Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos persiųstą Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir K. G. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Susitarimas), teismui persiuntė Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktorato prašymą spręsti Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir K. G. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimą.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad K. G., gimęs 1995 m. birželio 16 d., Norvegijos karalystės Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 19-176284AST-GULA/AVD1 buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme už Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. § 15, Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. §15, žr. §16, Baudžiamojo įstatymo § 321, § 15 ir Kelių eismo įstatymo § 31 pirmojo skirsnio, žr. § 6 antrojo skirsnio pažeidimą, pritaikant baudžiamojo įstatymo § 79 raidę a ir c.

Nuteistasis K. G. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje, iš minėtu nuosprendžiu jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės 2021 m. vasario 8 d. jis jau buvo atlikęs 700 dienų. Pagal Norvegijos Karalystės teisę K. G. paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2023 m. vasario 19 d. Pagal Norvegijos Karalystės teisę nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą arba lygtinai, jei yra atlikęs du trečdalius bausmės laiko.

Iš prie liudijimo pridėto nuteistojo K. G. 2020 m. liepos 14 d. Norvegijoje pasirašyto asmeninio pareiškimo matyti, jog nuteistasis susipažino su nuteistųjų bausmės atlikimo perkėlimu susijusia informacija, galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, susijusiomis su perkėlimu į Lietuvą pagal Norvegijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos susitarimą dėl nuteistų asmenų perkėlimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės atlikimu Lietuvos Respublikoje.

Nuteistasis K. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jam per liudijime nurodytą Norvegijos Karalystės pataisos instituciją elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas apie prašymo nagrinėjimo datą, laiką ir vietą.

Teismo posėdyje liudytoja S. R. parodė, kad yra K. G. mama. Kai K. G. dar gyveno Lietuvoje, jau gyveno atskirai nuo jos (išsikraustė iš namų būdamas maždaug 20 m.), bet nežino, kur gyveno K. G. prieš išvykdamas į Norvegiją, o ryšiai su sūnumi nutrūko prieš 5–6 metus, kai jis išvažiavo į Norvegiją ir ten gyveno, dirbo, turėjo merginą, kartais paskambindavo ir viskas. Jai pranešė iš ambasados, kad K. G. yra kaltinamas. Kai sūnus pradėjo atlikinėti bausmę, buvo vieną kartą paskambinęs. K. G. konfliktuodavo su jos sutuoktiniu, todėl nepalaiko ryšių su sūnumi. Su tėvu K. G. jokių ryšių neturi, K. G. turi 3 seses, bet su jomis taip pat ryšių nelabai palaiko. Jeigu sūnus atlikinėtų bausmę Lietuvoje, nelankytų jo, nebendrautų su juo, nes pyksta ant jo dėl jo poelgių. Mano, kad jis turėtų atlikti bausmę ten, kur yra nusikaltęs. K. G. turėjo nuolatinį darbą Norveijoje, dirbo lentpjūvėje, ten jo pastovi gyvenamoji vieta buvo. Jo mergina yra panevėžietė, bet ryšių su ja nepalaiko, tik žino, kad K. G. turėjo merginą, gal ir dabar turi, bet vaikų jie neturi. Per 5 m. K. G. buvo vieną kartą grįžęs į Lietuvą pasikeisti vairuotojo pažymėjimo, bet net nebuvo su juo susitikusi, nežino, pas ką jis tada buvo apsistojęs. Informaciją apie K. G. žino, nes kažkada jis pats jai skambino, be to, jo sesės, išgirdę iš aplinkinių asmenų, pasakydavo informaciją apie jį, iš socialinių tinklų sužinodavo. Jeigu K. G. būtų paleistas, nesutiktų, kad jis pas ją gyventų. Kiek žino, sūnus neturi nuosavo būsto, kitokio turto taip pat neturi. K. G. yra tik deklaravęs gyvenamąją vietą ten, kur ji gyvena ((duomenys neskelbtini), Panevėžyje), nes visą laiką visi jos vaikai ten buvo deklaruoti. Vaikystėje sūnus buvo alergiškas. Kiek jai žinoma, K. G. Norvegijoje nuomojosi butą. Šiuo metu nežino, ar ta gyvenamoji vieta dar yra, ar gyvena ten ta draugė.

