Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis P. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Važiavo automobiliu „S. O.“, Zietelos gatve ir įvažiavo į pagrindinę gatvę, kuria važiavo motociklas. Šiuo metu tiksliai neatsimena, bet teigia, kad motociklas galėjo važiuoti pirma eismo juosta. Motociklo nepastebėjo dėl galimai prie sankryžos stovėjusio autobusiuko. Dėl įvykio galisi, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su mama visą laiką buvo labai artimi, problemomis dalinasi, mama jam yra didelis autoritetas, ji gali daryti teigiamą įtaką. Jie kiekvieną dieną matosi, aptaria problemas. Dalį sumos, 200 eurų, pervedė V. G., jei teismas nuspręs, kad tenkinamas nukentėjusiosios V. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos, tai stengsis atlyginti kuo greičiau.

Laiduotoja K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su sūnumi visada buvo artimi, jis su ja gyvena, bendrauja artimai, viską pasipasakoja. Ji nėra bausta, teista. Mano, galės daryti gerą įtaką. Stengsis dar daugiau su juo bendrauti. Su sūnumi aptarinėja gyvenimo, šeimos problemas. Kai kas nors blogo atsitinka, P. L. kurį laiką būna uždaras, tą patį vakarą nepapasakoja, kai nusiramina, tada papasakoja. P. L. gailisi, mato, kaip jis pergyvena, užsidengęs galvą guli. Tas įvykis buvo jam pamoka, jis sakė, kad dabar labai atsargiai važinėja, iki įvykio neįsivaizdavo, kad taip gali būti. Prašo laidavimo be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis J. G. (2016 m. rugpjūčio 8 d. apklausa) parodė, kad 2016 m. liepos 26 d., apie 14.20 val., Vilniuje, vairuojamu motociklu „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ne didesniu kaip 50 km/h greičiu važiavo Vilkpėdės gatvės pirma eismo juosta iš dviejų nuo Savanorių prospekto pusės link Tūkstantmečio gatvės. Vairuojamu motociklu važiavo vienas. Buvo šviesus paros metas, be kritulių, matomumas geras. Asfaltuota važiuojamosios dalies danga buvo sausa. Važiuodamas priartėjo prie nereguliuojamos nelygiareikšmių kelių sankryžos su Zietelos gatve, kuri buvo šalutinis kelias Vilkpėdės gatvės atžvilgiu. Dėl įvykio metu patirtų traumų neprisimena, ar tuo metu greta jo, ar priekyje jo važiavo kokios nors transporto priemonės. Kadangi jo kelias važiuojant per sankryžą buvo pagrindinis, jis tęsdamas važiavimą pirma eismo juosta tuo pačiu ne didesniu kaip 50 km/h greičiu įvažiavo į sankryžą ir per ją važiavo tiesiai. Kai jo vairuojamo motociklo priekinė dalis jau buvo pravažiavusi Vilkpėdės – Zietelos gatvių važiuojamųjų dalių sankirtą, jis staiga pamatė iš dešinės pusės, t.y. iš