- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- TA-303-492/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00028-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas, nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. sausio 21 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo pastoviai keičiamos apgyvendinimo kameros, jis buvo keliamas iš vienos kameros į kitas kameras pakankamai dažnai ir be jokios rimtos priežasties. Taip jis buvo keliamas iš pirmo aukšto į trečią aukštą, po to iš trečio aukšto vėl į pirmą aukštą. Dėl tokių dažnų kamerų keitimo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, sveikatos problemas. Jis yra sergantis, turintis (duomenys neskelbtini), todėl tokiomis sąlygomis jam kraustytis iš kameros į kamerą buvo dar sunkiau. Be to, kraustantis iš kameros į kamerą jis netekdavo priklausančio užimtumo, tokiu būdu jis negalėdavo sportuoti, žaisti teniso, naudotis kitais užimtumais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašė už kalinimo laikotarpį priteisti 10 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius argumentus:
3.1. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, sprendžiant, kokiose konkrečiose tardymo izoliatoriaus patalpose apgyvendinti suimtąjį (nuteistąjį), privaloma užtikrinti šiame straipsnyje įtvirtintus izoliavimo reikalavimus, tačiau suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Suimtieji (nuteistieji) apgyvendinami atsižvelgiant ir į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, be to, suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas būtų kuo didesnis. Teisės aktai nenustato kas kiek laiko kalinamieji gali būti perkeliami iš vienos kameros į kitą, todėl tai yra atsakovo diskrecijos teisė, o pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras paremtas tik subjektyvia jo nuomone. Pareiškėjas nepagrindė atsakovo neteisėtų veiksmų perkeliant jį iš vienos kameros į kitą, nenurodė, kokius teisės aktus atsakovas pažeidė ar kokių teisės aktų nevykdė, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.
3.2. Už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris, įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019 m. spalio 1 d. reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, adresu L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už kito juridinio asmens priimamus sprendimus. Asmenys, perkeliami iš vienos kameros į kitą, savo daiktus gali persinešti ir per kelis kartus. Be to, iš pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos matyti, kad nors pareiškėjas ir turi (duomenys neskelbtini), ji nėra didėjanti. Pagrindo (duomenys neskelbtini) atsiradimą sieti su kalinimo sąlygomis – nėra.
3.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl galimybės dalyvauti užimtumo programose, sportuoti pažymėjo, kad asmenys į juos vedami pagal iš anksto sudarytą grafiką (pagal gyvenamąsias kameras), socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų (nuteistųjų) savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų (nuteistųjų) užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos metinius bei Šiaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus pusmečių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Asmenys, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Suimtieji (nuteistieji), tame tarpe ir pareiškėjas, vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir t. t. pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne jų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios, asmenys gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką, taip pat jokie teisės aktai nekonkretizuoja, kiek laiko ir kaip dažnai asmenims turi būti siūlomas ėjimas į sporto, teniso salę, krepšinį, užimtumo kambarius ir t. t. Iš Resocializacijos skyriaus 2022 m. vasario 3 d. pažymos Nr. 61-224 matyti, kad kameroms, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, užimtumas organizuotas, o pareiškėjas nors ir kreipėsi su skundais dėl organizuojamo užimtumo, tačiau skundus atsiėmė, kadangi, paaiškinus teisės aktų reikalavimus, skunde išdėstytos situacijos išspręstos, pareiškėjas pretenzijų nebeturėjo.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę), neturtinę žalą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, aktualią Lietuvos teismų formuojamą praktiką.
6. Teismas, spęsdamas dėl skundo aplinkybių, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. sausio 21 d. dažnai buvo keliamas iš vienos apgyvendinimo kameros į kitą, dėl to jis patyrė nepatogumų, buvo netinkamai organizuojamas jo užimtumas ir laisvalaikis, vadovavosi Sėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, taip pat Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo, patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1-168 (toliau – ir Aprašas), IV skyriumi (16-19 p.).
Atsiliepimas
7. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais, jog suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti, taip pat nėra nustatyta, kas kiek laiko kalinamieji gali būti perkeliami iš vienos kameros į kitą, todėl tai yra atsakovo diskrecijos teisė; suimtieji (nuteistieji) apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje; atsiradus galimybei, suimtieji perkeliami į laisvesnes kameras, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas būtų kuo didesnis.
8. Teismas, atsižvelgdamas į Aprašo 17 punktą, numatantį, jog suimtasis (nuteistasis) perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu, bei į tai, kad už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris, įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019 m. spalio 1 d. reorganizuotas ir prijungtas prie Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, esančios Vilniaus mieste, padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ar pataisos namų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
9. Teismas, susipažinęs su pareiškėjo M. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 04-A/2012/851 įrašais, nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje yra įrašų, patvirtinančių, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios būtent su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundo reikalavimus grindė abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą.
III.
11. Pareiškėjas M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą ir skundą tenkinti visiškai, priteisiant jam 10 000 Eur.
