proc. 2013 m. (2 t. b. l. 125-127-133-135, 1 t. b. l. 78). Šiuo metu po indeksacijos mokamas 27 Lt + PVM dydžio nuomos mokestis tiesiogiai daro įtaką ieškovės veiklos konkurencingumui. Teisėjų kolegija su šiais ieškovės argumentais nesutinka. Jei ir laikyti ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl patalpų nuomos rinkos kainų sumažėjimo pagrįstais (1 t. b. l. 67-69, 75-77, 2 t. priedas – dvi UAB „Inreal“ ataskaitos) ir įrodančiais tą faktinę aplinkybę, jog šalių sutarta 2008 metais mokėti patalpų nuomos kaina yra aukštesnė nei vėliau rinkoje nusistovėjusi, nėra pagrindo daryti išvadai, jog šios pasikeitusios nuomos rinkos kainos reikšmingai pakeitė šalių prievolių pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju iš nuomos sutarčių ieškovės kylančios prievolės yra apie 2 350 000 Lt (680607 eurų) per metus, o tai palyginus su ieškovės įmonės metinėmis veiklos sąnaudomis, nuomos mokestis nuo bendrovės veiklos sąnaudų sudaro atitinkamai 2010 m. – 5 proc., 2012 m. – 4,66 proc. visų ieškovės sąnaudų (1 t. b. l. 101-104, 2 t. b. l. 125-127-133-135). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovės sumokamas metinis 2 350 000 Lt (680607 eurų) patalpų nuomos mokestis sudaro didžiąją dalį atsakovės pajamų, nes UAB „EO NT“ pelnas 2010 metais buvo 797 942 lt, 2011 m. - 876 260 lt, 2012 m. - 621 839 lt, 2013 m. – 953 770 lt (1 t. b.l. 107, 108, 3 t. b.l. 18, 24). Siekiant nustatyti šalių sutartinių prievolių pusiausvyros pažeidimo faktą, būtina įvertinti tiek ieškovės tiek atsakovės veiklos pokyčių, mokėtinų ir gautinų sumų skaitinę išraišką, teismui priėmus sprendimą pakeisti šalių susitarimą dėl patalpų nuomos mokesčio dydžio. Šiame teisėjų kolegijos sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija vertina, jog šalių sutartas mokėti patalpų nuomos mokestis neįtakoja ir negali reikšmingai įtakoti bendros ieškovės finansinės būklės, kuri yra pelninga, pasikeitusios nuomos rinkos kainos reikšmingai nepakeitė šalių prievolių pusiausvyros, nuomos kainos sumažinimas iki ieškovės reikalaujamo dydžio turės didelių neigiamų pasekmių atsakovei.

Teisėjų kolegija atmeta ir ieškovės teiginius, jog ji nebuvo prisiėmusi ekonominio sunkmečio padarinių rizikos. Pažymėtina ir tai, kad laisva valia sutartį sudariusi šalis neturi teisės pasinaudoti sutarties vykdymo suvaržymo (pakeitimo) institutu tik dėl to, kad po sutarties sudarymo susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybės sudaryta sutartis pasirodė esanti nepelninga arba generuoja mažesnį pelną, nei buvo manyta sudarant sutartį. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, jog šalių sudarytų nuomos sutarčių 6.3 punktas numato, kad kiekvienais metais nuomos mokestis yra indeksuojamas atsižvelgiant į vartotojų kainų indekso procentinį pokytį, o sutarčių 6.5. punkte yra nurodyta, kad šalims indeksavus nuomos mokestį, net ir tuo atveju, jeigu vartotojų kainų indekso pokytis būtų neigiamas, naujai perskaičiuotas nuomos mokėtis negali būti mažesnis už nuomos mokestį, taikytą iki atitinkamos indeksacijos. Ši sutartinė nuostata patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovė, sudarydama nuomos sutartis prisiėmė kainos išlaikymo tokiame pačiame lygyje (ar didėjimo) riziką net ir tais atvejais, jeigu ekonominė situacija šalyje blogėtų ir nekilnojamasis turtas pigtų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nėra įrodyta privaloma CK 6.204 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga, numatanti, kad nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ilgalaikėms sutartims vykdyti labai svarbus šalių bendradarbiavimas, solidarumas, abipusiškumas, sąžiningas pareigų vykdymas, šių sutarčių vykdymas pasikeitus aplinkybėms ir galimybė iš naujo susiderėti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, tačiau esminis principas išlieka tas, kad šalis privalo vykdyti sutartį, net jei ją vykdyti tampa sudėtingiau – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškinį nurodomais motyvais, įvertina sutarties šalių ketinimus ir poziciją dėl ginčo esmės, konstatuoja, jog atsakovė siekė bendradarbiauti su ieškove, dėjo pastangas, kad byloje ginčas būtų išspręstas abipusių kompromisų būdu, pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį su ieškove (2 t. b. l. 84-90, 96-98), kurioje buvo numatytas mažesnis patalpų nuomos mokestis, nei šalių susitartas, tačiau ieškovė šiomis galimybėmis nepasinaudojo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties šalis, įrodinėdama, kad jai įvykdyti sutartį tapo esmingai sudėtingiau negu kitai šaliai, turi įrodyti, kad egzistuoja CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties vykdymo suvaržymu laikomų aplinkybių visetas, sudarantis sąlygas konstatuoti esant pagrindui keisti sutarties sąlygas. Taigi teismas, prieš tenkindamas reikalavimą pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį, pirmiausia turi nustatyti, ar šalis įrodė, kad egzistuoja visos keturios aplinkybės, įtvirtintos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė neįrodė, jog jos reikalavimas pakeisti nuomos sutarties sąlygą dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo atitinka CK 6.204 straipsnyje nurodytas sąlygas.

Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo skirti byloje ekspertizę, kad nustatyti patalpų nuomos kainą, kadangi šis prašymas galėjo būti reiškiamas bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme, taip pat įvertinus tą aplinkybę, jog patalpų nuomos kaina nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimo dalį ir atmetus ieškinį, paskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatyta, jog atsakovė byloje turėjo 12830 Lt (3715 eurų) advokato atatstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 5-12), taip pat sumokėjo 1000 Lt (289,62 eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą (3 t. b. l. 14). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo teisinio santykio sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad atsakovės prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2, 8.9, 8.16, 8.18 punktuose nurodytus dydžius, o pagrindo jį didinti, atsižvelgiant į šių rekomendacijų 2 punkto nuostatas, nenustatyta, sprendžia, kad atsakovei iš ieškovės priteistinas minėtuose punktuose rekomenduojamo dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas – 1969,42 Eur (6800 Lt) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti UAB „EO NT“ (į. k. 301818277) iš UAB „Eoltas“ (į. k. 133769530) 2259,04 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir keturis euro centus) turėtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės priešieškinis, palikti nepakeistą.