Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-07 · Civilinė byla Nr. e2A-134-186/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
e2A-134-186/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Antanas Rudzinskas, Egidijus Žironas
Ieškovas
BUAB „ADAGRUS“
Atsakovas
J. G.
Trečiasis asmuo
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-134-186/2019Teisminio proceso Nr. Nr. 2-56-3-834-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4; 2.6.10.5.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (BUAB) ,,ADAGRUS“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „ADAGRUS“ ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje A. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BUAB „ADAGRUS“ pareiškė teisme ieškinį atsakovui J. G.. Prašė priteisti 96 153,85 Eur žalos, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. G. 2008 m. vasarą pareiškė ieškinį atsakovams BUAB „ADAGRUS“ ir buvusiam bendrovės vadovui A. G., kuriame buvo prašoma iš atsakovo A. G. priteisti 1 071 600 Lt, iš BUAB „ADAGRUS“ priteisti 420 000 Lt, pripažinti J. G. nuosavybės teises į 33 paprastąsias BUAB „ADAGRUS“ akcijas. Taip pat J. G. prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti A. G. priklausančio turto už 1 071 600 Lt bei areštuoti BUAB „ADAGRUS“ priklausantį turtą už 420 000 Lt. Kauno apygardos teismo 2008 07 11 nutartimi buvo patenkintas J. G. prašymas dėl laikinųjų paslaugos priemonių taikymo ir tą pačią dieną buvo areštuotas BUAB „ADAGRUS“ priklausantis žemės sklypas, esantis Taikos pr. 116M, Kaune, bei du butai, esantys Juozapavičiaus pr. 21A, Kaune.

3. BUAB „ADAGRUS“ dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2008 06 23 su UAB „Torlina“ sudarė žemės sklypo, esančio Taikos pr. 116M, Kaune, nuomos sutartį, kuria BUAB „ADAGRUS“ įsipareigojo iki 2009 03 01 išnuomotame žemės sklype įrengti asfalto dangos aikštelę, metalo tinklo tvorą, paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius ir kt., kad nuomininkė galėtų vykdyti metalo laužo supirkimo ir sandėliavimo veiklą.

4. Dėl pritaikyto arešto tapo aišku, kad ieškovė nespės iki sulygtos datos įrengti aikštelės ir pagal 2008 06 23 nuomos sutarties 5.2. punktą privalės nuomininkui sumokėti 500 000 Lt dydžio baudą. Ieškovė, supratusi, jog gresia milžiniškos netesybos, pradėjo derybas ir 2009 04 16 BUAB „ADAGRUS“ su UAB „Torlina“ sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį, o ieškovė įsipareigojo nuomininkei UAB „Torlina“ padengti 330 000 Lt patirtų nuostolių.

5. Ieškovės įsitikinimu atsakovo J. G. atžvilgiu . taikytina deliktinė atsakomybė, kadangi jis pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Jis nesąžiningai pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą, nes 2008 07 04 atsakovei BUAB „ADAGRUS“ pateiktas ieškinys buvo grindžiamas klaidingomis aplinkybėmis. Dėl tokių J. G. neteisėtų veiksmų BUAB „ADAGRUS“ kilo žala. J. G. yra kaltas dėl ieškovei atsiradusių tiesioginių nuostolių, nes kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu.

Šalies argumentai

6. Atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

.

7. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu atnaujino ieškovei BUAB „ADAGRUS“ ieškinio senaties terminą ieškiniui atsakovui J. G. dėl 96 153,85 Eur žalos atlyginimo pareikšti ir ieškinį atmetė. Teismas taip pat atmetė prašymą paskirti ieškovei BUAB „ADAGRUS“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau atsižvelgęs, kad ieškinį pareiškė bankrutuojanti įmonė, byloje yra viešas interesas, ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą tenkino ir bylą nagrinėjo iš esmės.