Teismo posėdyje prokurorė atkreipė dėmenį, kad surinkta medžiaga nėra išsami ir informatyvi. Nėra nurodyta, už kokias veikas K. G. atlieka bausmę ir kaip reikėtų nuosprendį pripažinti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. K. G. nurodo tvirtus socialinius ryšius su Norvegija. Nėra pateikta jokių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, yra apklausta tik jo mama. Duomenų, kad K. G. būtų nepageidaujamas asmuo Norvegijoje, nėra. Kadangi nėra pateikta pakankamai duomenų ir negalima paneigti, kad nuteistojo socialiniai ryšiai yra tvirtesni Norvegijoje, o ne Lietuvoje, prašymas neturėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė prašymo netenkinti, nes nėra sprendimo, kad K. G. buvimas Norvegijoje yra nepageidaujamas. Svarbu išsiaiškinti, ar asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo sąlygos yra geresnės jo gimtinėje ar ne. Teismas neprivalo perduoti asmenį į Lietuvą, o tik gali tai padaryti. Nuteistasis gali pats pareikšti, kad nori būti perkeltas, bet tokių duomenų šioje byloje nėra. Nuteisti asmenys gali būti perduoti tik tada, kai asmenys ir valstybės sutinka. Šalys susitaria norėdamos palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją jiems artimoje aplinkoje. Asmenį galima perkelti be jo sutikimo tik tada, jai asmens atžvilgiu priimtas nuosprendis apima sprendimą jį išsiųsti arba deportuoti. Šiuo atveju tokio sprendimo nėra. K. G. jau 5 m. gyvena Norvegijoje ir savo prašyme nurodo, jog jis nori bausmę atlikti Norvegijoje. Nuteistasis turi gyvenimo draugę, ji aplanko jį įkalinimo įstaigoje, jis palaiko socialinius ryšius su vietos gyventojais. Norvegijos įkalinimo įstaigoje yra pakankamai geros sąlygos jam taisytis, organizuojamos išvykos, o su Lietuva jo socialiniai ryšiai šiuo metu nesieja. Šioje byloje turėtų būti vadovaujamasi byloje Nr. 1S-26-195/2018 suformuota praktika.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalies nuostatas užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir BPK VII dalyje nustatytas taisykles.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamam klausimui yra aktualus ir teismas vadovaujasi Susitarimu, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Norvegijos Karalystės Vyriausybė pasirašė, be kita ko, norėdamos palengvinti nuteistųjų asmenų socialinę reabilitaciją jiems artimoje aplinkoje ir manydamos, kad geriausiai šį tikslą galima pasiekti perduodant nuteistuosius asmenis šalims, kuriose jie gyvena. Pagal Susitarimo 6 straipsnį nuosprendis ir liudijimas gali būti perduodami vykdančiajai valstybei pripažinti ir bausmei vykdyti tik gavus nuteistojo asmens sutikimą vadovaujantis išduodančiosios valstybės teise, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas: a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šie pagrindai yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieno iš jų egzistavimą tam, kad būtų nustatyta, jog nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas.

Vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija pripažįsta nuosprendį, kuris buvo perduotas šio Susitarimo nustatyta tvarka, ir nedelsdama imasi visų būtinų priemonių bausmei vykdyti, išskyrus atvejus, kai pritaikomas vienas iš 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų (Susitarimo 7 straipsnio 1 dalis). Susitarimo 8 straipsnyje nustatytas baigtinis pagrindų sąrašas, dėl kurių vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Pažymėtina, kad tai, ar egzistuoja sąlygos dėl bausmės vykdymo perdavimo, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris nagrinėja tokį prašymą, vertindamas individualias aplinkybes, dėl to kitose, nors ir panašaus pobūdžio, bylose suformuota teismų praktika pati savaime nelemia, kad ir šioje byloje turi būti priimamas analogiškas sprendimas. Šiuo atveju gynėjo nurodytoje byloje Nr. 1S-26-195/2018 ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės nėra analogiškos.