Zietelos gatvės, prieš pat jo motociklą į sankryžą įvažiavusį ir kelią jam užkirtusį automobilį „Subaru“. Neprisimena kas vyko po to, nes dėl patirtų sužalojimų kuriam laikui prarado sąmonę. Negali nurodyti su transporto priemonių susidūrimu bei jo nukritimu susijusių aplinkybių. Kai po kurio laiko atgavo sąmonę, jau buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jam teikė pagalbą. Vėliau medikų buvo išvežtas į ligoninę. Eismo įvykis kilo dėl to, kad jam per sankryžą važiuojant pagrindiniu keliu kliūtį sudarė kelią užkirtęs į sankryžą iš šalutinio kelio įvažiavęs automobilis. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala, todėl prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Jam išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį. Po eismo įvykio medikų buvo nugabentas į Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas medikų. Pagal asmens dokumentus jį apžiūrinėję medikai nustatė, kad jis nepilnametis, dėl ko buvo nuspręsta kviesti kitą greitosios pagalbos automobilį ir jį pervežti į Santariškių ligoninę. Laukiant atvykstant kito greitosios pagalbos automobilio medikai jam teikė pagalbą, nes jis jautė labai didelį skausmą, vėmė krauju. Po pusvalandžio ar praėjus kitam laikui, kurio dėl savo buvusios būklės tiksliai nurodyti negali, greitosios pagalbos automobiliu buvo pergabentas į Santariškių vaikų ligoninę. Atlikus tyrimus, jis buvo paguldytas į reanimacijos skyrių. Visą laiką jautė didžiulį skausmą. Trečią dieną po eismo įvykio, t. y. 2016 m. liepos 29 d., jam buvo atlikta operacija, kuri truko apie 5 valandas. Po operacijos parą laiko gulėjo reanimacijos skyriuje. Tuo metu vėl nuolat jautė skausmą. Dėl sulaužyto žandikaulio iki šiol negali valgyti. Per 8 dienas neteko 8 kilogramų svorio, nuolat jaučia nepatogumus ir skausmą. Kiekvieną dieną geria nuskausminamuosius vaistus, nes skauda sulaužytą dešinįjį raktikaulį ir žandikaulį. Dėl sulaužyto dešiniojo raktikaulio negali miegoti ant dešiniojo šono, o dėl sulaužyto žandikaulio – ant kairiojo šono. Dėl minėtos priežasties yra priverstas nuolat miegoti ant nugaros, dėl ko pradėjo jausti skausmus ir nugaros srityje. Taip pat dėl sužalojimų jis priverstas valgyti tik skystą maistą. Kiekvieną savaitę Santariškių vaikų ligoninėje jį apžiūri žandikaulio chirurgas. Gydymas tęsis ilgai, nes dėl lūžusio žandikaulio deformavosi sąkandis, kurį reikės atstatinėti. Be to, medikai įtaria, kad gali būti išjudinti iš savo vietos keli dantys. Tačiau tai medikai galės nustatyti tik tada, kai sugis žandikaulis ir jis galės išsižioti apžiūrai (1 t., b. l. 35).