9. Spręsdamas dėl ginčo esmės teismas nenustatė atsakovo J. G. neteisėtų veiksmų ir kaltės. Pareikšdamas ieškinį J. G. susiklosčiusius šalių santykius vertino kaip paskolinius, ir tik teismas juos kvalifikavo kitaip. Nurodymas ieškinyje, jog tarp šalių buvo paskoliniai teisiniai santykiai nėra neteisėtas veiksmas. Aplinkybę, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskoliniai teisiniai santykiai nustatė tik teismas. Kauno apygardos teismas, tvirtindamas atsakovo J. G. finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje 2010 06 03 nutartyje nustatė, jog tarp šalių buvo susiklostę preliminarūs 2 butų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, dėl J. G. kaltės pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl buvo taikyta civilinė atsakomybė, t. y. buvo išskaičiuota šalių sutarta 58 000 Lt bauda ir patvirtintas 362 000 Lt finansinis reikalavimas. Teismo vertinimu, atsakovas J. G. turėjo teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę 2 butų pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to jis patyrė 58 000 Lt nuostolį (turėjo sumokėti baudą). Avansą ieškovė privalėjo grąžinti, ieškinio pagrindo nurodymas neįtakojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. bet kuriuo atveju ieškovė BUAB „ADAGRUS“ buvo skolinga atsakovui J. G.. Sprendime pažymėjo, kad konkretaus areštuotino turto nenurodė nei atsakovas prašyme, nei teismas nutartyje. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, kad ieškovė, turėdama žemės sklypo nuomos sutartį su UAB „Torlina“ ir žinodama apie įsipareigojimus bei 500 000 Lt baudą, neskundė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neprašė teismo panaikinti areštą žemės sklypui, neteikė įrodymų apie žemės sklypo nuomos sutartį, neprašė įpareigoti J. G. įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, reikalingą galimiems nuostoliams dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinti, o tik prašė teismo panaikinti areštą akcijoms.

10. Sprendime nekonstatuotas priežastinis ryšys, nes, teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog būtent atsakovo J. G. iniciatyva buvo areštuotas žemės sklypas. Teismo vertinimu, į bylą pateikta įrodymų visuma ir faktinės aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl pačios BUAB „ADAGRUS“ neveikimo, t.y. nuomos sutartis nebuvo išviešinta, todėl ji negali būti naudojama trečiųjų asmenų, o tokiu ir yra atsakovas, atžvilgiu; ieškovė neskundė nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neskundė nei antstolio veiksmų, nei antstolio procesinių dokumentų, susijusių su žemė sklypo areštu, nei teismo, nei antstolio neprašė panaikinti areštą žemės sklypui ar leisti vykdyti nuomos sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

`

Šalies argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „ADAGRUS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atsakovo J. G. kaltė ir neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, jog jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

11.2. Atsakovas neteisėtus veiksmus atliko tokiu būdu – pats pažeidė 2008-01-22 preliminariąją dviejų butų Juozapavičiaus pr. 21A pirkimo – pardavimo sutartį, vėliau pateikė 2008-07-04 ieškinį su klaidingai nurodytu ieškinio pagrindu, kartu reikalaujant laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto). Atsakovo iniciatyva buvo areštuoti ne tik butai, kurių nepirko pats atsakovas, bet ir žemės sklypas, kuriame buvo pradėtas nekilnojamojo turto su UAB „Torlina" vystymo projektas. Šie atsakovo kalti veiksmai lėmė tai, jog BUAB „ADAGRUS" nebegalėjo tinkamai įvykdyti 2008-06-23 nuomos sutarties bei vėliau patyrė tiesioginių nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

11.3. Kauno apygardos teismas 2010-06-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-820-413/2010, kurioje buvo sprendžiamas atsakovo 420 000 Lt finansinio reikalavimo (tapataus 2008-07-04 ieškinyje išdėstytam reikalavimui) bankroto byloje tvirtinimo klausimas, nustatė, kad atsakovo pervestos ieškovei 420 000 Lt piniginės lėšos nėra paskola. Šios lėšos buvo pervestos ieškovei pagal 2008-01-22 preliminarią dviejų butų Juozapavičiaus pr. 21A preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį. Minėtoje 2010-06-03 nutartyje teismas taip pat nustatė, kad pirkėjas (atsakovas) preliminarioje sutartyje nustatytu terminu iki 2008-07-01 nesudarė su pardavėju butų pirkimo – pardavimo pagrindinės sutarties.