Bylos duomenys liudija, kad nuteistasis buvo tinkamai informuotas apie jo perkėlimą į Lietuvos Respubliką laisvės atėmimo bausmės atlikimui ir supažindintas su galiojančiomis taisyklėmis ir teisinėmis pasekmėmis, taip pat jam suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę dėl perkėlimo iš Norvegijos į Lietuvą. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. G. nesutinka, jog bausmę jis atlikinėtų Lietuvos Respublikoje, tačiau liudijime nurodyta, kad nuteistojo K. G. perdavimas Lietuvos Respublikai grindžiamas Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punktu (nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje), pagal kurį nuteistojo sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas. Susitarimo 1 straipsnyje nurodyta, kad valstybė, kurioje nuteistasis asmuo „gyvena“ – vieta, su kuria tas asmuo yra susijęs, atsižvelgiant į jo įprastą gyvenamąją vietą ir tokius aspektus, kaip šeima, socialiniai ar profesiniai ryšiai.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog kiekvienu atveju teismas individualiai, vertindamas byloje surinktus įrodymus, turi nustatyti, ar asmuo konkrečioje valstybėje yra tik laikinai, reziduoja, ar ten kuria savo interesų centrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Byloje esanti K. G. Lietuvos Respublikos paso kopija patvirtina, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 28). K. G. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvoje, nuteistasis nėra deklaravęs išvykimo į kitą valstybę. Nuosprendyje nurodyta, kad K. G. papasakojo, jog jis į Norvegiją atvyko 2016 metais su tuometine savo drauge, išsinuomojo butą, dirbo, o nuo 2019 m. pradžios buvo bedarbis. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad K. G. 2019 m. kovo 12 d. buvo sulaikytas I. A. vietovėje, tuo metu jis buvo bevykstantis į Lietuvą, o kiti du asmenys, kurie, pasak policijos, taip pat dalyvavo vykdant kaltinamojoje išvadoje aprašytus nusikaltimus, 2019 m. kovo 10 d. išvyko iš Norvegijos automobiliu ir keltu iš Stokholmo persikėlė į Rygą. Liudijime nurodyta, kad K. G. iki 2017 m. nuolat gyveno Lietuvoje, o nuo 2017 m. gyvena Norvegijoje. Išraše iš centrinio gyventojų registro nurodyta, kad nuo 2018 m. vasario 16 d. Norvegijoje registruotas K. G. adresas, kaip persikėlimo datą nurodant 2017 m. gegužės 1 d. (b. l. 13). Iš nuosprendžio matyti, kad jis nuteistas už veikas, kurias padarė 2019 m. pradžioje bendrininkaudamas su iš Lietuvos atvykusiais ir pas jį apgyvendintais asmenimis, ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Norvegijoje, Vik kalėjime, bloke su žemu saugumo lygiu (atviras kalėjimas). Byloje duomenų, kad nuteistasis turėtų nekilnojamojo turto Lietuvoje ar Norvegijoje, nėra, automobilis iš jo buvo konfiskuotas nuosprendžiu.

Pats G. G. nevedęs, jo mama S. R. buvo apklausta teisme ir patvirtino, kad ji gyvena Lietuvoje. S. R. teigimu, jos ryšiai su K. G. yra silpni nuo tada, kai jis išvyko į Norvegiją, tačiau tie ryšiai nėra visiškai nutrūkę, nors K. G. mama tvirtina ant jo pykstanti ir nepriimtų jo gyventi pas save, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, tačiau žino ir papasakojo tam tikras aplinkybes apie K. G. gyvenimą, patvirtino, kad K. G. jai skambino. K. G. mamos teigimu, K. G. su tėvu jokių ryšių neturi, K. G. turi 3 seses (dvi iš jų gyvena Lietuvoje, o viena – užsienyje (ne Norvegijoje)), bet su jomis K. G. taip pat ryšių nelabai palaiko.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad būtent Lietuvos Respublika yra valstybė, kurioje nuteistasis K. G. „gyvena“, kaip tai suprantama pagal Susitarimo 1 straipsnį, t. y. Lietuvoje yra nuteistojo įprasta gyvenamoji vieta, kurioje gyvena dauguma jo artimųjų, bei įprastas jo interesų centras. Kadangi Norvegijoje nuo 2019 m. pradžios K. G. buvo bedarbis, profesiniai ryšiai su Norvegija jo nesieja. Duomenų apie socialinių, šeimos, ekonominių ar kitokių svarbių nuteistojo realiais duomenimis pagrįstų ryšių, kurie galimai paspartintų jo pataisymą ir reintegraciją į visuomenę bei sietų jį su Norvegijos Karalyste, išskyrus iki suėmimo turėtą nuomojamą gyvenamąją vietą ir nurodomą darbinę veiklą iki tampant bedarbiu, byloje nėra pateikta. Taigi teismas, įvertinęs K. G. iki nusikaltimų padarymo Norvegijoje išbūtą laiką, tai, kad nusikaltimų bendrininkai pas jį atvyko taip pat iš Lietuvos, pripažįsta K. G. labiausiai susijusį su Lietuva, su kuria ryšių jis nėra visiškai nutraukęs, o tvirti ryšiai su Norvegija per jo buvimo šioje šalyje laiką, kurio nemažą dalį jis praleido, kai buvo suvaržyta jo laisvė dėl padarytų nusikaltimų, dar nesusiformavo. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad nuteistąjį su Norvegija šiuo metu sietų glaudesni ryšiai, nei su Lietuvos Respublika, todėl nuteistasis laisvės atėmimo bausmę turėtų atlikti būtent savo kilmės valstybėje. Nustačius Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtinto pagrindo, kuriam esant nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, egzistavimą, kiti to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs pagrindai nebeanalizuotini, juolab, kad jais ir nėra remiamasi liudijime.

