Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės UAB „Vitės valdos“ atstovei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Vitės valdos“, tretieji asmenys M. I., BUAB „Kesva“ ir Ko, dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 169,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2015-04-24 grįžusi namo draudėja pastebėjo, jog iš viršaus užpiltos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų Nr. (duomenys neskelbtini) lubos, kurios yra sujungtos į bendrą erdvę. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 169,93 Eur (be PVM). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 169,93 Eur (be PVM) dydžio draudimo išmoką. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodė, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo priežastis buvo trūkęs pastato šildymo sistemos vamzdis. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė. Atsakovė privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos inžinerinę įrangą.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsakovė UAB „Vitės valdos“ jokios informacijos apie ieškovės ieškinyje minimą įvykį neturi, t. y. žalą patyręs asmuo M. I., priešingai nei yra teigiama ieškovės pateiktame turto sugadinimo ir sunaikinimo akte, nesikreipė nei raštu, nei telefoniniu skambučiu į namo administratorių UAB „Vitės valdos“. Tokios informacijos nefiksavo ir avarinė tarnyba UAB „Skaidrola“. Administratorius UAB „Vitės valdos“ 2016-07-14 su paklausimu kreipėsi į tuometinį daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos ir karšto vandens prižiūrėtoją UAB „Kesva“. 2016-07-18 UAB „Kesva“ pateikė atsakymą, kuriame nurodo, kad neturi jokios informacijos apie 2015-04-24 galimai trukusį karšto vandens ar šildymo sistemos vamzdį gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktame Turto sugadinimo ir sunaikinimo akte nepagrįstai teigiama, jog tariamai avarijai likviduoti, buvo užsuktas karšto vandens vamzdis rūsyje. Kilus avarijai, kuomet trūksta bendrojo naudojimo vamzdis, administratoriaus, avarinės tarnybos arba šilumos ir karšto vandens prižiūrėtojo žurnaluose apie įvykius yra fiksuojama avarija, o jos likvidavimo darbai įforminami defektiniu ir atliktų darbų aktais. Nei pats avarijos faktas, nei atliktų darbų aktai ir informacija apie vandens užsukimą nebuvo fiksuoti nei administratoriaus, nei avarinės tarnybos, nei šilumos ir karšto vandens prižiūrėtojo dokumentuose.

Trečiasis asmuo BUAB „Kesva“ ir Ko pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo teismo sprendimą dėl ieškinio priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad bankrutuojanti UAB „Kesva“ ir Ko veiklos nebevykdo, visi darbuotojai atleisti pagal DK 137 str. (įmonės bankrotas) ir jokių šilumos bei karšto vandens priežiūros darbų nebevykdo. Pagal pateiktą su pranešimu medžiagą, aišku, kad draudiminis įvykis įvyko 2015-04-24, būtent pasibaigus šildymo sezonui. Susisiekus su buvusiu įmonės vadovu, gavo informaciją, kad minėto namo (duomenys neskelbtini), vamzdynas buvo avarinės būklės ir jo žiniomis šiuo metu yra atliekama šio namo renovacija. Tarp perduotų įmonės dokumentų yra buvusio UAB „Kesva“ ir Ko vadovo V. V. atsakymas UAB „Vitės valdos“ direktoriui V. B., kad apie minėtą galimai trukusį vandens ar šildymo sistemos vamzdį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 2015-04-24 informacijos neturi.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad draudėja M. I. apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2015-01-11 iki 2016-01-10 ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ draudimu (b. l. 22-24). Iš 2015-04-29 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad 2015-04-24 buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos, sienos iš viršaus, nurodyta, kad apie įvykį 2015-04-24 pranešta ieškovei ir kompetentingai įstaigai namo administratoriui UAB „Vitės valdos“. Taip pat nurodo, kad apie įvykį buvo pranešta avarinei tarnybai, kuri užsuko šildymo vamzdžius. Draudėja buvo persidažiusi tik kambario lubas, tapetų ir grindų nekeitė (b. l. 25-29). Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067. Pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 169,93 Eur (be PVM). Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 169,93 Eur (be PVM) dydžio draudimo išmoką M. I. (b. l. 30-32). Iš UAB „Vitės valdos“ gaunamų telefoninių pranešimų – gedimų Registracijos kopijos ir UAB „Skaidrola“ avarinių darbų registracijos žurnalo išrašo kopijos nustatyta, kad minėtas įvykis nebuvo užregistruotas (b. l. 42-44). 2016-07-14 atsakovė kreipėsi į UAB „Kesva ir Ko“, prašydama pateikti duomenis, ar turi informacijos apie galimai trūkusį karšto vandens ar šildymo sistemos vamzdį 2015-04-24 name, adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad 2015 metais vykdė šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą minėtame name (b. l. 45). UAB „Kesva“ ir Ko 2016-07-18 rašte nurodė, kad apie galimai trūkusį karšto vandens ar šildymo sistemos vamzdį 2015-04-24 name, adresu (duomenys neskelbtini), duomenų neturi (b. l. 46). M. I. parengiamųjų posėdžiu metu nurodė, kad jos butas buvo užlietas tą dieną, kai baigėsi šildymo sezonas ir jai paskambinus ant UAB „Vitės valdos“ sąskaitų nurodytu telefonu, atvykę žmonės užsandarino virš jos buto esančius vamzdynus. Trečiasis asmuo negalėjo urodyti, kokios įmonės darbuotojai buvo atvykę. Nustatyta, kad 2014/2015 metų šildymo sezonas Klaipėdos mieste buvo baigtas 2015-04-24 (b. l. 88). 2016-09-09 teisme gautame trečiojo asmens M. I. rašte nurodyta, kad 2015-04-24, po 18 valandos, buvo pranešta atsakovei dėl avarinės situacijos pateiktu telefono Nr. 870055188 (b. l. 79). Iš 2010-03-01 sutarties, sudarytos tarp UAB „Vitės valdos“ ir UAB „Kesva ir Ko“, matyti, kad UAB „Kesva ir Ko“ įsipareigojo vykdyti daugiabučių namų (tame tarpe ir esančio adresu (duomenys neskelbtini)) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Minėtos sutarties 2.1.1. punkte numatyta, kad UAB „Kesva ir Ko“ privalo laiku atlikti sutarties priede Nr. 2 nurodytus darbus ir visus kitus darbus, būtinus užtikrinti tinkamą kiekvieno daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos veikimą. Taip pat įsipareigojo baigus šildymo sezoną – atlikti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos patikrinimą, o esant būtinybei – atlikti remonto darbus (b. l. 89-100).

