Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“, tretieji asmenys M. I., BUAB „Kesva ir Ko“, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 169,93 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 24 d. grįžusi namo draudėja pastebėjo, jog iš viršaus užpiltos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, patalpų Nr. 48-3, 48-4 lubos, kurios yra sujungtos į bendrą erdvę. Įvykio metu butas Nr. 48 ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Įvykį pripažinus draudžiamuoju, buvo apskaičiuota ir išmokėta 169,93 Eur (be PVM) dydžio draudimo išmoka. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, užliejimo priežastis – trūkęs pastato šildymo sistemos vamzdis. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administratore paskirta atsakovė. Atsakovė privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos inžinerinę įrangą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir bylą išnagrinėti iš esmės – tenkinti ieškinį. Skundo motyvai.

4.1. Teismas netinkamai aiškino faktines aplinkybes. Trečiasis asmuo BUAB „Kesva ir Ko“ nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vamzdyno būklė avarinė. Atsakovė šios aplinkybės neginčijo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji, veikdama rūpestingai ir siekdama tinkamai įgyvendinti savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas, ėmėsi kokių nors veiksmų avarinės būklės vamzdynui remontuoti. Pagal Sutarties 2.2.3 p. atsakovė privalėjo sušaukti daugiabučio namo gyventojus dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, remonto. Šios pareigos ji nevykdė, todėl ji, o ne trečiasis asmuo atsakinga už žalos atlyginimą.

Atsakovė UAB „Vitės valdos“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai.

