- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-2361-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04686-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- UAB „Danclean“
- Ieškovas
- K. G., J. D.
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Danclean“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių K. G. ir J. D. ieškinį atsakovui UAB „Danclean“ dėl darbo užmokesčio ir kitų priklausančių išmokų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės K. G. ir J. D. (toliau – Ieškovės) kreipėsi į teismą, prašydamos iš atsakovo UAB „Danclean“ (toliau - Atsakovas) priteisti ieškovės K. G. naudai 4 272, 23 Lt darbo užmokesčio, 37, 95 Lt delspinigius, 17 887, 50 Lt vidutinį darbo užmokestį (toliau - VDU) už uždelsimo laiką iki 2011 m. rugsėjo 29 d. (bylos sustabdymo) bei 47 700 Lt VDU po bylos sustabdymo iki 2013 m. sausio 1 d., viso 52 010, 18 Lt.; ieškovės J. D. naudai - 10 342, 17 Lt darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 3, 30 Lt delspinigius, 30 409, 74 Lt VDU už uždelsimo laiką iki bylos sustabdymo, t. y. 2011 m. rugsėjo 29 d., bei papildomai VDU po bylos sustabdymo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. sausio 1 d., viso 91 594, 19 Lt su mokesčiais. Ieškovė K. G. minėtoje bendrovėje nuo 2004 m. gruodžio 17 d. dirbo buhalterės-administratorės pareigose pagal darbo sutartį Nr. 493. Jai turėjo būti mokamas 1 000 Lt darbo užmokestis, dėl padidėjusio darbo krūvio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Nuo 2010 m. sausio 10 d. darbo užmokestis pradėtas mokėti pavėluotai, atleidimo dieną darbdavys su ieškove K. G. neatsiskaitė, darbo inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad 2011 m. vasario 25 d. Atsakovas jai skolingas 4 272, 23 Lt darbo užmokesčio. Dublike ieškovė K. G. pažymėjo, kad Atsakovo atsiliepime nurodyti motyvai, jog ji galimai galėjo pati pasididinti darbo užmokestį, pasirašant už direktorių I. R., yra įžeidžiamai nepagrįsti, žeminantys jos garbę ir orumą, kadangi šios darbo sutarties pakeitimo pagrindu K. G. buvo išmokamas darbo užmokestis ir nuo jo atskaitomi atitinkami mokesčiai daugiau kaip 2 metus laiko, t. y. direktoriaujant ne vien I. R.. Ieškovė J. D. minėtoje bendrovėje dirbo vyr. finansininkės pareigose nuo 2005 m. birželio 27 d. iki 2011 lapkričio 6 d. Ieškovei J. D. turėjo būti mokamas 3 400 Lt darbo užmokestis. Atleidimo dieną darbdavys su ja neatsiskaitė, darbo inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad Atsakovas ieškovei J. D. skolingas 10 342, 17 Lt darbo užmokesčio. Dublike ieškovė rėmėsi tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir ieškovė K. G.. Pažymėjo, kad ieškovei J. D. darbo užmokestis buvo mokamas ir nuo jo atskaitomi atitinkami mokesčiai 3 metus, direktoriaujant skirtingiems direktoriams. Teisminio nagrinėjimo metu Ieškovės savo ieškininius reikalavimus palaikė, prašė papildomai priteisti VDU nuo bylos sustabdymo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. sausio 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su Ieškovių ieškininiais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovei J. D. pagal 2005 m. birželio 27 d. sudarytą darbo sutartį turėjo būti mokamas 2 000 Lt, pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. susitarimą nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. – 2 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovui, vizualiai palyginus darbo sutartyje bei 2006 m. rugpjūčio 31 d. susitarime esančius UAB „Danclean“ direktoriaus I. R. parašus, be to, atsižvelgiant į darbdavio ne itin gerą finansinę padėtį tais metais, Atsakovui kilo abejonių dėl direktoriaus parašo tikrumo, pasirašant darbo sutarties pakeitimą, kuriuo šiai darbuotojai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. mokamas 3 400 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Atsakovui taip pat kyla abejonių ir dėl ieškovės K. G. darbo sutarties Nr. 493 pakeitimo, kuriuo šiai darbuotojai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. mokamas 2 000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, nors 2004 m. sudarius darbo sutartį sulygta dėl 1 000 Lt algos. Atsakovo manymu šiuo atveju pasirašyti už direktorių I. R. galėjo pati ieškovė K. G., siekdama sau materialinės naudos bei taip padarydama UAB „Danclean“ žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 31 d. daliniu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš Atsakovo ieškovės K. G. naudai 4 272, 23 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 37, 95 Lt delspinigių ir 17 887, 50 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, viso 22 197, 68 Lt, bei 3 628 Lt už advokato pagalbą; ieškovės J. D. -10 342, 17 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3, 30 Lt delspinigių ir 30 409, 74 Lt vidutinį mėnesinį darbo užmokestį už uždelsimą atsiskaityti, viso 40 755, 21 Lt. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė K. G. nutraukė darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atlyginimas vėlavo po 2-3 mėnesius. Sutartis nutraukta 2011 m. sausio 3 d. Atleidimo dieną Atsakovas su ieškove K. G. neatsiskaitė. Ieškovė J. D. 2011 m. sausio 6 d. nutraukė darbo sutartį pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, atleidimo dieną su ja Atsakovas taip pat neatsiskaitė, darbo inspekcijos įpareigojimo iki 2011 vasario 25 d. sumokėti 10 342 Lt darbo užmokesčio neįvykdė. Teismas konstatavo, kad Atsakovas neįvykdė DK 141 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir atleidimo dieną su Ieškovėmis neatsiskaitė. Byloje Atsakovas nepateikė įrodymų, jog su Ieškovėmis atsiskaitė įstatymo nustatytu laiku ir tvarka. Teismas sutiko su Ieškovių argumentais dėl teisinio pagrindo priteisti VDU. Ieškovių kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti teismas nenustatė. Tačiau teismas iš Atsakovo ieškovių naudai priteisė tik VDU sumas, paskaičiuotas ir pateiktas bylos sustabdymo dienai 2011 m. rugsėjo 29 d., t. y. ieškovei K. G. 17 887, 50 Lt VDU, o ieškovei J. D. 30 409, 74 Lt VDU neatskaičius mokesčių, kadangi sumos Ieškovių paskaičiuotos teisingai, dėl jų dydžio ginčo byloje nekilo, todėl teismas minėtų sumų neperskaičiavo. Teismas netenkino Ieškovių prašymo priteisti papildomai VDU nuo bylos sustabdymo dienos, t. y. 2011 m. rugsėjo 29 d., iki 2013 m. sausio 1 d., nes sustabdžius bylą, visi veiksmai byloje sustabdomi, tuo pačiu ir VDU skaičiavimas, be to priteisus Ieškovėms šias prašomas sumas būtų pažeistas darbo teisės subjektų lygybės, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovės pas Atsakovą išdirbo netrumpą laiko tarpą, bei į tai, kad prašomas Ieškovių vidutinio darbo užmokesčio priteisimas skaičiuojant papildomai už bylos sustabdymo laikotarpį reikštų pernelyg didelių sumų priteisimą palyginus su ieškovėms priklausančiomis pajamomis už neatsiskaitymą, ir būtų neproporcingas, teismas sumažino VDU ir netenkino Ieškovių prašymo papildomai priteisti VDU nuo bylos sustabdymo 2011 m. rugsėjo 29 d. iki 2013 m. sausio 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Atsakovas prašo 2013 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo dalinį sprendimą pakeisti ir Ieškovių ieškinį atmesti bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad jis į bylą pateikė įrodymus apie kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl darbo sutarčių suklastojimo, t. y. jis tinkamai gynėsi nuo pareikšto ieškinio. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Atsakovo prašymą šaukti liudytoju I. R. suvaržė Atsakovo įrodinėjimo teisę bei pažeidė šalių lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus. Pažymi, kad darbo sutarties pakeitimas gali būti sudaromas tik šalių susitarimu, todėl tam, kad įsigaliotų darbo sutarties pakeitimas, turi būti abiejų sutarties šalių valia pakeisti darbo sutartį. Atsakovas nuo pat pradžios aktyviai neigė, kad jis savo valia sutiko ir sudarė darbo sutarčių pakeitimus su Ieškovėmis, kurių pagrindu joms buvo padidintas atlyginimas. Pažymi, kad nepaisant to, jog ikiteisminis tyrimas dėl asmenų yra nutrauktas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl paties fakto – darbo sutarčių klastojimo, nėra nutrauktas. Atsakovas pažymėjo, kad Ieškovių atlyginimas negalėjo buvo padidintas dėl sunkios finansinės padėties įmonėje. Mano, jog civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Atsakovas nesitarė su Ieškovėmis dėl darbo sutarčių pakeitimo, tų pakeitimų nesudarė, todėl su Ieškovėmis sudaryti pakeitimai dėl atlyginimo joms padidinimo, yra niekiniai remiantis CK 1.80 straipsniu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas prieš priteisdamas Ieškovėms vidutinį darbo užmokestį turėjo nustatyti, ar ieškinio padavimo dieną ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu Ieškovės nebuvo sudariusios darbo sutarčių su kitu asmeniu, kadangi jos, pareiškusios reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį, gali nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jų darbo sutarčių sudarymo ir pakeitimo laikotarpiu, Atsakovo administracijos vieninteliu vadovu dirbo tik I. R., todėl spręsti darbo užmokesčio pakeitimo klausimus niekas kitas be jo negalėjo. Pažymi, kad padidintas atlyginimas Ieškovėms buvo mokamas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki atleidimo iš darbo dienos, t. y. virš 1 m. ir 5 mėn. Nurodo, kad Ieškovės, kreipdamos į teismą, nesiekė nepagrįstai praturtėti, o siekė tik atstatyti savo pažeistas teises ir darbo įstatymų numatytas garantijas.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Atsakovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nepagrįstas ir netenkintinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti Atsakovo prašymo.