11.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad atsakovas neteikė ieškovei pranešimo apie atsisakymą sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, nepasiūlė avanso grąžinimo klausimą išspręsti taikiu būdu, t. y. taip, kaip yra įprasta elgtis protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais paremtuose civiliniuose santykiuose.

11.5. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad, kaip teisingai pažymėjo Kauno apygardos teismas 2010-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-820-413/2010, šalis nuo 2006 m. siejo bendri interesai ir verslo projektai. Tikėtina, kad atsakovas, pažinodamas buvusį ieškovės vadovą bei su juo susijusius asmenis, kažkokiu būdu sužinojo apie nuomos sutarties su UAB „Torlina" sudarymą ir 2008-07-04 ieškiniu buvo siekiama neigiamai paveikti ieškovės veiklą.

11.6. 2016-03-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-146-302/2016 pagal atsakovo netiesioginį ieškinį, kurioje šis ieškinys buvo atmestas. Šioje byloje be kita ko buvo konstatuota J. G. kaltė dėl 2008-06-23 nuomos sutarties neįvykdymo.

11.7. Apeliantės įsitikinimu, J. G. atsakomybės nepaneigia tai, kad jis pateikdamas 2008-07-04 ieškinį nenurodė konkretaus BUAB „ADAGRUS" turto, kuris turi būti areštuojamas. Ši aplinkybė turėtų būti vertinama nepalankiai pačiam atsakovui. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas pateikė vykdyti laikinųjų apsaugos priemonių nutartį antstolių kontorai, kurioje dirba J. G. dukra.

11.8. Buvęs bendrovės vadovas A. G. ėmėsi pakankamų priemonių tam, kad sklypui esančiam Taikos per. 116M. Kaune, būtų panaikintas turto areštas, pagal 2008-07-24 antstolio Mareko Petrovskio rašte išdėstytą pasiūlymą sumokėjo 2 000 Lt, kadangi siekė pervertinti ieškovei priklausantį turtą bei įrodyti, kad ieškiniui užtikrinti pakanka areštuoti du butus.

11.9. Civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet kai jie yra pakankamai susiję su žalingomis pasekmėmis. Priežastinio ryšio grandinė prasideda nuo to, jog pirkėjas (atsakovas) preliminarioje sutartyje nustatytu terminu iki 2008-07-01 nesudarė su pardavėju butų pirkimo - pardavimo pagrindinės sutarties, kas buvo konstatuota teismo 2010-06-03 nutartimi.

11.10. Būtent dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė tiesioginių nuostolių sumokėdama 330 000 Lt netesybas UAB „Torlina" ir 2 000 Lt antstoliui už turto vertinimo ekspertizę (iš viso 96 153,85 Eur), kurie turėtų būti atlyginami juos priteisiant iš atsakovo.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo sprendimą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

12.1. Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 2012 m. spalio pradžioje. Tokia situacija neatitinka teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų, todėl ieškinys neturėjo būti nagrinėjamas iš esmės, o atsakovo prašymu turėjo būti taikoma ieškinio senatis.

12.2. Dėl atsakovo J. G. veiksmų jokia žala ieškovei neatsirado – priešingai, ji pati, veikdama per savo vienasmenį valdymo organą J. G., visiškai nepagrįstai sumokėjo UAB „Torlina“ 330 000 litų baudą, kurios dydis ir pagrįstumas neįrodytas ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis bei neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų, pagal jo paties sudarytą nuomos sutartį, kuri iš esmės pažeidė ieškovės interesus.

12.3. Tarp nepagrįsto dydžio baudos sumokėjimo UAB „Torlina“ ir atsakovo J. G. veiksmų nėra priežastinio ryšio. Dalis atsakovo reikalavimų teismo sprendimu buvo patenkinta, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pagrįstai. Atsakovas negalėjo žinoti apie nuomos sutarties su UAB „Torlina“ egzistavimą. Pati ieškovė po nuomos sutarties sudarymo nesiėmė jokių priemonių nuomos sutarčiai įvykdyti, ieškovė neturėjo lėšų įrengti 3 000 kv/m aikštelę. Ieškovė neprašė nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Nėra priežastinio ryšio ir kaltės. Įmonė tapo nemoki, nes sumokėjo baudą, už žalą yra atsakingi valdymo organai, o ne kreditoriai.

Žemesnės instancijos teismas

12.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog J. G. turėjo teisę kreiptis į teismą, kad apginti savo pažeistas teises. Kad teisės buvo pažeistos patvirtina tai, jog bankroto byloje yra patvirtintas jo 362 000 Lt kreditorinis reikalavimas, todėl jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra ir jo kaltės.

12.5. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp žalos ir teisėtų J. G. veiksmų, teismas pagrįstai nurodė, jog žemės sklypo nuomos sutartis nebuvo tinkamai įvykdyta dėl pačios BUAB „ADAGRUS“ neveikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Nenustačius CPK 329 straipsnyje įvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė BUAB „ADAGRUS“ ieškinį pareiškė praleidusi ieškinio senaties terminą, tačiau nutarė, jog šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties iš jį atnaujino. Ieškovė šios sprendimo dalies neskundžia. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog teismas praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino nepagrįstai, tačiau apeliacinio skundo dėl to nepadavė. Kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str. 1 d.), teisėjų kolegija šioje nutartyje dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo nesvarsto.

15. Ieškovė BUAB „ADAGRUS“ pareiškusi ieškinį dėl žalos atlyginimo, prašė priteisti iš atsakovo J. G. 96 153,85 Eur. Ieškinį grindė aplinkybe, atsakovui J. G. 2008 m. pareiškus ieškinį, kuriame jis iš bendrovės „ADAGRUS“ prašė priteisti 420 000 Lt, Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patenkintas J. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vykdant šią teismo nutartį buvo areštuotas UAB „ADAGRUS“ priklausantis žemės sklypas, esantis Taikos pr. 116 M, Kaune. UAB „ADAGRUS“ 2008 m. birželio 23 d. sutartimi minėtą žemės sklypą išnuomojo bendrovei „Torlina“ ir buvo įsipareigojusi iki 2009 m. kovo 1 d. išnuomotame sklype įrengti asfalto dangos aikštelę, metalo tinklo tvorą, paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo įrenginius ir kt., kad nuomininkė galėtų vykdyti metalo laužo supirkimo ir sandėliavimo veiklą. Kadangi nuomos sutartyje buvo numatyti 500 000 Lt bauda, o dėl žemės sklypo arešto UAB „ADAGRUS“ negalėjo įvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įrengti aikštelę, bendrovė pradėjo derybas su nuomininku dėl netesybų sumažinimo. 2009 m. balandžio 16 d. šalys sudarė susitarimą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį, o UAB „ADAGRUS“ įsipareigojo bendrovei „Torlina“ padengti 330 000 Lt patirtų nuostolių. Ieškovės BUAB „ADAGRUS“ teigimu žalą ji patyrė dėl atsakovo J. G. pareikšto ieškinio ir jo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – žemės sklypo arešto.

16. CPK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Jeigu atsakovas per keturiolika dienų po teismo sprendimo dėl ginčo esmės įsiteisėjimo dienos nepareiškia ieškinio dėl nuostolių atlyginimo, taikytos nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonės panaikinamos. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo priemonių panaikinimas neužkerta kelio atsakovui bendra tvarka pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 str.), kad šios normos taikymo sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo kreditoriaus, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, kuriuos skolininkas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-449-684/2016).

17. Minėta (nutarties 9 p.), kad atsakovas J. G., pirmesnėje byloje pareikšdamas bendrovei „ADAGRUS“ reikalavimą priteisti 420 000 Lt, šalių santykius vertino kaip paskolinius. Kauno apygardos teismas, šio ieškinio pagrindu tvirtindamas atsakovo J. G. finansinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje, 2010 m. spalio 3 d. nutartyje konstatavo, jog tarp šalių buvo susiklostę preliminarūs 2 butų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl J. G. kaltės, todėl teismas taikė civilinę atsakomybę - išskaičiavo šalių sutartą 58 000 Lt baudą ir patvirtino 362 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Ieškovo J. G. ieškinys bendrovei „ADAGRUS“ buvo patenkintas daugiau kaip 86 procentais. Todėl nėra vienos iš šios nutarties 16 punkte nurodytų tokio pobūdžio ieškinių tenkinimo sąlygos.

18. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo tikrinamos visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos CK 6.246 – 6.249 straipsniuose įvirtinos sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Kasacinio teismo pažymėta (CPK 4 str.), kad CPK 146 straipsnio 2 dalies pagrindu deliktinė atsakomybė taikoma nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis; spręsdamas dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, teismas turi nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-969/2018).

19. Ieškovė UAB „ADAGRUS“ apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas J. G. yra atlikęs neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia tuo, jog jis pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. J. G., nevykdydamas preliminarios dviejų butų pirkimo – pardavimo sutarties sudarė tokias aplinkybes (inicijavo ieškovės turto areštą), kad ieškovė nebegalėtų vykdyti ūkinės – komercinės veiklos. Ieškinio pareiškime apeliantė neteisėtus J. G. veiksmus pirmiausia grindė tuo, kad atsakovas nesąžiningai pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą pateikdamas klaidingomis aplinkybėmis grindžiamą ieškinį.

20. Byloje nustatyta, kad šalis siejo preliminarioji sutartis, pagal kurią J. G. bendrovei „ADAGRUS“ sumokėjo 420 000 Lt. Nesudaręs pagrindinės sutarties J. G. ieškiniu pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus, nurodydamas, jog šalis siejo paskoliniai santykiai. Teismas nustatė tikrąjį šalių teisinį santykį ir, išskaičiavęs 58 000 Lt baudą pagal preliminariosios sutarties sąlygas, pripažino 362 000 Lt dydžio bendrovės „ADAGRUS“ skolą. Esant tokiai teisinei situacijai, apygardos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad ieškinio pagrindo pasirinkimas neįtakojo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškovė BUAB „Adagrus“ buvo skolinga atsakovui J. G. ir bet kuriuo atveju pagal preliminariąją sutartį gautą avansą privalėjo grąžinti. Nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, tačiau nėra pagrindo tolimesnių jo veiksmų, atliktų siekiant susigrąžinti sumokėtą avansą, pripažinti pažeidžiančiais bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juolab, kad ir ieškovė (atsakovė pirmesnėje byloje) BUAB „ADAGRUS“, žinodama, jog turi be pagrindo įgytus 362 000 Lt, jų atsakovui negrąžino.

21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji 96 153,85 Eur (330 000 Lt netesybų ir 2 000 Lt ų už turto vertinimo ekspertizę) patyrė būtent dėl atsakovo J. G. neteisėtų veiksmų, pirmasis iš kurių buvo jo atsisakymas sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sutarties (šiuo atveju preliminariosios sutarties) sąlygų nesilaikymas yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Šis šalių teisinis ginčas buvo sprendžiamas civilinėje byloje pagal J. G. pareikštą ieškinį ir galutiniu teismo procesiniu sprendimu jo reikalavimai iš esmės buvo patenkinti. O kad byloje, kurioje buvo nagrinėjamas J. G. bendrovei „ADAGRUS“ pareikštas reikalavimas, jis neatliko neteisėtų veiksmų, jau yra konstatuota šios nutarties 20 punkte. Šiame kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, jog civilinėje byloje pagal J. G. ieškinį, jis nesiekė, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų uždėtas areštas konkrečiam žemės sklypui.

22. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad atsakovas galimai žinojo apie bendrovės „ADAGRUS“ su UAB „Torlina“ sudarytą nuomos sutartį ir pareikšdamas ieškinį sąmoningai siekė pakenkti ieškovei, įrodymais nepagrįsti ir todėl nevertintini (CPK 178 str.).

23. Nekonstatavus byloje atsakovo J. G. neteisėtų veiksmų, o taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių, nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, spęsdamas ieškinį teisingai išaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Antanas RudzinskasVigintas VišinskisEgidijus Žironas