5.1. Nurodė, kad apeliantės argumentas, kad ji buvo informuota apie avarinės būklės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vamzdyną, nėra pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria nutarta procesinį sprendimą priimti 2017 m. gegužės 8 d. 15.00 val., teisminio proceso numeris nurodytas 2-25-3-08074-2016-9, tačiau tikrasis teisminio proceso numeris yra 2-06-3-08074-2016-9. Atsižvelgus į tai laikytina, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris taisytinas nepriimant atskiros nutarties dėl klaidos taisymo.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatyta, kad draudėja M. I. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiui nuo 2015 m sausio 11 d. iki 2016 m. sausio 10 d. ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimu (b. l. 22–24). 2015 m. balandžio 29 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad 2015 m. balandžio 24 d. buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lubos, sienos iš viršaus. Taip pat nurodyta, kad apie įvykį 2015 m. balandžio 24 d. pranešta ieškovei ir kompetentingai įstaigai namo administratorei UAB „Vitės valdos“, avarinei tarnybai, kuri užsuko šildymo vamzdžius. Draudėja buvo persidažiusi tik kambario lubas, tapetų ir grindų nekeitė (b. l. 25–29). Apskaičiuodama nuostolius ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 169,93 Eur (be PVM). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 169,93 Eur (be PVM) dydžio draudimo išmoką M. I. (b. l. 30–32). Ieškinys pareikštas regreso tvarka, kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikė, išmokėjo draudimo išmoką žalą patyrusiam asmeniui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis); reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos davėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (2 dalis).Pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas statinių, pastatų, įrengimų (tarp jų ir tiesiamų ar nutiestų kelių) atsakomybės subjektu įvardytas savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Taigi, reikšdamas ieškinį CK 6.266 straipsnio pagrindu ieškovas privalo įrodyti šių aplinkybių visumą – žalą, šios žalos padarymą dėl pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar trūkumų, priežastinį ryšį tarp žalos ir pastato (statinio, įrengimo) sugriuvimo ar kitų jo trūkumų.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala buvo padarytas 2015 m. balandžio 24 d. M. I. butui, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, trūkus šilumos sistemos vamzdynui ir apliejus šio buto sienas, lubas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014 nurodyta, kad jeigu buto užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį, o jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais. Bylos duomenys rodo, jog M. I. buto apliejimas įvyko dėl priežasčių, susijusių su virš buto įrengtais šilumos sistemos tinklais.2015 m. balandžio 29 d. turto sugadinimo, sunaikinimo akte fiksuota, jog tuoj po įvykio M. I. priklausančiame bute aiškiai matėsi, kad aplietos buto sienos, lubos iš aukščiau esančių patalpų. Tai patvirtina ir pateiktos fotonuotraukos. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu iš esmės nebuvo ginčyta (CPK 187 straipsniai).Civilinėje byloje yra kilęs ginčas dėl tinkamos atsakovės. Ieškovė savo reikalavimą atsakovei grindė tuo, kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorė, kuri privalėjo užtikrinti, kad gerai veiktų pastato šilumos sistemos tinklai, laiku pastebėti sistemos gedimus ir organizuoti remontą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB „Vitės valdos“ nėra tinkama atsakovė, nes pagal 2010 m. kovo 1 d. UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Kesva ir Ko“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį UAB „Kesva ir Ko“ buvo atsakinga už šilumos sistemos priežiūrą. Apeliantė su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog teismas neįsigilino į atsakovės UAB „Vitės valdos“, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigų turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Ginčo byloje nėra, jog atsakovė UAB „Vitės valdos“ yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore, kuri atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (CK 6.240 straipsnio 1 dalis). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų savininkams, prižiūri namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. Byloje nustatyta, kad UAB „Vitės valdos“ ir trečiasis asmuo UAB „Kesva ir Ko“ 2010 m. kovo 1 d. sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį. Pagal šios sutarties 1.2 p. šalys susitarė, kad trečiasis asmuo vykdys nuolatinę daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Taip pat trečiasis asmuo įsipareigojo baigus šildymo sezoną atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos patikrinimą, o esant būtinybei – atlikti remonto darbus. Pagal Sutarties 4.2 p. numatyta, kad trečiasis asmuo daugiabučio namų butų ir kitų patalpų savininkams atlygina nuostolius, atsiradusius dėl jo veiksmų ar neveikimo, susijusio su daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra. Atsižvelgusi į šias įstatymo nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje UAB „Vitės valdos“ nėra tinkama atsakovė CK 6.266 straipsnio prasme.Apeliantė nurodė, kad atsakovė UAB „Vitės valdos“ neįvykdė savo pareigos pagal Sutarties 2.2.3 p. sušaukti daugiabučio namo gyventojus dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros, remonto, nes trečiasis asmuo BUAB „Kesva ir Ko“ informavo ją, jog daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vamzdyno būklė avarinė. Teisėjų kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų, kad trečiasis asmuo informavo atsakovę apie avarinės būklės šilumos sistemą daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nepateikė (CPK 12 straipsnis). Nesant šių duomenų, teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl atsakovės pareigų nevykdymo. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šioje normoje yra įtvirtinta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi. Netinkamos šalies pakeitimas tinkama šalimi taip pat reiškia, kad teismas ieškovo prašymu gali pakeisti toje byloje dalyvaujančio asmens procesinę padėtį. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį tuo atveju, jeigu ieškovas nesutinka atsakovą pakeisti kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovę UAB „Vitės valdos“ tinkama – UAB „Kesva ir Ko“, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, todėl BUAB „Kesva ir Ko“ į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas proceso teisės normų, sudarė ieškovei sąlygas nurodyti šioje civilinėje byloje tinkamą atsakovą. Ieškovei nepatikslinus atsakovo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė, nes ieškinys byloje yra pareikštas netinkamam atsakovui. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadas dėl ieškovės subrogacinio reikalavimo netinkamam atsakovui dėl žalos atlyginimo padarė įvertinęs įrodymų visumą (CPK 176, 185 straipsniai). Tai, kad teismas įrodymus vertino skirtingai, nei juos vertina pati apeliantė, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Ištaisyti rašymo apsirikimą 2017 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje ir nurodyti, kad teisminio proceso numeris yra 2-06-3-08074-2016-9.

Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą.