Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

pagal BK 144 straipsnį areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų;

pagal BK 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. liepos 8 d. 12.25 val. iki 2015 m. liepos 9 d. 14.48 val. ir nuo 2016 m. gegužės 13 d. 12.15 val. iki 2016 m. gegužės 14 d. 12.06 val. (3 paros).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo M. M. 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam M. M. iš kaltinamojo V. Š. priteista 14 700 Eur (keturiolika tūkstančių septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios E. M. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas ir nukentėjusiajai E. M. iš kaltinamojo V. Š. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

E. M. 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista E. M. iš V. Š. 1 100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų) atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 8 d., apie 11.50 val., (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė sutuoktinei Z. Š. už kairės rankos, o kita ranka suėmė jai už dešinės kojos ir ją pargriovė ant lovos, po to tyčia spaudė abi jos rankas, taip padarydamas Z. Š. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, kairiame dilbyje ir dešinėje blauzdoje, tokiu būdu šeimos nariui – sutuoktinei Z. Š. tyčia sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą.

1.1. Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 13 d,. apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu esančia pėsčiųjų perėja, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Chrysler town&country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus – vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje rasta 1,74 promilių etilo alkoholio (vidutinio girtumo laipsnio), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti pėsčiojo M. M., esant blogai apžvelgiamai pėsčiųjų perėjai nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir dėl to partrenkė pėsčiąjį M. M., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušyje, odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje, alkūnėse, juosmens srityje, kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas lydimas ilgalaikės komos, nedidelė kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu kairėje pusėje, kairio plaučio sumušimas, kairio šlaunikaulio lūžis, lydimi trauminio šoko, o dėl kaukolės pamato lūžio ir komos būsenos galvos smegenų traumos pasekoje M. M. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

1.2. Be to, V. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 13 d., apie 12.00 val., vairuodamas automobilį „Chrysler town&country“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), namu esančioje pėsčiųjų perėjoje partrenkęs pėsčiąjį M. M., turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punktą rūpintis eismo įvykio metu sužeistu pėsčiuoju, nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajam M. M., kai grėsė pavojus pėsčiojo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

5.2. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2015).

5.3. Iš bylos matyti, kad V. Š. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 144 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 4 dalis, 16 straipsnis), nusikalto būdamas neblaivus – po nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo jam buvo nustatytas 2,96 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis (1 t., b. l. 32), eismo įvykį sukėlė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino taip pat būdamas neblaivus – jam netrukus po įvykio alkotesteriu buvo nustatytas 2,27 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis (2 t., b. l. 70), o praėjus penkioms valandoms po eismo įvykio jo kraujyje rasta 1,74 promilių etilo alkoholio (2 t., b. l. 69), nukentėjusioji Z. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. Š. nuolat vartoja alkoholį, iki nusikalstamos veikos, kurią padarė 2015 m. liepos 8 d., girtavo kiekvieną dieną septynias savaites (1 t., b. l. 35, 37–38 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Be to, V. Š. yra du kartus baustas administracine tvarka ir abu kartus už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2014 m. gegužės 12 d. nutarimu baustas už tai, kad būdamas girtas (nustatytas 3,89 promilės neblaivumas) žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, o 2016 m. spalio 2 d. nutarimu – už tai, kad pasirodė girtas viešoje vietoje, negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę (2 t., b. l. 48). Taigi akivaizdu, kad visus teisės pažeidimus V. Š. daro būdamas neblaivus, tai yra jo netinkamo gyvenimo būdo, susijusio su alkoholio vartojimu, pasekmė. V. Š. nusikalstamais veiksmais sukeltos pasekmės yra labai sunkios, mažametis nukentėjusysis po avarijos buvo komoje, jam buvo atliktos dvi sudėtingos operacijos, iki šiol liekamieji sužalojimų reiškiniai nėra išnykę – pastarajam reikalingos logopedo paslaugos, jis šlubuoja, negali gyventi pilnaverčio, jo amžiaus vaikams įprasto gyvenimo. Pažymėtina ir tai, kad po eismo įvykio V. Š. pasišalino iš įvykio vietos, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta medicininė pagalba, nukentėjusiajam atlygino tik labai mažą dalį jam padarytos žalos – 300 Eur, likusios žalos dalies ne tik nesistengia atlyginti, bet priešingai, iš bylos duomenų galima spręsti, kad jis stengiasi apsaugoti savo turtą – Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimas liudija, kad praėjus vos mėnesiui po eismo įvykio V. Š. ir Z. Š. bendru sutarimu nutarė nutraukti santuoką ir ji buvo nutraukta, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą jie pasidalijo taip, kad Z. Š. po santuokos nutraukimo liko dviejų kambarių butas, žemės sklypas, sodo pastatas, šiltnamis ir vienas iš automobilių, o V. Š. – tik automobilis „Chrysler town&country“, kurį vairuodamas jis padarė eismo įvykį (2 t., b. l. 194–195). Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Nors, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę atidėti bausmės vykdymą net ir asmenims, nuteistiems už tyčinių sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau esant visumai paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai V. Š. negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nesudaro ir tai, kad V. Š. turi sveikatos problemų, be to, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, sumažėtų jo galimybė atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinės žalos dydžio