12. Pareiškėjas teigia, kad jis patiria pastovius kankinimus, nes, būdamas ligotas ir dėl turimos (duomenys neskelbtini) negalėdamas kelti daugiau nei 5 kg svorio, jis pastoviai yra perkeliamas iš vienos kameros į kitą, turi nuolat nešioti savo daiktus, ir dėl to jis patiria kančias, bei dar labiau blogina savo sveikatą. Dėl nuolat patiriamų fizinių skausmų ir dvasinių išgyvenimų prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjui dėl jo nuolatinio perkėlimo į kitas kameras yra kenkiama jo sveikatai ir pareiškėjas patiria neturtinę žalą, bei pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad konkretūs paskirstymo į kameras kriterijai teisės aktuose nėra įtvirtinti, taip pat nėra reglamentuota, kas kiek laiko asmenys gali būti perkeliami iš vienos kameros į kitą, todėl tai yra atsakovo diskrecijos teisė. Kadangi atsakovas veikė savo įgaliojimų ribose, o pareiškėjas neįrodė būtinų civilinei atsakomybei kilti atsiradimo sąlygų, teismas pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo skundas neatitinka apeliaciniams skundams keliamų reikalavimų, nes pareiškėjo apeliaciniame skunde abstrakčiai kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti teiginiai ir nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti jam 10 000 Eur neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. sausio 21 d. jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad Šiaulių TI, ginčo laikotarpiu perkeldamas pareiškėją iš vienos apgyvendinimo kameros į kitą bei organizuodamas pareiškėjo užimtumą, neatliko neteisėtų veiksmų; teismas taip pat nenustatė neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjui fakto.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nepagrįstai jį dažnai perkeldavo iš vienos kameros į kitą, ir dėl to jis patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginami pinigais, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.
17. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017).
19. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsiliepimą į skundą bei įvertinęs bylos medžiagą ir aktualų teisinį reglamentavimą, sprendė, kad pareiškėjas tinkamai nepagrindė jo nurodomų argumentų dėl jo per dažno perkėlimo į kitas kameras, ir dėl to patiriamų neigiamų pasekmių – negalėjimo dalyvauti laisvalaikio užsiėmimuose, taip pat sveikatos pablogėjimo, o rėmėsi tik deklaratyviais teiginiais. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.
20. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai dėl sprendimo nemotyvavimo ar nepakankamo motyvavimo. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-100-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-662/2018).
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėją perkeliant iš vienos kameros į kitą, atsakovas neatliko neteisėtų veikmsų.
22. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2022 m. sausio 21 d.) pareiškėjas buvo laikomas 7 kamerose, kameroje Nr. 100 pareiškėjas buvo laikomas ilgiau nei 2 mėnesius, kameroje Nr. 99 –1 ir 2 mėnesius, kameroje Nr. 25 – beveik mėnesį, o kitose kamerose – nuo 4 d. iki 8 d.
23. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymą atskirai reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija), o nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija), kurio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skunde teismui ir apeliaciniame skunde nenurodė, jog, perkeliant pareiškėją į kitas kameras atsakovo įstaigoje, nebuvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje, Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų.
24. Šiaulių TI laikomų suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į režiminėje teritorijoje esančias kameras reglamentuoja Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas (I t., b. l. 150-159), kurio 16 punktas nustato, jog Šiaulių TI suimtasis (nuteistasis) į kitą kamerą gali būti perkeliamas: esant pagrįstam žodiniam ar rašytiniam suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės būklės (16.1 p.); atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto reikalavimus (16.2 p.); suimtajam (nuteistajam) pažeidinėjant nustatytus režimo reikalavimus (16.3 p.); užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus (16.4 p.); pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal kurias suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų nustatytus teisės aktų reikalavimus (16.5 p.); gavus informaciją apie asmenis, darančius neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), užkardant konfliktinę situaciją (16.6 p.); atsižvelgiant į asmenų, laikomų įstaigoje skaičių, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas (16.7 p.); siekiant užkirsti suimtojo (nuteistojo) neteisėtus veiksmus, darančius neigiamą įtaką įstaigos kriminogeninei būklei (16.8 p.); kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę (16.9 p.). Pagal Aprašo 17 punktą, suimtasis (nuteistasis), laikantis teisės aktų reikalavimų, perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu, apie tai pažymint Paskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) sąraše ir kameros kortelėje, o pagal 18 punktą – įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, mažinant tarp suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 23-24 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog teisės aktai nenumato galimybių nuteistiesiems (suimtiesiems) spręsti dėl suimtųjų / nuteistųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose, sprendimus dėl Šiaulių TI laikomų nuteistųjų perkėlimo į kitas kameras priima Kalėjimų departamento 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, be to, byloje nenustatyta, kad perkeliant pareiškėją į kitas kameras pareigūnai siekė kaip nors pakenkti pareiškėjui, o skirstant asmenis į kameras nebuvo laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ar Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje skundo dalyje nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.
26. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, jog dėl per dažno pareiškėjo perkėlimo iš vienos kameros į kitą buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, nes pareiškėjui, turinčiam (duomenys neskelbtini), negalima kelti daugiau nei 5 kilogramų, ir dėl nuolatinio daiktų nešiojimo (duomenys neskelbtini), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą pateiktoje pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų, jog pareiškėjas gydytojams skundėsi dėl minimų aplinkybių (2021 m. gruodžio 6 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme (I t., b. l. 123) ir 2021 m. gruodžio 22 d medicinos dokumentų išraše (I t., b. l. 125) užfiksuoti nusiskundimai dėl padidėjusio (duomenys neskelbtini)), be to, byloje esantis 2022 m. sausio 4 d. pareiškėjo medicininių dokumentų išrašas / siuntimas (I t., b. l. 126) patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turi 2 m., ir ji nedidėja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas nepagrindė jo nurodytos neturtinės žalos (sveikatos pablogėjimo) atsiradimo dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų fakto.
27. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog byloje nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai ir nepagrįstas neturtinės žalos atsiradimas (padarymas) pareiškėjui, pagrįstai sprendė, kad valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
28. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.