Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. B. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. sausio 25 d. buvo gautas pareiškėjo M. B. skundas (b. l. 1), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas M. B. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 133, 136-137). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 1).

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 133). Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atstovui (b. l. 130).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo M. B. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su netinkamomis pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose sąlygomis, susijusių su pareiškėjo apgyvendinimo kamerų keitimu bei netinkamu užimtumo ir laisvalaikio organizavimu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2021-06-17 iki 2022-01-21 jis dažnai buvo keliamas iš vienos apgyvendinimo kameros į kitą, dėl to jis patyrė nepatogumų, buvo netinkamai organizuojamas jo užimtumas ir laisvalaikis.

Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymas į kameras vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d, įsakymu Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ bei kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato tvarką ir atvejus, kada suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose turi būti laikomi vieni nuo kitų atskirai. Tardymo izoliatoriuose atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi:

1) vyrai – atskirai nuo moterų;

2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;

3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų;

4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių;

5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

6) asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;

2. Įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą.

3. Suimtieji ir nuteistieji atskirai vieni nuo kitų laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.

2020 06 04 įstatymu Nr. XIII-3025 (nuo 2020 06 20) (TAR, 2020, Nr. 2020-13463).

Atvykusių į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI) ir Šiaulių TI laikomų suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į režiminėje teritorijoje esančias kameras reglamentuoja Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-05-29 įsakymu Nr. 1-168. Suimtojo (nuteistojo) perkėlimo į kitas kameras atvejus ir tvarką numato Aprašo IV skyrius.

Šiaulių TI suimtasis (nuteistasis) į kitą kamerą gali būti perkeliamas:

esant pagrįstam žodiniam ar rašytiniam suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminogeninės būklės (16.1 p.);

atsižvelgiant į Sveikatos priežiūros skyriaus specialisto reikalavimus (16.2 p.);

suimtajam (nuteistajam) pažeidinėjant nustatytus režimo reikalavimus (16.3 p.);

užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) saugumą, įstaigos saugumo ir valdymo interesus (16.4 p.);

pasikeitus suimtojo (nuteistojo) teisiniam statusui arba paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagal kurias suimtojo (nuteistojo) laikymas kameroje pažeistų nustatytus teisės aktų reikalavimus (16.5 p.);

gavus informaciją apie asmenis, darančius neigiamą įtaką kitiems suimtiesiems (nuteistiesiems), užkardant konfliktinę situaciją (16.6 p.);

atsižvelgiant į asmenų, laikomų įstaigoje skaičių, gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas (16.7 p.);

siekiant užkirsti suimtojo (nuteistojo) neteisėtus veiksmus, darančius neigiamą įtaką įstaigos kriminogeninei būklei (16.8 p.);

kitais atvejais, kai siekiama užtikrinti stabilią įstaigos kriminogeninę būklę (16.9 p.).

Suimtasis (nuteistasis), laikantis teisės aktų reikalavimų, perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu, apie tai pažymint Paskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) sąraše ir kameros kortelėje (17 p.).

Įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, mažinant tarp suimtųjų (nuteistųjų) autoagresijos atvejus, 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai turi teisę kiekvieną dieną vykdyti suimtųjų (nuteistųjų) perkėlimus iš vienos kameros į kitą, laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (18 p.).

Nakties ir kitu įstaigos administracijos ne darbo laiku, ypatingais atvejais (bandymo nusižudyti, savęs žalojimo, bandymo pabėgti ar užpulti, kitų piktybiškų bei įžūlių neteisėtų veiksmų, nusikalstamos veikos padarymo atvejais, siekiant išvengti galimos nusikalstamos veikos ir kt.), nepažeidžiant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo atskirai bei šio Aprašo reikalavimų, perkelti suimtąjį (nuteistąjį) j kitą kamerą turi teisę ir SVS vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pareigūnas, apie tai pažymint Paskiriamų (perkeliamų) suimtųjų (nuteistųjų) sąraše ir kameros kortelėje (19 p.).

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Šiaulių tardymo izoliatorius savo atsiliepime nurodė, kad suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į konkrečias kameras kriterijai teisės aktuose nėra nustatyti. Teisės aktai taip pat nenustato kas kiek laikokalinamieji gali būti perkeliami iš vienos kameros į kitą, todėl tai yra atsakovo diskrecijos teisė. Suimtieji (nuteistieji) apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsiradus galimybei, suimtieji perkeliami į laisvesnes kameras, kad vienam asmeniui tenkantis gevenamasis plotas būtų kuo didesnis.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2020-05-29 įsakymu Nr. 1-168 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 16.1 punktą, suimtasis/nuteistasis į kitą kamerą gali būti perkeliamas esant pagrįstam žodiniam ar rašytiniam suimtojo (nuteistojo) prašymui, jei prašymo patenkinimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir neigiamai neįtakos įstaigos kriminologinės būklės.

Pagal Aprašo 17 punktą, suimtasis (nuteistasis) perkeliamas į kitą kamerą 7-ojo kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno sprendimu. Sprendimą dėl asmens perkėlimo esant jo prašymui priima Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai. Atsakovas savo atsiliepime nurodė, kad už Šiaulių TI laikomų asmenų skyrimą į konkrečias kameras yra atsakingas Kriminalinės žvalgybos skyrius, kuris įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą, nuo 2019-10-01 reorganizuotas ir prijungtas prie kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos, esančios Vilniaus mieste.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) ar pataisos namų darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Susipažinus su pareiškėjo M. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 04-A/2012/851 (b. l. 117-127) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu nuo (2021-06-17 iki 2022-01-21) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios būtent su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo M. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.