Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas O. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–32), kuriame prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K, neužtikrinant jam minimalaus ploto, o laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) laikomas ir kitomis orumą žeminančiomis sąlygomis. Manė, kad apskaičiuojant gyvenamąjį plotą neturėtų būti įskaičiuojamas baldų ir kitų buitinių reikmenų plotas. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. birželio 2 d. buvo laikomas kaip suimtasis. Manė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos (2017 m. sausio 2 d.) buvo pažeista teisė būti laikomam su kitais nuteistaisiais. Buvimas vienutėje jam sukėlė dideles kančias. Nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto. Sanitarinis mazgas yra labai arti maistui skirtų lentynų. Nurodė, kad kamerose nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, ant sienų veisėsi pelėsis, grybelis, nuo lubų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai, baldų ir kitų daiktų paviršiai buvo drėgni. Kamerose buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai oro šildytuvai. Kamerose nebuvo pakankamai nei natūralios šviesos, nei dirbtinio apšvietimo. Kamerų langai maži, juose įstatytos grotos ir metaliniai tinklai. Čiužinyje pilna tarakonų, kitų parazitų, patalynė labai susidėvėjusi, o užvalkalas antklodei iš viso neišduodamas. Pasivaikščiojimo kiemelių stogeliai dengti uždraustu naudoti asbesto turinčiu šiferiu. Per visą laikymo laikotarpį niekada neveikė signalinė prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Dušu buvo leidžiama pasinaudoti tik vieną kartą per savaitę ir ne ilgiau kaip 15 min., į kameras šiltas vanduo nebuvo tiekiamas. Išėjus iš sporto salės dušu pasinaudoti nebuvo galima. Nebuvo išduotos būtinos asmens higienos priemonės, nepakako išduodamo tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo. Maitinimas buvo menkavertis, monotoniškas. Nebuvo sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, nebuvo vietos maisto produktams laikyti. Nebuvo sudarytų sąlygų nei skalbtis, nei džiovinti drabužius. Viršutinių drabužių nemokamai neskalbė. Apatinius drabužius būtų norėjęs skalbti dažniau. Buvo varžoma jo teisė bendrauti su artimaisiais, nes leido paskambinti telefonu tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min. Nė karto nėra gavęs vokų, popieriaus laiškams rašyti, rašymo priemonių, pašto ženklų ir kt. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė nei dirbti, nei mokytis ar užsiimti kitokia prasminga veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos, resocializacijos, integracijos į visuomenę programose. Lukiškių TI-K esantis mikroklimatas sukėlė daug kančių, depresiją, pablogėjo fizinė sveikata, sutriko medžiagų apykaita, kraujo spaudimas, miegas, apetitas, pablogėjo visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, reputacija. Lukiškių TI-K neinformavo apie onkologines ligas, tuberkuliozę ir kt., nesiūlė pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis sveikatos tikrinimo programomis. Taip pat buvo ribojama galimybė žiūrėti televizorių, draudžiama gauti ir naudotis elektroninėmis knygų skaityklėmis. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose (b. l. 45–59, 123–125, 130–131) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Nurodė gyvenamosiose kamerose esančius baldus. Langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės), 14.1 papunkčio reikalavimais. Kamerose pavojaus mygtukai yra įrengti, tačiau dažnai juos gadina suimtieji bei nuteistieji. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio, įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami kontroliuoti asmenų elgesį. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Muilas, tualetinis popierius vyrams išduodamas du kartus per mėnesį, kas mėnesį išduodami dantų šepetėliai, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus. Teisės aktuose nėra nustatytas džiovyklų įrengimas kamerose. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Šiferio lakštais padengti tik I, II korpuso pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai. Asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie sveikatai nepavojingi. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant nutarimui „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“. Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkas veda asmenis į fizinės reabilitacijos kambarį eilės tvarka, atsižvelgdamas į suimtųjų ir nuteistųjų elgesį, socialinės reabilitacijos poreikį bei pastarųjų pageidavimus. Nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis įstatymais ir teisės aktais bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų teisėtumo, priimtinumo, prieinamumo, tinkamumo principais. Teisės aktai nenustato galimybės skambinti pataisos įstaigoje nemokamai. Asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, norėdami dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, turi pareikšti norą būrio viršininkui. Lukiškių TI-K suimtieji asmenys dalyvauja laisvalaikio užimtumo programoje, veikia biblioteka. Suimtieji vedami pasivaikščioti, į sporto, kino salę, dalyvauja ŽIV ir narkomanijos prevencijos programoje. Dirbti mokamą darbą siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K, ir esant laisvų vietų. Siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys suimtieji. Jei suimtasis pageidauja susirašinėti su savo gynėju, bet asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų vokams, pašto ženklams, rašymo priemonėms ar popieriui įsigyti ir jų prašo, Lukiškių TI-K administracija aprūpina priemonėmis. Leidžiama turėti tik televizoriaus priedėlius antžeminei televizijai, jeigu nuteistieji juos įsigijo iki 2016 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K administracija leidžia visose kamerose žiūrėti analoginę televiziją. Į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede išdėstytą nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą elektroninių knygų skaityklės nėra įtrauktos. Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų dėl tinkamo suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo. Kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Atsakovo teigimu, pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Lukiškių TI-K prašė priteisti jo naudai iš pareiškėjo 2,04 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už dokumentų kopijų darymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė O. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 3 900 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė.Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsnių nuostatomis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas neginčijo atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš viso 428 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Likusiomis dienomis (iš viso 58 dienas) vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai dar mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažinta, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktį. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusio kameros ploto. Teismas vadovavosi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktu, Taisyklių 14.5 punktu. Atsakovo atstovas teigė, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas laikytas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovo pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki skundo teismui išsiuntimo dienos jo sveikatai buvo daroma žala, nes kamerose nebuvo užtikrinta efektyvi ventiliacija, minimali oro temperatūra, nebuvo išduodami elektriniai oro šildytuvai, todėl buvo priverstas miegoti su drabužiais. Teismas vadovavosi Taisyklių 14.1 punktu, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktu ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktu. Iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų matyti, kad pareiškėjo nurodytų pažeidimų nebuvo nustatyta kamerose, kuriose jis buvo laikomas nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. sausio 2 d. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl oro temperatūros matavimų. Taip pat nėra duomenų, kad dėl nurodytų kalinimo sąlygų pablogėjo jo sveikata. Taigi pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, minimalios oro temperatūros kameroje neužtikrinimo ir dienos šviesos trūkumo atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose ir čiužinyje buvo pilna tarakonų, kitokių nariuotakojų parazitų. Teismas rėmėsi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punktu. Byloje esanti Lukiškių TI-K sudaryta paslaugų teikimo sutartis su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ patvirtino, kad Lukiškių TI-K yra tinkamai užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija, pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimus. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeista teisė būti laikomam su kitais nuteistaisiais. Teismas rėmėsi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl, jo manymu, pažeistos teisės būti laikomam su kitais asmenimis, kad laikymas vienutėje jam sukėlė dideles kančias. Daryta išvada, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo argumentai atmestini.Dėl naudojimosi dušu ir higienos priemonių neišdavimo teismas atsižvelgė į Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 ir 18 punktų bei Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30.6 ir 27 punktų nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis turėjo galimybę naudotis dušu, o tai tik įrodo, kad Lukiškių TI-K tinkamai įgyvendino minėtą pareigą. Kaip matyti iš higienos normų reikalavimų, karšto vandens tiekimas į kameras nėra nustatytas, todėl Lukiškių TI-K galiojančių teisės aktų normų nepažeidė. Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad vadovavosi teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) patvirtinta Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma (toliau – ir Norma). Todėl nebuvo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui jo suėmimo laikotarpiu nebuvo išduotos būtinosios asmens higienos priemonės. Taip pat nebuvo pagrindo abejoti, kad pareiškėjui per mėnesį nebuvo išduotas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo ir 100 g tualetinio muilo. Normoje nenustatyta pareiga nemokamai aprūpinti nuteistuosius dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi reikmenimis ir indų plovimo priemonėmis. Pareiškėjas neneigė, kad Lukiškių TI-K vykdė reikalavimus, t. y. išduodavo tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo, todėl jo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus ir ūkinio muilo kiekio išdavimo buvo vertinami kaip papildomi asmeniniai poreikiai ir negali būti pripažįstami kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas. Dėl skalbimo sąlygų, patalynės teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte imperatyviai nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems grąžinami sausi, o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos. Teismas neturėjo pagrindo abejoti šiuo paaiškinimu. Taigi pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga, taip pat buvo sudarytos sąlygos papildomai išsiskalbti už pinigus, todėl jo argumentas dėl skalbimo sąlygų nesudarymo atmestas. Pareiškėjas teigė, kad patalynė labai susidėvėjusi, o užvalkalas antklodei iš viso neišduodamas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad, išduodamas patalynę, vadovavosi Norma. Pagal Normą išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, užvalkalas pagalvei, paklodė, o vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui buvo išduotas švarus patalynės komplektas. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl susidėvėjusios patalynės ar jos neišdavimo, todėl nekilo abejonių, kad Lukiškių TI-K tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Dėl iškvietimo mygtukų neveikimo teismas atsižvelgė į tai, jog atsakovo atstovas paaiškino, kad kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau nuteistieji dažnai patys juos sugadina. Pareiškėjas neneigė, kad pavojaus mygtukai kamerose buvo įrengti. Taip pat nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl iškvietimo mygtukų neveikimo ir kad dėl to patyrė neigiamus išgyvenimus ar fizinį skausmą. Taigi nebuvo pagrindo nustatyti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.Dėl asbesto turinčio šiferio teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 ir 3.2 papunkčius. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginį, kad kiemelį dengiančiose plokštėse yra asbesto, todėl pareiškėjo teiginys atmestas. Dėl maitinimo teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Atsakovo atstovas paaiškino, kad laikėsi minėtų teisės aktų, o kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė buvo tikrinama Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo. Patvirtino, kad maisto dalintojai buvo sveiki. Maisto dalintojams išduodamos baltos kepurės ir striukės, jų išdavimas griežtai kontroliuojamas. Teismui nebuvo pagrindo abejoti šiuo atsakovo atstovo paaiškinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl nekaloringo maisto ar nehigieniško jo pateikimo, todėl jo argumentai atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose pareiškėjui teko būti, yra lentyna maisto produktams laikyti (1 vnt.). Pareiškėjas nepateikė šį paaiškinimą paneigiančių įrodymų, todėl šis jo argumentas atmestas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad kamerose turi būti sudaryta galimybė patiems gamintis maistą, todėl pareiškėjo argumentas dėl tokios galimybės nesudarymo atmestas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija geranoriškai leidžia visose kamerose žiūrėti analoginę televiziją, o bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai nenustato suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu TV priedėlių turėjimo bei jais naudojimosi galimybės. Teismui nebuvo pagrindo abejoti paaiškinimu, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė žiūrėti televizorių. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato galimybės turėti ir naudotis elektroninėmis skaityklėmis. Lukiškių TI-K užtikrino galimybę naudotis televizoriumi, kompiuteriu, o noras naudotis elektroninėmis skaityklėmis vertintas kaip papildomi asmeniniai poreikiai ir negali būti pripažinti kaip Lukiškių TI-K pareigų nevykdymas. Pažymėta, kad, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti savo iniciatyvą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių, norėdamas dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose, todėl pareiškėjo argumentai atmestini. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būdamas suimtasis ir nuteistasis kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais įdarbinti, todėl argumentas, kad Lukiškių TI-K neužtikrino sąlygų dirbti, atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčijo, kad jam buvo sudaryta galimybė paskambinti, įrodymų, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl šios teisės ribojimo, nepateikė, todėl nebuvo pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K jo atžvilgiu nurodytais aspektais veikė neteisėtai.Teisės aktuose nėra nustatyta pareiga tardymo izoliatoriams nemokamai aprūpinti nuteistuosius popieriumi, vokais, rašymo priemonėmis ar pašto ženklais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.2 papunktyje nurodyta, kad vokai, pašto ženklai, rašymo popierius, sąsiuviniai ir rašymo reikmenys priskirti prie nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti būtiniausių reikmenų. Daryta išvada, kad pareiškėjui nebuvo apribota teisė įsigyti pašto ženklų, popieriaus, vokų ir rašymo priemonių, todėl nėra pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.Teismas konstatavo, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, pažeidžiant Įsakyme Nr. V-124 nustatytus reikalavimus dėl minimalaus 3,6 kv. m ploto. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 428 dienas per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, praleido perpildytose kamerose. Be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Taigi, jis Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas kai kurių higienos normų neatitinkančiose ir perpildytose kamerose, pažeidžiant jo privatumą, buvo laikomas 428 dienas. Teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad atsiradus galimybei, buvo perkeliami į laisvesnes kameras, suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nebuvo pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose, įvertinęs pažeidimų intensyvumą, pažeistų teisių visumą, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatavo, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 3 900 Eur sumos priteisimas.Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintas.

Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 153–160). Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui. Atkreipia dėmesį, kad nei Lietuvos higienos normoje HN 76:2010, nei Lietuvos higienos normoje 134:2015 nėra numatyta, kad turėtų būti atskira patalpa su sanitariniais įrenginiais. Pažymi, kad kamerose įrengiamos užuolaidos privatumui užtikrinti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K pareigūnai su visais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis etikos ir vidaus taisyklių reikalavimais. Atsakovo atstovas, atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad nėra nustatyta valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.Pareiškėjas O. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą nepakeistą (b. l. 169–170).Pažymi, kad užuolaidos kamerose Nr. 226 ir 244 pradėtos įrengti tik nuo 2017 m. sausio mėn. Pažymi, kad jis negali pateikti įrodymų apie kameros kvapą, temperatūrą, dėl ko jis patiria nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, stresą. Papildomai nurodo, kad pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1-350 kaliniams priklauso dantų šepetukas kartą į mėnesį ir dantų pasta kartą į du mėnesius. Bet iš tiesų visa tai nėra išduodama. Mano, kad asmens higienos priemonės turi būti išduodamos nemokamai, neatsižvelgiant į žmogaus finansinę padėtį.