Papildomos apklaustas metu (2016 m. spalio 18 d. apklausa) nukentėjusysis J. G. parodė atsimenantis, kad tiesiogiai prieš eismo įvykį, jam artėjant prie sankryžos, jis pastebėjo šalutiniu keliu važiuojantį automobilį „Subaru“. Automobilis prieš sankryžą stabtelėjo, todėl jis važiavo ramiai, nes manė, kad automobilio vairuotojas jį mato ir stoja jo praleisti. Po to, automobilis „Subaru“ pradėjo vėl važiuoti ir įvažiavęs į sankirtą užtvėrė jam kelią. Prieš transporto priemonių susidūrimą sankryžoje kitų automobilių nebuvo. Tuo metu tik vienas prieš tai priekyje jo važiavęs automobilis jau buvo pravažiavęs sankryžą ir nusukinėjo į Tūkstantmečio gatvę (1 t., b. l. 36).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. G. parodė, kad 2016 m. liepos 26 d., Vilniuje, Vilkpėdės – Zietelos gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu susidūrus iš šalutinio kelio išvažiavusiam automobiliui „Subaru“ ir motociklui „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo nepilnametis sūnus J. G., buvo ne tik sužalotas jo sūnus, bet ir sugadintas jam pačiam nuosavybės teise priklausantis motociklas „Yamaha“. Kadangi dėl sugadinto motociklo jam padaryta turtinė žala, jis prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju. Teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudimo bendrovę bei pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta (1 t., b. l. 133, 134).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. (policijos pareigūnas) parodė, kad 2016 m. liepos 26 d., Vilniuje, dirbant pagal nustatytą grafiką su vyriausiuoju patruliu R. T., jie apie 14.15 val. buvo ties Naugarduko – Zietelos gatvių sankryža, kur „formino“ eismo įvykį. Būdamas minėtoje vietoje jis vienu metu išgirdo sau iš už nugaros sklindantį trenksmo garsą. Kadangi gatvėje ir taip buvo triukšminga, jis iš karto į šį garsą nesureagavo. Tik po to, kai po 3-4 sekundžių išgirdo kažką šaukiant apie kilusį eismo įvykį, jis atsisuko atgal link Zietelos – Vilkpėdės gatvių sankryžos. Naugarduko – Zietelos gatvių sankryža buvo nuokalnėje, todėl iš karto atsisukęs negalėjo matyti Zietelos – Vilkpėdės gatvių sankryžos. Jie su bendradarbiu turėjo paeiti link šios sankryžos į įkalnę. Į Zietelos – Vilkpėdės gatvių sankryžą, kurioje kilo eismo įvykis, jie nuėjo praėjus gal 20 sekundžių laiko tarpui po išgirsto trenksmo garso. Tuo metu įvykio metu susidūrę automobilis „Subaru“ ir motociklas buvo vietose, užfiksuotose eismo įvykio vietos plane. Kadangi eismo įvykio nematė, todėl jis negali nurodyti kokiomis aplinkybėmis suartėjo transporto priemonės ir įvyko jų susidūrimas. Nematė ir negali nurodyti, ar tuo metu Vilkpėdės gatvės pirmoje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link Dariaus ir Girėno gatvės pusės, buvo kokios nors transporto priemonės. Į tai neatkreipė dėmesio, nes dėmesys buvo sutelktas į gulintį motociklo vairuotoją ir susidūrusias transporto priemones. Tik pribėgus įvykio vietą, automobilio „Subaru“ vairuotojas sakė, kad jam važiuojant per sankryžą šalutiniu keliu laikoma Zietelos gatve, jam iš kairės pusės Vilkpėdės gatvės pirmoje eismo juostoje stovėjo kažkoks krovininis automobilis. Kadangi šio automobilio vairuotojas jį praleido, jis ir važiavo per sankryžą. Kai jis vairuojamu automobiliu „Subaru“ buvo ties sankryžos viduriu, tuomet iš kairės pusės Vilkpėdės gatvės antra eismo juosta, kuri skirta sankryžoje tik sukti į kairę, į sankryžą įvažiavo ir per ją tiesiai važiavo motociklas, kuris atsitrenkė į jo automobilio „Subaru“ priekinį kairį sparną. Motociklo vairuotojo apie įvykio aplinkybes jie nieko neklausinėjo, kadangi pastarasis buvo smarkiai sužalotas. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai sužalotą motociklo vairuotoją išgabeno į ligoninę (1 t., b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. T. (policijos pareigūnas) nurodė tyrimui reikšmingas įvykio aplinkybes, kurios iš esmės analogiškos nurodytoms liudytojo A. Š. (1 t., b. l. 63).

Remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5474/2016(01), nustatyta, kad J. G. eismo įvykio metu buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 t., b. l. 33).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus kitų objektų 2016 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad specialistė J. M.-Čobot, susipažinusi su J. G. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad J. G. nustatyti tokie sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą: muštinė žaizda dešinės akies vokuose, muštinės žaizdos abiejose lūpose, dešinio riešo ir dešinio kelio srityse, poodinė kraujosruva dešiniajame antakyje ir kairės akies vokuose, apatinio žandikaulio lūžis kairio ir dešinio kaklų srityse bei ties priekine dalimi 34 ir 35 dantų projekcijoje, dešiniojo raktikaulio lūžis, galvos smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 42).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui Tyrimo skyriaus kitų objektų 2017 m. liepos 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad ekspertas J. M. Paliulis, susipažinęs su J. G. medicininiais dokumentais ir eismo įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad esamų medicininių požymių, kurie patvirtintų trauminį balso raukšlės funkcijos pakenkimą, nepakanka. Tačiau ir patvirtinus tai, sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeistų (1 t., b. l. 47).

Eismo įvykio vietos apžiūrų metu buvo nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Vilkpėdės – Zietelos gatvių sankryžoje. Sankryža nelygiareikšmių kelių, pagal kelio ženklus Zietelos gatvė laikoma šalutiniu keliu Vilkpėdės gatvės atžvilgiu. Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi (t. y. eismo kryptis, kuria nustatytais duomenimis prieš įvykį vairuojamu motociklu link sankryžos su Zietelos gatve važiavo J. G.), prieš sankirtą su Zietelos gatve, žiūrint minėta eismo kryptimi, sudaro 2-i eismo juostos. 1-os eismo juostos plotis 2,8 m, 2-os – 3,1 m. Pagal ant kelio važiuojamosios dalies esantį horizontalų ženklinimą (rodykles), šios krypties Vilkpėdės gatvės 1-a eismo juosta yra skirta per sankirtą su Zietelos gatve važiuoti tiesiai, link Tūkstantmečio g., o 2-a – sankirtoje sukti į kairę, į Zietelos gatvę (į šios gatvės vienintelę eismo juostą, skirtą nuo sankirtos važiuoti Naugarduko g. kryptimi). Zietelos gatvės važiuojamosios dalies eismo pusę, skirtą važiuoti Naugarduko g. kryptimi (t. y. eismo kryptis, kuria nustatytais duomenimis prieš įvykį vairuojamu automobiliu link sankryžos su Vilkpėdės gatve važiavo P. L.), prieš sankirtą su Vilkpėdės gatve sudaro 1-a 4,3 m pločio eismo juosta. Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusė, skirta važiuoti link Tūkstantmečio g. pusės (t. y. J. G. važiavimo kryptis), aptariamoje sankirtoje dešiniuoju kraštu kertasi su Zietelos gatvės važiuojamosios dalies eismo juosta, skirta važiuoti Naugarduko g. kryptimi (t. y. P. L. važiavimo kryptis). Žiūrint eismo kryptimi link Tūkstantmečio g. pusės (t. y. J. G. važiavimo kryptis), Vilkpėdės gatvės važiuojamojoje dalyje, prieš pat sankirtą su Zietelos gatve, yra kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėta nereguliuojama pėsčiųjų perėja, skirta pereiti Vilkpėdės gatvės važiuojamąją dalį.

Eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės stovėjo (gulėjo) Vilkpėdės – Zietelos gatvių sankryžoje. Vertinant transporto priemonių buvimo vietas Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies atžvilgiu, P. L. vairuotas automobilis „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo sankirtoje, minėtos gatvės 2-ų juostų eismo pusėje, skirtoje važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi (t. y. J. G. važiavimo kryptis). Automobilis stovėjo skersai Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas (nežymiu kampu pasuktas į dešinę) Zietelos gatvės eismo kryptimi link Naugarduko g. pusės. Automobilio priekinė dalis (didžioji dalis) buvo Vilkpėdės gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi, 2-oje eismo juostoje (skirtoje Vilkpėdės g. važiuojančioms transporto priemonėms sankryžoje sukti į kairę, į Zietelos gatvę, važiavimo kryptimi link Naugarduko g. pusės), o galinė – tos pačios eismo krypties 1-oje eismo juostoje (skirtoje Vilkpėdės g. važiuojančioms transporto priemonėms per sankryžą važiuoti tiesiai Vilkpėdės gatve link Tūkstantmečio g. pusės). Atstumas tarp automobilio galinės dalies ir Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi, dešiniojo krašto (tuo pačiu šios eismo pusės 1-os eismo juostos dešiniojo krašto) išvestinės sankirtoje buvo 1,5 m. Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies ilgio atžvilgiu, automobilis sankirtoje stovėjo vienintelės Zietelos gatvės važiuojamosios dalies eismo juostos, skirtos važiuoti Naugarduko g. kryptimi, išvestinėje sankirtoje. J. G. vairuotas motociklas „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio gulėjo prie automobilio kairiojo šono, ties vairuotojo durimis, Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi, 2-os eismo juostos išvestinėje sankirtoje, išilgai minėtos eismo juostos ašinei linijai. Atstumas tarp motociklo ir Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Tūkstantmečio g. kryptimi, dešiniojo krašto (tuo pačiu šios eismo pusės 1-os eismo juostos dešiniojo krašto) išvestinės sankirtoje buvo 4 m. Ant važiuojamosios dalies buvo rasta stiklo šukių ir detalių nuolaužų, kurių didžiausia koncentracija buvo ties automobilio priekiniu kairės pusės sparnu. Kitų pėdsakų ar žymių įvykio vietos apžiūros metu nerasta (b. l. 6-10; 11-17).

Transporto priemonių apžiūrų metu nustatyta, kad eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo apgadintos.