Pažymėtina, kad K. G. teiginys, jog grąžintas į Lietuvos kalėjimą jis rizikuoja, kad bus apsunkintos kalėjimo sąlygos, yra niekuo nepagrįstas, o tai, kad nuteistasis galimai siekia komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo Norvegijoje, nelaikytina pagrindu, dėl kurio būtų galima atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindu, dėl kurio būtų galima atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, taip pat nelaikytina K. G. nustatyta alergija, nes Lietuvoje kalintiems asmenims gali ir turi būti teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

Liudijime nurodyta, kad K. G. Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal: 1) Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. § 79 raidę c, žr. § 15 (12 atvejų) – stambaus masto vagystė, įvykdyta dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje; 2) Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. § 79 raidę c, žr. § 16, žr. § 15 (3 atvejai) – kėsinimasis įvykdyti stambaus masto vagystę; 3) Baudžiamojo įstatymo § 321, § 15 (4 atvejai) – vagystė; 4) Kelių eismo įstatymo § 31 pirmojo skirsnio, žr. § 6 antrojo skirsnio – motorinės transporto priemonės vairavimas per dideliu greičiu.

Dėl stambaus masto vagysčių, įvykdytų dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, prie prašymo pridėtame liudijime bei teismo nuosprendyje nurodoma, kad vagystės buvo įvykdytos iš 12 konkrečių namų: 2019 m. vasario 26 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino žiedus, papuošalus, auskarus ir laikrodžius; 2019 m. vasario 27 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino papuošalus, žiedus ir tautinio kostiumo sidabrines detales; 2019 m. vasario 27 d. adresu Mildevegen 150, (duomenys neskelbtini), pasisavino papuošalus, laikrodžius, saulės akinius, žiedus, apyrankę ir fotoaparatą; 2019 m. vasario 28 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino papuošalus, sidabrą ir seges; 2019 m. kovo 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino „MacBook“, „Sennheiser“ markės ausines ir droną; 2019 m. kovo 1 d. (duomenys neskelbtini), pasisavino „iPhone 6“ telefoną, „MacBook air“ ir „Sony“ markės ausines; 2019 m. kovo 1 d. adresu B(duomenys neskelbtini), pasisavino laikrodį, išgraviruotą kišeninį laikrodį, papuošalus ir auskarus; 2019 m. kovo 1 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino kelias papuošalų dėžutes, įvairių papuošalų, segių, žiedų ir auskarų; 2019 m. kovo 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino „Samsung Notebook 9“ kompiuterį, daug tautinio kostiumo sidabrinių detalių, žiedus, laikrodžius ir papuošalus; 2019 m. kovo 4 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino žiedus, auskarus, papuošalus ir sidabrą; 2019 m. kovo 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino „MacBook Pro“, serijos numeris C02N856RG3QH, kelis „Ipad“ ir vieną „iPhone“; 2019 m. kovo 6 d. adresu (duomenys neskelbtini), pasisavino „Asus“ nešiojamąjį kompiuterį, 2 vnt. „Ipad“, įvairius papuošalus, grandinėles ir auksinius žiedus.