Be to, kolegija mano, jog nėra pagrindo kviesti liudytoją I. R., nes jo, kaip liudytojo parodymai buvo užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, aprašyti ir pateikti pirmosios instancijos teismui Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2004 m. gruodžio 17 d. tarp ieškovės K. G. ir Atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 493, kurios pagrindu ieškovė K. G. priimta į buhalterės administratorės pareigas (1 t., b. l. 5-6). Darbdavys šia sutartimi įsipareigojo darbuotojai mokėti 1 000 Lt mėnesinį darbo užmokestį. Ieškovė J. D. su Atsakovu darbo sutartį sudarė 2005 m. birželio 27 d. (1 t., b. l. 22-23). Remiantis šia sutartimi ieškovė J. D. buvo priimta į vyr. finansininkės pareigas su 2 000 Lt darbo užmokesčiu per mėnesį (1 t., b. l. 22). Minėtose darbo sutartyse pažymėta, kad Ieškovėms nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. didinamas mėnesinis atlyginimas - ieškovei K. G. bus mokamas 2 000 Lt darbo užmokestis, o ieškovei J. D. – 3 400 Lt (1 t., b. l. 6, 23). Ieškovės K. G. ir Atsakovo darbo santykiai buvo nutraukti 2011 m. sausio 3 d. pagal DK 128 straipsnį, ieškovės J. D. – nuo 2011 m. sausio 6 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 6, 23, 55, 56).
Teisėjų kolegija sutinka su Atsakovu, kad darbo sutartis – tai darbdavio ir darbuotojo susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras darbo pareigas, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį (DK 93 straipsnis). Darbo apmokėjimo sąlygos yra būtina darbo sutarties dalis (DK 95 straipsnio 3 dalis). Remiantis aptartomis teisės normomis darytina išvada, kad darbo užmokestis – tai darbdavio ir darbuotojo laisva valia sutartas atlygis už darbuotojo atliekamą darbą, kuris tenkina abi darbo sutarties šalis ir kurį lemia darbuotojo atliekamo darbo kiekis ir kokybė, įmonės veiklos rezultatai, darbo paklausa ir pasiūla darbo rinkoje.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių darbo sutarčių, padidinančių Ieškovių atlyginimą, klastojimą, kas reiškia Atsakovo valios mokėti padidintą atlyginimą nebuvimą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, požymius, kuriame Ieškovės buvo įtariamos pakeitus darbo sutarčių, padidinančių atlyginimą, sąlygas ir jas pasirašius už I. R. (1 t., b. l. 48-50, 127, 134, 135). Ikiteisminio tyrimo metu atlikus rašysenos ekspertizę, paaiškėjo, jog 2004 m. gruodžio 17 d. ir 2005 m. birželio 27 d. darbo sutartyse pasirašė ne pats I. R., bei nustatyti, ar už jį pasirašė Ieškovės, negalima (1 t., b. l. 134-137). Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas Ieškovių atžvilgiu buvo nutrauktas (1 t., b. l. 136-137). Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šias bylos aplinkybes mano, jog nenustačius asmens, pasirašiusio darbo sutartis dėl Ieškovių atlyginimo didinimo, negalima besąlygiškai konstatuoti Atsakovo kaip darbdavio valios nebuvimą mokėti joms didesnį darbo užmokestį. Sprendžiant klausimą dėl Atsakovo ketinimų mokėti padidintą darbo užmokestį Ieškovėms buvimą, būtina atsižvelgti į paties darbdavio elgesį po 2009 m. rugpjūčio 1 d., t. y. po Ieškovių darbo sutarčių pakeitimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. gegužės 16 d. pažymose apie asmens valstybinį socialinį draudimą nurodyta, kad ieškovės K. G. draudžiamosios pajamos nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo ne mažiau 2 000 Lt per mėnesį, ieškovės J. D. – ne mažiau 3 400 Lt (1 t., b. l. 72-74, 81-86). Aiškindama aptariamąją sąlygą, teisėjų kolegija pažymi, jog joks apdairus, protingas darbdavys, nesutikdamas su darbuotojui mokamo atlyginimo dydžiu, jos neviešintų ir nuo šios sumos nemokėtų įmokų į valstybės biudžetą. Be to, padidintas atlyginimas Ieškovėms buvo mokamas iki pat darbo santykių su darbdaviu nutraukimo (1 t., b. l. 72-74, 81-86). Tokio paties dydžio jis buvo net po Atsakovo direktorių pasikeitimo - I. R. Atsakovo įmonėje dirbo iki 2009 m. gruodžio 11 d. (2 t., b. l. 22). Atsakovo klientams