1. Įvykio metu nukentėjusiojo J. G. vairuoto motociklo „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – S. G.; techninė apžiūra atlikta; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje – (duomenys neskelbtini)) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje, t. y. buvo apgadinti priekinis ratas, šakės, veidrodėliai, priekiniai ir posūkių žibintai, priekinėje dalyje esančios apdailos detalės, kuro bakas bei jo apdailos detalės (1 t., b. l. 18-23).

2. Įvykio metu įtariamojo P. L. vairuoto automobilio „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – UAB(duomenys neskelbtini); nustatyta tvarka neįregistruotas; civilinės atsakomybės draudimu nedraustas; techninė apžiūra neatlikta) pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo kairės pusės priekinėje dalyje, t. y. buvo apgadintas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės rūko žibintas, variklio dangtis, slenkstis, vairuotojo ir kairės pusės keleivio durys (1 t., b. l. 26-28).

Be kitų eismo įvykio metu vairuoto automobilio „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentų, įtariamasis P. L. pareigūnams pateikė ir draudimo bendrovės – (duomenys neskelbtini) draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį minėta transporto priemonė drausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tačiau, kaip nustatyta, draudimas pagal šį dokumentą įsigaliojo tik nuo 2016 m. liepos 26 d., 14.35 val., t. y. sutartis buvo sudaryta jau po eismo įvykio (1 t., b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus eismo įvykio ekspertizę, buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-2583(16) (ekspertas V. Š.). Ekspertas nustatė tokią tikėtiną eismo įvykio eigą. Motociklo „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – motociklas) vairuotojui važiuojant Vilkpėdės gatve per sankryžą su Zietelos gatve apie 57 km/h greičiu važiuojamųjų dalių sankirtoje, vietoje, kuri pavaizduota akto tiriamosios dalies 4 pav., priekiniu ratu atsitrenkė į jam iš dešinės apie 12 km/h greičiu važiavusio automobilio „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kairį šoną ties priekinio sparno ir durelių sandūra. Dėl smūgio automobilis sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, kaip buvo užfiksuota po eismo įvykio, o motociklas nuvirto ant kairiojo šono ties automobilio priekinėmis kairės pusės durelėmis (akto išvados 1-as punktas).

Detalizuodamas transporto priemonių susidūrimo vietą, važiuojamosios dalies kelio ir pločio atžvilgiu, ekspertas nurodė, kad motociklas į automobilio kairį šoną atsitrenkė eismo įvykio vietos nuotraukose matomo (eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nefiksuoto), tikėtina, motociklo priekinio rato stabdymo pėdsako pabaigos zonoje, apie 3,6 m atstumu nuo Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies sankirtos su Zietelos gatvės važiuojama dalimi (t. y. gatvių sankirtoje, Vilkpėdės g. 2-oje eismo juostoje) (akto išvados 2-as punktas).

Ekspertas negalėjo vienareikšmei nustatyti, kokia Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies, skirta važiuoti link Tūkstantmečio gatvės, eismo juosta (t. y. 1-a ar 2-a juosta) prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas įvažiavo į sankryžą su Zietelos gatve. Tačiau, vertinant galimas motociklo judėjimo trajektorijas prieš transporto priemonių susidūrimą, buvo nustatyta, kad motociklas, padėtyje (transporto priemonių susidūrimo momentu), artimoje nustatytai modeliuojant eismo įvykio eigą, gali atsidurti iš Vilkpėdės gatvės jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies 1-os eismo juostos (akto išvados 3-ias ir 4-as punktai).

Ekspertas taip pat nurodė, kad transporto priemonės, kuri iš šalutinės Zietelos gatvės važiuoja per sankryžą su pagrindine Vilkpėdės gatve tiesiai, judėjimo trajektorija kertasi su transporto priemonės, kuri iš Vilkpėdės gatvės važiavimo krypties važiuojamosios dalies 2-os eismo juostos daro kairį posūkį į Zietelos gatvę ir vairuotojas, įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą šalutine gatve, privalėjo duoti kelią į kairę sukusiai transporto priemonei. Automobilio vairuotojas važiuojamųjų dalių sankirta važiuodamas apie 12 km/h greičiu, atsiradus jam iš kairės, Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti link Tūkstantmečio gatvės, 2-a eismo juosta į kairę sukusiai transporto priemonei, kuriai automobilio vairuotojas, kertantis judėjimo juostoms, privalėjo duoti kelią, turėjo techninę galimybę sustabdyti automobilį iki kliūties eismo juostos, padėtyje, kuri pavaizduota akto tiriamosios dalies 9 pav., ir tokiu būdu praleisti sukančią į kairę transporto priemonę (akto išvados 5-as punktas).