Šios nuteistojo K. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. § 79 raidę c, žr. § 15 (12 atvejų), kaip stambaus masto vagystės, įvykdytos dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje (nuosprendžio 3 puslapis). Pagal pateiktą išduodančios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šios veikos prilyginamos dvylikai nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalies sankcija numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Liudijime bei teismo nuosprendyje nurodomos tokios su pasikėsinimais įvykdyti stambaus masto vagystes susijusios nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės: nuteistasis K. G. bendrininkavo, kad B. ir R. galėtų pasikėsinti įvykdyti stambaus masto vagystes, įsilauždami į gyvenamuosius arba laisvalaikio būstus ir pasisavinti vertingus daiktus, visa tai buvo įvykdyta asmenims dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje, tokiu būdu jie pasikėsino įvykdyti stambaus masto vagystes iš tokiu adresu esančių pastatų: 1) 2019 m. vasario 28 d., ketvirtadienį, adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsinimas nepavyko, nes pastate nebuvo arba jie nerado vertingų daiktų; 2) 2019 m. kovo 2 d., šeštadienį, 19.53 val., adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsinimas nepavyko, nes suveikė įsilaužimo signalizaciją; 3) 2019 m. kovo 5 d., antradienį, 19.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pasikėsinimas nepavyko, nes jie nesugebėjo išdaužti / įsilaužti pro langą.

Šios nuteistojo K. G. padarytos 3 nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. § 79 raidę c, žr. § 16, žr. § 15 (3 atvejai), kaip kėsinimasis įvykdyti stambaus masto vagystę, be to, nurodyta, kad visa tai buvo įvykdyta asmenims dalyvaujant organizuotoje nusikalstamoje grupuotėje (nuosprendžio 4 puslapis). Pagal pateiktą išduodančios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šios veikos prilyginamos trims nusikaltimams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių), 178 straipsnio 3 dalyje.

Dėl 4 vagysčių liudijime bei teismo nuosprendyje nurodoma, kad nuteistasis K. G.: 1) 2019 m. vasario/kovo mėn. pasisavino 4 padangas iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), arba bendrininkavo; 2) naktį į 2019 m. kovo 8 d. pasisavino įkrovimo kabelius ir grąžtą iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), arba bendrininkavo; 3) 2019 m. kovo mėn. pasisavino kampinį šlifuoki ir įkroviklį iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), arba bendrininkavo; 4) naktį į 2019 m. kovo 8 d. pasisavino keturias „Audi“ padangas iš garažo adresu (duomenys neskelbtini), arba bendrininkavo.

Šios nuteistojo K. G. padarytos 4 nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal Norvegijos Karalystės teisę kaip baudžiamojo įstatymo § 321, § 15 kaip vagystės. Matyti, kad šios vagystės įvykdytos pasisavinant daiktus iš garažų. Pagal pateiktą išduodančios valstybės šių teisės normų aprašymą, nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šios veikos prilyginamos 4 nusikaltimams, numatytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą (šiuo atveju buvo įsibrauta į garažus). Už šio nusikaltimo padarymą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Taip pat K. G. Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ir už Kelių eismo įstatymo § 31 pirmojo skirsnio, žr. § 6 antrojo skirsnio pažeidimus (motorinės transporto priemonės vairavimas per dideliu greičiu), nes 2018 m. lapkričio 5 d. ir 2018 m. lapkričio 24 d. vairavo automobilį atitinkamai 97 ir 90 km/h greičiu, nepaisant to, kad didžiausias leistinas greitis už gyvenvietės ribų yra 80 km/h. Kadangi už šiuos K. G. padarytus Kelių eismo įstatymo pažeidimus Lietuvos Respublikoje nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, tokie pažeidimai nėra laikomi nusikalstamomis veikomis pagal Lietuvos Respublikos teisę, šioje dalyje sprendimas nepripažintinas (Susitarimo 8 straipsnio 1 dalies d punktas) ir pastarieji pažeidimai nederinami su atitinkamais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniais. Kitų Susitarimo 8 straipsnyje nurodytų nepripažinimo ir nevykdymo pagrindų teismas nenustatė.

Pripažinus užsienio teismo nuosprendį (sprendimą), svarbus vaidmuo tenka bausmių suderinimo klausimui, kurį sprendžiant pažymėtina, jog pagal Susitarimo 7 straipsnio 4 dalies nuostatas pritaikyta bausmė negali būti griežtesnė negu išduodančiojoje valstybėje paskirta bausmė, įvertinus jos pobūdį ir trukmę.