išplatintame pranešime apie apgaulę įmonės atžvilgiu nurodyta, kad nuo 2010 m. sausio 4 d. generalinio direktoriaus pareigas pradės eiti kitas asmuo (2 t., b. l. 17). Tokiu būdu, net ir dirbant naujam direktoriui, Ieškovėms vis tiek daugiau nei metus buvo mokamas padidintas atlyginimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog iki Ieškovių kreipimosi į teismą 2011 m. kovo 25 d., Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų siekiant nustatyti turimą mokėti Ieškovėms atlyginimo dydį, pretenzijų dėl Ieškovių darbo sutarčių sąlygų nereiškė, ir tik po bylos iškėlimo teisme – 2011 m. balandžio 19 d. surašė pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo (1 t., b. l. 48-50). Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog net ir nenustačius I. R. parašo autentiškumo 2004 m. gruodžio 17 d. ir 2005 m. birželio 27 d. darbo sutartyse, Atsakovo veiksmai po 2009 m. rugpjūčio 1 d. patvirtina jo sutikimą mokėti padidintą darbo užmokestį Ieškovėms, todėl Ieškovės, formuluodamos ieškinio reikalavimą, pagrįstai remiasi šiomis sumomis.
Pirmosios instancijos teismas ginčo sprendimu ieškovei K. G. priteisė 17 887, 50 Lt, ieškovei J. D. – 30 409, 74 Lt VDU už uždelstą atsiskaityti laiką. Anot Atsakovo, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, teismas turėjo nustatyti faktines aplinkybes, ar šio reikalavimo tenkinimas nesudarys pagrindo neteisėtam Ieškovių praturtėjimui.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje DK 141 straipsnio 3 dalis aiškinama atsižvelgiant į DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus, taip pat į proporcingumą, kaip bendrąjį teisės principą, neatskiriamą nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su pirmiau išvardytais principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje F. B. v. UAB ,,Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010; 2011 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. G. v. Lietuvos ir Kanados UAB ,,Pajūrio mediena“ , bylos Nr. 3K-3-247/2011;2012 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. S. v. UAB „Eurėja“, bylos Nr. 3K-3-179/2012).
Byloje nustatyta, kad Atsakovas Ieškovių atleidimo iš darbo dieną ieškovei K. G. neišmokėjo 4 272, 23 Lt, ieškovei J. D. – 10 342, 17 Lt (1 t., b. l. 7, 12). Taip pat nustatyta, kad darbuotojų kaltės dėl šio neatsiskaitymo nėra. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovės K. G. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 2 000 Lt, ieškovės J. D. – 3 400 Lt, Atsakovo uždelsimas atsiskaityti su Ieškovėmis, prasidėjo atitinkamai 2011 m. sausio 3 d. ir 2011 m. sausio 6 d., ir Atsakovas su jomis nėra pilnai atsiskaitęs iki šiol. Remiantis VSDFV duomenimis nustatyta, kad abi Ieškovės po darbo santykių nutraukimo su Atsakovu, įsidarbino kitose įmonėse (2 t., b. l. 24-32). Tačiau teisėjų kolegija spręsdama, ar ginčo sprendimu priteistas VDU dydis nėra neproporcingas, neadekvatus Atsakovo teisės pažeidimui, atsižvelgia į tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo priteisti VDU nuo bylos sustabdymo dienos (2011 m. rugsėjo 29 d.) iki 2013 m. sausio 1 d., t. y. jau ženkliai sumažino Ieškovių prašomą VDU sumą. Esant tokioms aplinkybėms, Atsakovo argumentai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo vadovautasi teismų praktika, yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad Ieškovės, nutraukusios darbo santykius su Atsakovu, įsidarbino kitose įmonėse, nepaneigia Atsakovo pareigos išmokėti joms VDU už uždelstą atsiskaityti laiką, ypač jo jau sumažintą dalį. Tokiu būdu, šios bylos individualios aplinkybės lemia, kad darbuotojoms pagal DK 141 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas VDU už uždelsimo atsiskaityti laiką daugiau nėra mažintinas.
Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl Ieškovių pareikštų materialių reikalavimų. Kitais apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą taip pat nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.