Ieškovės atstovė nurodė, kad iš 2015-04-29 turto sugadinimo akto matyti, kad buvo sulietas M. I. butas. Laiko, kad buvo vamzdynų trūkimas. Nurodo, kad apie tai buvo pranešta namų valdai – atsakovei UAB „Vitės valdos“. Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Ieškovė prašo taikyti civilinę atsakomybę bendro naudojimo objektų administratorei – atsakovei, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė savo pareigas, susijusias su karšto vandens sistemų priežiūra, sutartimi pavedė vykdyti trečiajam asmeniui UAB „Kesva ir Ko“. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad žala atsirado dėl vandens, nutekėjusio iš šilumos vamzdynų. Minėto daugiabučio namo administratorė – atsakovė – nurodė, kad neturi galimybės prižiūrėti karšto vandens vamzdynų, nes neturi licencijos. Nurodė, kad šilumos sistemos prižiūrėtojas pildo savo Statinio techninės priežiūros žurnalą – atsakovė informacijos apie trūkusį karšto vandens sistemų vamzdyną neturi. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie 2015-04-24 šildymo sezono pabaigą, iš M. I. paaiškinimų, labiau tikėtina, kad žala atsirado dėl netinkamo šilumos vamzdynų eksploatavimo (CPK 185 str.). Kitų žalos atsiradimo priežasčių ieškovė neįrodė (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad minėto daugiabučio namo karšto vandens sistemos prižiūrėtojas – UAB „Kesva ir Ko“ turėtų atsakyti už padarytą žalą pagal sutartį.

Iš byloje esančių įrodymų, atsakovės paaiškinimų, nustatyta, kad 2014/2015 metų šildymo sezonas Klaipėdos mieste buvo baigtas 2015-04-24. Pasibaigus šildymo sezonui, daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose šilumos energijos tiekimą nutraukia šilumos prižiūrėtojai. Šiuo atveju, pasibaigus šildymo sezonui, daugiabutyje gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimą nutraukė tuometinis namo šilumos prižiūrėtojas UAB „Kesva ir Ko“. Iš 2015-04-29 turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad 2015-04-24 buvo sulietos buto, esančio (duomenys neskelbtini), lubos, sienos iš viršaus. Žalų ekspertas įvykio vietoje remiasi informacija iš gyventojo ir užfiksuoja žalą, pasekmes ir, kiek įmanoma išsiaiškinti, dėl kokios priežasties įvyko įvykis. Šiuo atveju, minėtame turto sugadinimo akte nėra nurodyta, kas yra atsakingas asmuo, dėl padarytos žalos.

Iš viso to darytina išvada, kad minėtas butas užlietas ir jam padaryta žala dėl trūkusio šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdžio, už kurio priežiūrą buvo atsakinga UAB „Kesva ir Ko“, todėl ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo turėtų būti reiškiamas BUAB „Kesva ir Ko“. Ieškovei buvo pasiūlyta 2016-09-20 teismo nutartimi pakeisti netinkamą atsakovą UAB „Vitės valdos“ tinkamu atsakovu UAB „Kesva ir Ko“, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė, todėl BUAB „Kesva ir Ko“ į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 45 str.). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovei UAB „Vitės valdos“ yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 str., CK 6.263 str.).

Atsakovė nepateikė prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.