Prašymą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje K. G. už kiekvieną iš pažeidimų atsakomybė nebuvo diferencijuota, t. y. Gulating apeliacinis teismas nenustatė konkrečios bausmės dydžio už kiekvieną iš pažeidimų ir už visus – tiek už Baudžiamojo įstatymo, tiek už Kelių eismo įstatymo – paskyrė bendrą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 metams. Tačiau negalima nepastebėti, kad Gulating apeliacinis teismas, spendime aptardamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nurodė, kad vien tik už Kelių eismo įstatymo pažeidimus būtų skirta bauda, kad nustatant laisvės atėmimo bausmę teismas šiuos pažeidimus laikys sunkinančiomis aplinkybėmis. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato tokios sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad vien dėl to šioje situacijoje nėra pagrindo mažinti Lietuvoje pripažintiną ir vykdytiną bausmę.

Gulating apeliacinis teismas 2020 m. kovo 6 d. nuosprendyje bausmių skyrimo motyvuose aprašė teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose asmenims skirtus bausmių dydžius ir nurodė, kad už kiekvieną atskirą vagystę skirtina mažiausiai 1 metų bausmė. Teismas, įvertinęs tai, kad K. G. skiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę svarbiausi nusikaltimai buvo vagystės ir pasikėsinimai jas įvykdyti, o ne Kelių eismo įstatymo pažeidimai, kurie įvertinti tik kaip sunkinančios aplinkybės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad Lietuvos Respublikoje pripažintina ir vykdytina Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra 4 metai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad toks teismo sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos teismų praktikai (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 1S-84-768/2021).

Iš Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato 2021 m. kovo 5 d. rašto matyti, kad nuosprendžiu iš nuteistajam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpio išskaičiuota 381 diena, K. G. praleista areštinėje (ikiteisminio sulaikymo), ir dar 124 dienas jis buvo kardomajame kalinime po teismo, o bausmę pradėjo atlikinėti 2020 m. liepos 8 d. Liudijime nurodyta, kad 2021 m. vasario 8 d. nuteistasis jau buvo atlikęs 700 dienų bausmės. Pagal Norvegijos Karalystės teisę K. G. paskirta bausmė būtų visiškai atlikta 2023 m. vasario 19 d. Analogiškas nuostatas, kaip neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatoms, teismas palieka nustatydamas, kad į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės ir suėmimo taikymo laikas (Susitarimo 15 straipsnio 2 dalis). Nuteistąjį perėmus iš Norvegijos Karalystės, nuteistajam bausmės pradžia skaičiuotina nuo jo perėmimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 62 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Liudijime nurodyta, kad pagal išduodančios valstybės teisę, nuteistasis turi teisę būti paleistas prieš terminą ar lygtinai atlikęs du trečdalius bausmės. Prašymą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ir atlikdamas bausmę Lietuvos Respublikoje K. G. turės teisę į lygtinį paleidimą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo, teismas

nutaria:

Iš dalies tenkinti Norvegijos Karalystės Pataisos tarnybos direktorato prašymą dėl Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir K. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Pripažinti Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl K. G. nuteisimo už Baudžiamojo įsakymo § 322, § 321, žr. § 15, Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. §15, žr. §16 ir Baudžiamojo įstatymo § 321, § 15 pažeidimus, pritaikant baudžiamojo įstatymo § 79 raidę a ir c, ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

K. G., gimusiam 1995 m. birželio 16 d., Lietuvos Respublikos piliečiui, Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės Baudžiamojo įsakymo § 322, § 321, žr. § 15, Baudžiamojo įstatymo § 322, § 321, žr. §15, žr. §16 ir Baudžiamojo įstatymo § 321, § 15 pažeidimus ir Lietuvos Respublikoje nepripažintinus bei nederinamus Kelių eismo įstatymo pažeidimus paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, K. G. Norvegijos Karalystėje įvykdytus Baudžiamojo įstatymo pažeidimus atitinkamai prilyginant nusikalstamoms veikoms, numatytoms Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje (12 (dvylika) nusikalstamų veikų), 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje (3 (trys) nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (4 (keturios) nusikalstamos veikos), ir nustatant 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo K. G. perėmimo iš Norvegijos Karalystės dienos.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti K. G. 381 (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną) areštinėje praleistą dieną, kardomajame kalinime po teismo praleistas 124 (vieną šimtą dvidešimt keturias) dienas ir Norvegijos Karalystėje nuo 2020 m. liepos 8 d. iki nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai dienos atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, laikant, kad 2021 m. vasario 8 d. nuteistasis iš viso buvo atlikęs 700 (septynis šimtus) dienų bausmės, kurios pabaiga – 2023 m. vasario 19 d.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam K. G., jo gynėjui, prokuratūrai, Norvegijos Karalystės pataisos tarnybos direktoratui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupei, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.