- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- 1-121-1048/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Kaltinamasis
- T. K.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K., gimęs 1981 m. gegužės 4 d. Šiauliuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, neteistas, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), direktoriumi, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. K. papirko valstybės tarnautoją, t. y. 2017 m. rugpjūčio 23 d. 11 val. 30 min. Akmenės rajone, Pašakarnių kaime, už sankryžos kelyje Naujoji Akmenė – Venta, dešiniame kelkraštyje, būdamas automobilyje (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. V. neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir padavė jam į rankas 30 eurų kyšį (vieną 20 (dvidešimties) eurų ir vieną 10 (dešimties) eurų nominalo vertės kupiūras), taip jis, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė mažesnį negu 1 MGL kyšį.
T. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. apie 11 val. 30 min. važiavo į Naująją Akmenę, vėlavo į svarbų susitikimą. Skubėdamas nepastebėjo kelio sankryžoje kelio ženklo STOP. Matė iš kairės atvažiuojantį policijos automobilį, tačiau pagalvojo spėsiąs saugiai pervažiuoti sankryžą, todėl pasuko miesto link. Tuomet pastebėjo minėtą policijos automobilį su įjungtais švyturėliais atvažiuojantį iš paskos. Sustabdytas nesuprato padaręs pažeidimą, tačiau pareigūnas paaiškino, jog automobilis nesustojo prie STOP kelio ženklo. Išgirdęs paaiškinimą prisipažino padaręs pažeidimą, apgailestavo, minėjo pareigūnui vėluojantis į susitikimą ir paprašė nustatytą pažeidimą procesiškai įforminti po susitikimo, t. y. po 15-20 minučių. Pasiteiravęs pareigūno, kokia numatyta bauda už nustatytą pažeidimą ir išgirdęs, jog baudos dydis yra nuo 30 Eur iki 90 Eur, paklausė, ar galėtų baudą sumokėti vietoje ir padavė pareigūnui 30 eurų. Posėdžio metu T. K. paaiškino supratęs, jog pasielgė netinkamai, negalima baudos už padarytą pažeidimą susimokėti įvykio vietoje, labai apgailestavo dėl savo elgesio, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant sugyventinę U. P., kuri galės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje U. P. nurodė su T. K. kaip sugyventiniai kartu gyvenantys septynerius metus, santuokos įregistravę nėra, kartu augina vaiką. Žino apie T. padarytą veiką, ją aptarė, abu ją vertina neigiamai, jos nuomone, T. padarė tinkamas išvadas ir ji mano galėsianti jo elgesį veikti teigiamai.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, T. K. kaltu prisipažino, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
T. K. kaltė padarius BK 227 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais bei ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.
Liudytojas R. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 23 d. dirbdamas su kolegomis M. K. ir V. P., tarnybiniu automobiliu „Mitsubishi Pajero“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) radijo šaukinys ,,Lūšė 3054'', patruliuodami pagal iš anksto nustatytą patruliavimo maršrutą, apie 11val. 30 min. Akmenės rajone, Pašakarnių kaime pastebėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas nesustojo prie kelio ženklo ,,Stop'', ko reikalauja kelių eismo taisykles, t. y. kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas važiuojant per sankryžą. Sustabdęs minėtą transporto priemonę, priėjo prie vairuotojo, prisistatė ir pasakė sustabdymo priežastį, bei paprašė pateikti reikiamus dokumentus. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatė, jog transporto priemonę vairavo T. K.. Pastarasis paaiškino neturintis pasiėmęs automobilio registracijos dokumento, tačiau pateikė draudimo sutartį ir techninės apžiūros taloną. Juos apžiūrėjęs grąžino ir paaiškino, kad už padarytą teisės pažeidimą bus surašytas protokolas ir reikalinga prieiti prie tarnybinio automobilio. R. V. teigimu, T. K. iš karto bandė tartis, kad joks administracinio nusižengimo protokolas nebūtų surašytas, po ko iš piniginės išsitraukė 20 eurų kupiūrą ir padavė jam tiesiai į rankas, sakydamas: ,,Neturiu laiko, skubu, paimk pinigus''. R. V. nurodė T. K. paaiškinęs, jog už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau šis į jo žodžius nereagavo ir, iš piniginės išsitraukęs dar vieną – 10 eurų nominalo vertės kupiūrą, įkišo ją į rankas. Iš viso jo rankose buvo 30 eurų suma. Tada jis T. K. nurodė prieiti prie tarnybinio automobilio, nes bus įformintas pažeidimas dėl policijos pareigūno papirkimo. Pastarasis nesiginčijo ir vykdė visus reikalavimus. Vėliau T. K. buvo pristatytas į Akmenės rajono policijos komisariatą, kur jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį už KET 204 punkto pažeidimą (b.l. 32-33, 36).
2017 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolu su priedu užfiksuota, jog įvykio vieta yra Akmenės rajone, Pašakarnių kaime, už sankryžos kelyje Naujoji Akmenė – Venta, dešiniame kelkraštyje, kur stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimta viena 20 eurų nominalo vertės kupiūra Nr. UB 3027508391 ir viena 10 eurų nominalo vertės kupiūra Nr. UB 3088360505, kurios 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004171 perduotos saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą (b.l. 9-13, 17,18).
Pagal BK 227 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog kaltinamojo prisipažinimas padarius baudžiamąjį nusižengimą nekelia abejonių, jo kaltę papirkus valstybės tarnautoją patvirtina ir visuma kitų aukščiau išvardintų įrodymų, kurių pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis T. K., norėdamas išvengti administracinės atsakomybės už administracinį nusižengimą, siekdamas valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai pasiūlė ir padavė jam į rankas 30 Eur kyšį, taip jis, siekdamas papirkti valstybės tarnautoją, davė mažesnį negu 1 MGL kyšį, šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje.
T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu T. K. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Byloje pateiktas kaltinamojo sugyventinės U. P. prašymas atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad U. P. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka nebausta, dirba.
Nagrinėjamoje byloje prokuroras sutiko, jog kaltinamasis T. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato ir prašė jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-31/2010, 2K-51/2010). Ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyti visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai: T. K. nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą padarė pirmą kartą, savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailisi, žala nepadaryta. Duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą kokį ikiteisminį tyrimą nėra, administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, dirba. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad V. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąjį T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pagal teismų praktiką, išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų buvimą ar nebuvimą, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt.).
Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojos U. P. asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui: U. P. yra kaltinamojo sugyventinė, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, iš jos bei kaltinamojo parodymų matyti, kad jų santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, supratimu ir pagarba, kaltinamajam yra svarbi sugyventinės nuomonė. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad U. P. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, autoritetas kaltinamajam, turi akivaizdžią ir realią galimybę jam daryti teigiamą įtaką.
Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, yra pagrindas atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, perduodant jį laiduotojos U. P. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti, paskiriant T. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 40 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 2 dalis, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis).
Kaltinamajam 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena 20 Eur nominalo vertės kupiūra Nr. UB 3027508391 ir viena 10 Eur nominalo vertės kupiūra Nr. UB 3088360505, kurios 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004171 perduotos saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, konfiskuotinos ir perduotinos valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos U. P., atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
T. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 Eur – trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius.
Nuosprendžiui įsiteisėjus T. K. 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vieną 20 Eur nominalo vertės kupiūrą Nr. UB 3027508391 ir vieną 10 Eur nominalo vertės kupiūrą Nr. UB 3088360505, 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu ir kvitu Nr. 004171 perduotas saugoti į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasą, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai U. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl T. K. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.