6. Pagal CK jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2014).

6.1. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

6.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt (tai atitinka 8 688,60 Eur) iki 80 000 Lt (tai atitinka 23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2011).

6.3. Kartu pažymima, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad su tuo sutinka ir pats nuteistasis – savo apeliaciniame skunde jis teisingai pažymėjo, jog 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimtoje rezoliucijoje Nr. (75)7 rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, neturi pagrindo sutikti su V. Š. skundo argumentais, kad teismas, priteisdamas M. M. 14 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, taip pat neįvertino jo gaunamų pajamų, neatsižvelgė į tai, kad jis yra neįgalus ir priteista pinigų suma nepagrįstai sunkintų jo turtinę padėtį, kuri ir taip yra sunki, be to, nepagrįstai nukentėjusiajai E. M. priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

6.5. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajam M. M. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Priteistos neturtinės žalos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei formuojamai teismų praktikai. Iš bylos matyti, kad dėl V. Š. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam M. M. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos pakaušyje abipus, odos nubrozdinimai galvos kairėje pusėje, alkūnėse, juosmens srityje, kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžis kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, lydimas ilgalaikės komos, nedidelė kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu kairėje pusėje, kairio plaučio sumušimas, kairio šlaunikaulio lūžis, lydimi trauminio šoko. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio bei komos būsenos galvos smegenų traumos pasekoje (1 t., b. l. 174–177 b. l.). VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad M. M. buvo nustatytas linijinis kaukolės lūžis kairio momenkaulio ir smilkinkaulio srityje, lūžęs kairysis šlaunikaulis, jam buvo atliktos operacijos, atlikta osteosintezė vinimis, Kauno klinikose gydytas mėnesį, vėliau perkeltas reabilitaciniam gydymui į sanatoriją „Palangos gintaras“ (nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. liepos 13 d.). Vinys iš šlaunikaulio pašalintos 2016 m. gruodžio 7 d. (2 t., b. l. 162). Šiaulių „R.“ progimnazijos 2017 m. balandžio 14 d. rašte nurodyta, kad M. M. nuo 2016 m. spalio mėnesio teikiama logopedo pagalba, nes jis patiria sunkumų diferencijuodamas panašiai skambančias fonemas, klysta atlikdamas daugiaskiemenių žodžių su priebalsių samplaikomis garsinę analizę, rišliojoje kalboje netiksliai artikuliuoja dvibalsius, garsą „ė“. Be to, M. M. mamos prašymu jam teikiama progimnazijos psichologo pagalba (2 t., 165 b. l.). Nukentėjusioji, M. M. mama E. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad po įvykio sūnus bijo automobilių, bijo važiuoti dviračiu, kad nebūtų partrenktas, prašė nupirkti jam šalmą, yra nervingas, greitai apsiverkia, kartais jam skauda galvą, atsirado mokymosi problemų, nes sulėtėjo mąstymas, o iki įvykio problemų dėl mokslo nebuvo, gydytojai aiškina, kad taip yra dėl to, jog vaikas eismo įvykio metu patyrė smūgį į galvoje esantį kalbos centrą. Mokykloje vaikas lanko logopedo pamokas, kartais ką nors pasakodamas nebaigia sakinio, nes nutrūksta mintis, užstringa kalba. Jos sūnaus koja iki šiol nėra sveika, deformuotas sąnarys nėra visiškai atstatytas, pėdą jis stato šonu, iki šiol šlubuoja, kad pėdos neskaudėtų, ji kiekvieną vakarą tepama vaistais ir masažuojama, vaikas negali atsitūpti, nes jaučia kojos tempimą. Be to, iki eismo įvykio berniukas lankė krepšinio mokyklą, kadangi jam „<...> krepšinis yra viskas“, ji paprašė trenerio, kad leistų jos vaikui ateiti į salę, nors dabar visaverčiai sportuoti jis ir negali. Be to, vaikui po eismo įvykio metu patirtos traumos į galvą buvo įdėtas aparatas slėgio matavimui, jam buvo praverta galva, todėl galvoje yra likęs randas. Dėl visų paminėtų nepatogumų ir nesėkmių vaikas kaltina eismo įvykį sukėlusį automobilio vairuotoją (2 t., b. l. 201–203). Taigi byloje surinkti duomenys liudija, kad dėl padarytos jo atžvilgiu veikos nukentėjusysis M. M. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: jis gydėsi ligoninėje ir sanatorijoje, jam buvo atlikta ne viena operacija, dėl patirto galvos sužalojimo pablogėjo jo atmintis, mąstymas, kalba, atsirado mokymosi problemų, anksčiau aktyviai sportavęs, jis to daryti nebegali, bijo automobilių, bijo vėl būti partrenktas. Esant visumai nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 8 688,60 Eur iki 23 169,60 Eur neturtinės žalos atlyginimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kartu įvertinęs ir tai, kad 5 000 Eur neturtinę žalą M. M. atlygino draudimo bendrovė ir 300 Eur V. Š. artimieji (2 t., b. l. 1663, 190), priteisė nukentėjusiajam M. M. iš V. Š. 14 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis yra neįgalus (pagal bylos duomenis jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 67, 185, 186, 187)), taip pat nėra pagrindas mažinti nukentėjusiajam M. M. priteistos neturtinės žalos dydį dėl pirmiau nurodytų priežasčių.