Vertindamas kokiais greičiais iki transporto priemonių susidūrimo ir jo metu važiavo automobilis ir motociklas, ekspertas nurodė, kad nesant eismo įvykio vietoje užfiksuotiems automobilio ir motociklo stabdymo pėdsakams, nustatyti, kokiais greičiais prieš eismo įvykį važiavo šių transporto priemonių vairuotojai, negalima. Tuo tarpu susidūrimo metu (kaip nurodyta akto išvados 1-ame punkte) motociklas judėjo apie 57 km/h greičiu, o automobilis – 12 km/h. Vertindamas, ar motociklo vairuotojas, važiuodamas Vilkpėdės gatve link transporto priemonių susidūrimo vietos maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti vairuojamą motociklą ir išvengti susidūrimo su automobiliu, ekspertas nustatė, kad važiuodamas 50 km/h greičiu ir savalaikiai (tuo momentu, kada automobilio vairuotojas pradėdamas važiuoti per sankryžą sukėlė grėsmę eismo saugumui) stabdydamas, motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę sustabdyti motociklą ir tokiu būdu išvengti atsitrenkimo į automobilį (akto išvados 6-as ir 7-as punktai).

Vertindamas, kaip nustatytoje eismo situacijoje saugaus eismo reikalavimų požiūriu turėjo elgtis eismo įvykio dalyviai, ekspertas pažymėjo, kad jei motociklo vairuotojas per sankryžą su Zietelos gatve važiavo Vilkpėdės gatvės važiavimo krypties važiuojamosios dalies 1-a eismo juosta, tai susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojas prieš važiuodamas per sankryžą su pagrindine Vilkpėdės gatve privalėjo duoti kelią jam iš kairės važiavusiam motociklui. Tuo tarpu motociklo vairuotojas per sankryžą su Zietelos gatve privalėjo važiuoti Vilkpėdės gatvės važiavimo krypties važiuojamosios dalies 1-a eismo juosta nedidesniu kaip 50 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui – privalėjo savalaikiai stabdyti motociklą (akto išvados 8-as punktas).

Vertindamas, kurio iš eismo dalyvių ir kokie veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, ekspertas nurodė, kad vienareikšmei nustatyti šio eismo įvykio techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą negalima. Jeigu eismo įvykis įvyko motociklo vairuotojui per sankryžą su Zietelos gatve važiuojant Vilkpėdės gatvės važiavimo krypties važiuojamosios dalies 1-a eismo juosta, tai techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio vairuotojas, važiuodamas šalutine Zietelos gatve per sankryžą su pagrindine Vilkpėdės gatve, nedavė kelio jam iš dešinės artėjusiam motociklui. Jeigu motociklo vairuotojas per sankryžą su Zietelos gatve nemažesniu kaip 57 km/h greičiu važiavo Vilkpėdės gatvės važiavimo krypties važiuojamosios dalies 2-a eismo juosta, tai techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad motociklo vairuotojas iš eismo juostos, kuri skirta posūkiui į kairę, per sankryžą važiavo tiesiai, ir automobilio vairuotojo veiksmai, pasireiškę tuo, kad šalutine gatve įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą su pagrindine gatve, kada tai daryti buvo nesaugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motociklui (akto išvados 9-as punktas) (1 t., b. l. 78-88).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį vaizdo objektų tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1867(17), 11K-284(17) (specialistai K. G. ir V. Š.).

