- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- I-996-171/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03945-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2014 iki 2016 m. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109, 111, 113.
Paaiškina, kad kameros buvo perpildytos, o bendrą plotą mažino jose esantys baldai, sanitarinis mazgas, dėl to nuolat tekdavo arba sėdėti, arba gulėti. Kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiaisiais.
Atvykstant ar išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūros atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir t. t.).
Teigia, kad dėl tokių sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, sumenko jo galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 121–129, 148–150). Prašo priteisti iš pareiškėjo 6,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už dokumentų kopijas).
Prašo taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo 2014 m. sausio 14 d.–2016 m. sausio 27 d., o į teismą kreipėsi 2017 m. lapkričio 22 d.
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2014 m. sausio 14 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas 7,31 m², 1 asmuo kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 258, plotas – 34,71 m², kurioje buvo 2014 m. sausio 16 d. (4 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 17 d. (9 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 18–19 d. (10 asmenų kameroje), 2014 m. sausio 20 d. (9 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 21 d. (6 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 22–24 d. (5 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 25–27 d. (7 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 28 d. (8 asmenys kameroje), 2014 m. sausio 29 d. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2014 m. balandžio 2 d. buvo parvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 m² (4 asmenys kameroje), kurioje buvo 2014 m. balandžio 4 d. (5 asmenys kameroje), 2014 m. balandžio 5–7 d. (6 asmenys kameroje), 2014 m. balandžio 8 d. buvo išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių, 2015 m. sausio 20 d. buvo parvežtas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir uždarytas į kamerą Nr. 112 (plotas – 7,28 m² (1 asmuo kameroje), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m² (1 asmuo kameroje), kurioje buvo 2015 m. sausio 22 d. (4 asmenys kameroje), 2015 m. sausio 23 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. vasario 13 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m² (3 asmenys kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas 31,61 m² (3 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. vasario 15–16 d. (5 asmenys kameroje), 2015 m. vasario 17 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. kovo 4 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m² (3 asmenys kameroje)), 2015 m. kovo 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m² (2 asmenys kameroje)), 2015 m. kovo 6 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. gegužės 22 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. gegužės 23–24 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. gegužės 28 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 m² (2 asmenys kameroje)), 2015 m. gegužės 29 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. birželio 5 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m² (1 asmuo kameroje)), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 400 (plotas – 40,40 m² (7 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. birželio 6 d. (9 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 7 d. (10 asmenų kameroje), 2015 m. birželio 8 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. birželio 19 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 120 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 399 (plotas – 31,61 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. birželio 21–25 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. birželio 26 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. liepos 24 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas – 7,38 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. liepos 25 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 26 d. (2 asmenys kameroje), 2015 m. liepos 27 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. liepos 30 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m² (4 asmenys kameroje)), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), vėliau į kamerą Nr. 391 (plotas – 34,27 m² (1 asmuo kameroje)), 2015 m. liepos 31 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. spalio 30 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 391 (plotas – 34,27 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. spalio 31–lapkričio 1 d. (4 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 2 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. lapkričio 6 d. buvo atvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 119 (plotas – 7,31 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2015 m. lapkričio 7–9 d. (3 asmenys kameroje), 2015 m. lapkričio 10 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. lapkričio 11 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. gruodžio 4 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2015 m. gruodžio 5–6 d. (1 asmuo kameroje), 2015 m. gruodžio 7 d. buvo išvežtas į Klaipėdos areštinę, 2015 m. gruodžio 22 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), 2015 m. gruodžio 23 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus, 2015 m. gruodžio 31 d. buvo parvežtas iš Vilniaus pataisos namų ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m² (1 asmuo kameroje)), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 17,02 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2016 m. sausio 1–3 d. (4 asmuo kameroje), 2016 m. sausio 4 d. (3 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 5–6 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 7 d. buvo išvežtas į Klaipėdos apskrities areštinę, 2016 m. sausio 22 d. buvo parvežtas iš Klaipėdos apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą Nr. 116 (plotas – 7,49 m² (1 asmuo kameroje)), kitą dieną perkeltas į kamerą Nr. 404 (plotas – 17,02 m² (6 asmenys kameroje)), kurioje buvo 2016 m. sausio 24 d. (8 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 25 d. (3 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 26 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. sausio 27 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms susidėti. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 m²); taburetės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²).
Lukiškių TI-K kamerose yra dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, kuris atitinka dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas, kamerose langai vėdinti pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus. Atkreipia dėmesį, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl drėgmės.
Suimtiesiems ir nuteistiesiems, atvykusiems į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstantiems iš jos, atskiroje patalpoje privalomai atliekama visuminė krata. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Tada nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami.
Nurodo, kad suimtieji (nuteistieji) į kameras skirstomi atsižvelgiant ne tik į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, bet taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis nuo 2014 m. iki 2016 m. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl senaties termino
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams atlyginti žalą taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 148–150) į skundą tokį prašymą pareiškė.
Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, šalys turi pateikti argumentus, įrodymus dėl ieškinio senaties terminui atnaujinti svarbių aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1671-858/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. lapkričio 23 d. (žyma ant voko apie skundo išsiuntimą). Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 121–129) pateiktų duomenų, kurių pareiškėjas iš esmės neginčija, matyti, kad jis į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2014 m. sausio 14 d. ir su pertraukomis buvo iki 2016 m. sausio 26 d. 2016 m. sausio 27 d. buvo išvežtas į Vilniaus pataisos namus ir byloje nėra duomenų, kad būtų grįžęs. Kadangi pareiškėjas skunde ginčo laikotarpį abstrakčiai nurodo 2014–2016 m., o atsakovės atstovas pateikė tikslesnius duomenis, todėl ginčo laikotarpiu šiuo atveju laikytinas 2014 m. sausio 14 d.–2016 m. sausio 26 d.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimui atlyginti neturtinę žalą dėl galimai netinkamų sąlygų jį laikant Lukiškių TI-K nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. Byloje nėra duomenų, kurie įrodytų, kad buvo svarbios priežastys, sutrukdžiusios jam kreiptis į teismą anksčiau, todėl atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ex officio (lot. iš pareigos) nėra pagrindo.
Toliau sprendžiama dėl galimai netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2014 m. lapkričio 23 d.–2016 m. sausio 26 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 121–129) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad 2014 m. lapkričio 23 d.–2015 m. sausio 19 d. pareiškėjas nebuvo laikomas Lukiškių TI-K, į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2015 m. sausio 20 d. Nustatyta, kad 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. kovo 4 d., 2015 m. gegužės 23–24 d., 2015 m. gegužės 28 d., 2015 m. liepos 24–26 d., 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. lapkričio 6–9 d., 2016 m. sausio 23–24 d., iš viso 15 dienų, jis buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kamerose tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 15 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Dėl kitų sąlygų kamerose
Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kuri galiojo iki 2015 m. lapkričio 1 d., ir sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos normos HN 134:2015) nuostatos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal 26 punktą, šiltuoju metų periodu gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti 18–28 °C, šaltuoju periodu – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu – 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, o santykinė oro drėgmė – nuo 35 iki 65 proc. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralią dienos šviesą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taip pat turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 papunktis).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose Nr. 109, 111, 113. Iš atsakovės atstovo atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2014 m. lapkričio 23 d.–2016 m. sausio 26 d.) buvo laikomas kamerose Nr. 106, 107, 110, 112, 115, 116, 117, 119, 120, 122, 391, 399, 400, 404.
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 19–120), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.
Per 2015 m. vasario 24–27 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 107, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. liepos 30 d., 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo nurodomų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 37–38). Šioje kameroje per 2015 m. kovo 9–18 d. atliktą patikrinimą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 76–78).
Per 2015 m. kovo 18–23 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 112, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. sausio 20 d., jo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 39–40).
Per 2015 m. liepos 8–13 d. atliktą patikrinimą kamerose Nr. 116 (pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 22 d.), Nr. 400 (pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. sausio 21–22 d., 2015 m. kovo 5 d., 2015 m. birželio 5–7 d.) jo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 53–54).
Per 2015 m. spalio 16–23 d. atliktą patikrinimą kamerose Nr. 116 ir Nr. 122 (pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 13 d., 2015 m. liepos 25–26 d.) pareiškėjo nurodomų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 57–58). Kameroje Nr. 116 patikrinimas atliktas 2016 m. vasario 2–8 d. (b. l. 105–106), 2016 m. spalio 20–26 d. (b. l. 107–108), tačiau pareiškėjo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų taip pat nenustatyta.
Per 2015 m. birželio 23–liepos 7 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 106, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. liepos 30 d., jo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 84–87).
Per 2015 m. rugsėjo 30–2015 m. spalio 7 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 404, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gruodžio 31 d.–2016 m. sausio 6 d., 2016 m. sausio 23–26 d., jo nurodytų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b. l. 101–102). Toje pačioje kameroje patikrinimas atliktas ir 2015 m. gruodžio 10–14 d., tačiau Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 103–104).
Per 2015 m. spalio 15 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 399, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. vasario 14–16 d., 2015 m. birželio 20–25 d., nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto pažeidimas, t. y. nebuvo dalies skaidraus stiklo (b. l. 59–60). Per 2015 m. birželio 2–15 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 117, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2015 m. gegužės 28 d., nustatytas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punkto pažeidimas, t. y. langas buvo vizualiai nešvarus (b. l. 61–63).
Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo atlikti patikrinimai.
Iš byloje esančio Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 24-818 „Apie M. P. prašymus ar skundus dėl laikymo sąlygų“ (b. l. 12) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui skundų dėl laikymo sąlygų 2014–2016 m. nepateikė.
Iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kamerose Nr. 399, 117 pažeidimai nustatyti laikotarpiu, kai pareiškėjas jose nebuvo laikomas, todėl tai nelaikytina jo kalinimo sąlygų bloginimu.
Taigi, pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl nepakankamos temperatūros, drėgmės, natūralios šviesos trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad rūkantieji laikomi su nerūkančiaisiais.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, Lukiškių TI-K administracijai kyla pareiga užtikrinti, kad asmenys kamerose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, o nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjo teisės į aplinką, kurioje jis nebūtų privertas kvėpuoti tabako dūmais. Pareiškėjas nenurodė, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu jį laikyti su nerūkančiais asmenimis, nedetalizavo, ar buvo laikomas su rūkančiais asmenimis kiekvieną kartą, kai atvykdavo į Lukiškių TI-K, ir kokiose kamerose.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiaisiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Taigi, pareiškėjui nenurodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis – šalta, purvina.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija, redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 151 punktą, suimtojo arba nuteistojo krata – suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti, ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant) (152 punktas). Šios instrukcijos 153 punkte išvardyti atvejai, kada suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai, t. y. atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos, uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų ir t. t.
Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Tada nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas. Kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas (154 punktas).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K buvo atvežtas ir išvežtas kelis kartus. Taigi, pagal Instrukciją jam turėjo būti atliekama privaloma asmens apžiūra.
Iš anksčiau aptartų patikrinimo aktų matyti, kad pažeidimų, susijusių su netinkama oro temperatūra ar švaros užtikrinimu kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nenustatyta.
Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens apžiūra atliekama specialiai tam skirtoje patalpoje, todėl vien natūraliai jaučiamas temperatūros pokytis nusirengus viršutinius drabužius nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų priverstas nusirengti itin žemoje temperatūroje ar tam nepritaikytoje patalpoje.
Dėl teises bei interesus galimai pažeidžiančio apžiūros atlikimo būdo pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamai atliktų apžiūrų būtų kreipęsis.
Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, kad atvykstant ir išvykstant iš Lukiškių TI-K asmens ir jo daiktų apžiūra atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 15 dienų teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui). Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 15 dienų, tam tikrais laikotarpiais kameroje buvo laikomas vienas arba išvežtas į kitas įstaigas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 5 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 180 Eur sumos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime prašo priteisti iš pareiškėjo 6,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už dokumentų kopijas).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti M. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.