6.6. Kaip minėta, pagal teismų praktiką, asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinė žala gali būti priteisiama pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-895/2016).

6.7. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji E. M. dėl savo mažamečio sūnaus M. M. sužalojimų patyrė didelių išgyvenimų, didelį neigiamą poveikį. Nagrinėjamu atveju net nekyla abejonių, kad nukentėjusiosios E. M. ir jos sūnaus M. M. santykiai yra labai glaudūs. Teisiamajame posėdyje E. M. nurodė, kad M. M. yra vienintelis vaikas šeimoje, vaiko jie su vyru susilaukė tik po penkerių metų. Po eismo įvykio nuvykusi į ligoninę ji savo vaiką pamatė be gyvybės ženklų, (duomenys neskelbtini) ligoninės reanimacijoje jis išbuvo apie keturias valandas, po to buvo išvežtas į Kauno klinikas ir ten komoje išbuvo apie dvylika parų, gydytojai vilčių, kad sūnus išgyvens, nesuteikė, sakė, kad po penkių parų paaiškės, ar vaikas gyvens, ar ne, ir visą tą laiką ji jautė nenusakomą nerimą, dvasines kančias, jai svarbiausia buvo vaikas, rūpėjo tik tai, kad jis išgyventų. Kai vaikui bundant iš komos ėmė judėti jo akies vokas, jai tai buvo tarsi stebuklas. Dėl įvykio ji patyrė sveikatos problemų, iki šiol susigraudina pamačiusi Kauno klinikas ar greitosios pagalbos automobilio vairuotoją, nuvežusį jos vaiką į ligoninę, pergyvena, nerimauja dėl savo vaiko ateities (2 t., b. l. 9–10, 201–203). Dėl to, kas paminėta, kolegija mano, kad nagrinėjamas atvejis, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka pirmiau nurodytas išimtinumo sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad E. M. turi teisę į neturtinės žalos dėl vaiko sveikatos sutrikdymo atlyginimą ir pagrįstai priteisė jai iš V. Š. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų

7. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

7.1. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiųjų interesus gynė advokatė R. Roščenkovienė, ji bylos procese dalyvavo nuo pat ikiteisminio tyrimo, nuo pirmosios E. M. apklausos (1 t., b. l. 192; 2 t., b. l. 5–6), dalyvavimo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2 t., b. l. 147, 197–203; 3 t., b. l. 15–19, 35–41), rengė procesinius dokumentus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti dokumentai patvirtina, jog advokatei R. Roščenkovienei už suteiktas teisines paslaugas sumokėta 1 100 Eur (2 t., b. l. 171, 172, 173), konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai E. M. iš V. Š. 1 100 Eur advokatės, kuri dalyvavo procese kaip atstovė, paslaugoms apmokėti. Tenkinti apelianto prašymą ir priimti priešingą sprendimą, t. y. nepriteisti E. M. atstovavimo išlaidų, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.