Tyrimo metu specialistų buvo nustatyta, kad eismo įvykio vietos nuotraukose matomo motociklo „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stabdymo pėdsako (t. y. eismo įvykio ekspertizės aktą Nr. 11-2583(16) pateikusio eksperto V. Š. su eismo įvykiu susieto pėdsako, kuris buvo fiksuotas ne eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane, o šio veiksmo metu fotografuojant) ilgis yra apie 4,77 m, o jo pradžia nuo Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies sankirtos su Zietelos gatvės važiuojama dalimi yra apie 3,18 m atstumu (t. y. gatvių sankirtoje, Vilkpėdės g. 2-oje eismo juostoje). Motociklo stabdymo pėdsakas Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies sankirtos su Zietelos gatve važiuojama dalimi atžvilgiu iš dešinės į kairę, žiūrint Tūkstantmečio gatvės kryptimi, išsidėstęs apie 2,2 laipsnių kampu. Nustatyti, kokį plotą eismo įvykio vietos nuotraukose užfiksuotas motociklo stabdymo pėdsakas užima Vilkpėdės ir Zietelos gatvių važiuojamųjų dalių sankirtoje, negalima (1 t., b. l. 97-101).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus specialių žinių reikalaujantį eismo įvykio tyrimą, buvo pateikta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-134(18) (specialistas V. Š.). Atsakydamas į klausimą, ar nustačius įvykio vietos apžiūros metu darytose nuotraukose užfiksuoto stabdymo pėdsako, kurį galėjo palikti motociklas, pradžią kelio pločio atžvilgiu bei jo tęsimosi iš dešinės pusės į kairę kampą, yra galimybė spręsti apie motociklo padėtį kelio atžvilgiu šios žymės formavimosi pradžioje, specialistas nustatė, kad motociklas „Yamaha YZF-R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio rato užstabdymo pradžios momentu buvo priekiniu ratu apie 3,18 m, galiniu – apie 3,13 m atstumu nuo Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies sankirtos su Zietelos gatvės važiuojama dalimi, t. y. Vilkpėdės gatvės įsivaizduojamoje 2-oje eismo juostoje. Motociklo vairuotojas posūkio į kairę pradžios momentu nuo Vilkpėdės gatvės važiuojamosios dalies bordiūro važiavo nedidesniu kaip 3,09 m atstumu (1 t., b. l. 105-107).

Iš eksperto išvados MV 2017-63 matyti, kad eismo įvykio, užregistruoto 2016 m. liepos 26 d., apie 14.23 val., Vilkpėdės g. ir Zietelos g. sankryžoje, Vilniuje, kuriame dalyvavo automobilis „S. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. L., ir motociklas „Yamaha YZF - R125“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. G., eiga detalizuota tiriamojoje dalyje ir apibendrinta 2.7 punkte. Susidariusioje betarpiškai prieš eismo įvykį kelio situacijoje motociklas „Yamaha YZF - R125“ judėjo galimai 51÷54 km/h greičiu, tačiau techniniu požiūriu įvertinant galimas paklaidas nėra pagrindo teigti, jog buvo viršytas maksimalus leistinas duotoje kelio atkarpoje greitis (50 km/h). Pagal nuotraukose matomos stabdymo žymės (kuri susidarė motociklo vairuotojui stabdant priekinio rato stabdžiu) yra pagrindas teigti, kad betarpiškai prieš susidūrimą motociklo vairuotojas manevravo į kairę. Kadangi šios stabdymo žymės pabaiga buvo tik apie 35 cm nuo ištisinės kelio ženklinimo linijos, skiriančios Vilkpėdės g. 1-ą ir 2-ą eismo juostas, vidurio tęsinio, o buvusiomis prieš eismo įvykį sąlygomis motociklo vairuotojas manevruojant galėjo persirikiuoti bent per 1-2 m, tai tuo pagrindžiama, kad prieš įvažiuojant į sankryžą motociklo vairuotojas galėjo važiuoti Vilkpėdės g. 1-a eismo juosta. Šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu buvo automobilio „S. O.“ vairuotojo P. L. veiksmai – įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią sudarė neišvengiamą kliūtį jam iš kairės pagrindiniu keliu artėjančio motociklo „Yamaha YZF - R125“ vairuotojui, dėl to transporto priemonės susidūrė (2 t., b. l. 61-81).

BK 281 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.