Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK; redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 85 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bauda su teisės medžioti atėmimu 1 (vieneriems) metams ir pažeidimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo „CZ 555 3006 Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini), 3 graižtvinių šovinių „Norma 30-06“, juodo plastikinio dėklo, optikos „Hakko“, naktinio matymo monokuliaro be numerio, metalinės monokuliaro tvirtinimo detalės, konfiskavimu už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.5.9 punktą, draudžiantį medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, tame tarpe ir naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose.Apeliaciniame skunde V. K. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jis nepadarė ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo. Taip pat prašoma skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, dalyvaujant jam ir jo atstovui, atlikti įrodymų tyrimą: apklausti liudytoju medžioklės vadovą J. M., kuris tikrino jo medžioklės dokumentus, turimus medžioklės įrankius ir priemones, apklausti ekspertą J. B., surašiusį ekspertizės aktą Nr. 140-(6230)-JS1-243. Užduoti ekspertui klausimus, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis (įrankiais) ar be jų ant jo šautuvo esantį optinį taikiklį, sujungimo žiedą ir naktinio matymo monokuliarą galima sujungti į vieną visumą arba juos atskirti, paprašyti šį procesą parodyti teismo salėje, paprašyti paaiškinti, ar iš jo paimtas naktinio matymo monokuliaras, atskirai be jokių kitų optinių įrenginių, gali būti naudojamas vaizdui stebėti nakties metu, t. y. ar gali būti panaudotas kaip naktinio stebėjimo prietaisas, kaip tai leidžia Medžioklės taisyklių 10.2.4. punktas; teismo posėdyje apžiūrėti iš jo paimtus šautuvą, optinį taikiklį, monokuliarą ir sujungimo žiedą, kadangi pirmosios instancijos teismas šio veiksmo neatliko; ištirti Institucijos pateiktą kompaktinę plokštelę su septyniais vaizdo ir garso įrašais, peržiūrėti ir išklausyti įrašų turinį. Apžiūrą atlikti dalyvaujant specialistui, turinčiam žinių ir įgūdžių atlikti fonoskopinius garso ir vaizdo įrašų tyrimus, ir paprašyti specialisto atsakyti į klausimus: ar pateiktoje kompaktinėje plokštelėje esantys įrašai originalūs, ar vientisiniai, ar nesumontuoti, ar tai tik vieno įrašo atskirų fragmentų kopijos; kokiomis techninėmis priemonėmis ir kokia tvarka buvo padaryti įrašai, jeigu įrašai nėra originalūs, tai kada, kokiomis priemonėmis ir kokiu būdu padarytos jų kopijos, ar kopijos yra vientiso originalaus įrašo, ar tik originalaus įrašo atskiros iškarpos. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė esminių ATPK normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimo, pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo procesą, pažeidimų. Nutarimą teismas iš esmės pagrindė vien tik suinteresuotų asmenų - valstybės pareigūnų - parodymais, suteikdamas jiems prima facie galią, tuo pačiu sumenkindamas jo kaltę šalinančių įrodymų įrodomąją reikšmę. Jo kaltė grįsta ir neteisėtais būdais gautais įrodymais - pareigūnų neteisėtai darytais vaizdo ir garso įrašais, juose užfiksuotais neteisėtais būdais išgautais iš jo parodymais. Visas neaiškias situacijas teismas vertino jo nenaudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, iš jos išplaukiantį in dubio pro reo principą ir jo teisę į gynybą. Be to, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas.Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo medžioklėje „(duomenys neskelbtini)“ būreliui priskirtame medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške. Medžioklei vadovavo medžioklės vadovas J. M., be pastarojo medžioklėje dalyvavo jis ir kolega J. S.. Prieš medžioklę vadovo jis buvo įrašytas į medžioklės lapą, pasirašė, taip pat vadovas instruktavo apie saugaus elgesio reikalavimus, paaiškino, kaip ir kas bus medžiojama. Medžioklei jis buvo pasiėmęs nuosavą graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaisą monokuliarą. Monokuliaras nebuvo prijungtas prie optikos. Bokštelyje sėdėjo vienas. Medžioti pradėjo apie 18 val. Įlipęs į bokštelį užtaisė šautuvą. Įlipus į bokštelį dar buvo šviesu, todėl stebėjo aplinką, laukė pasirodančių žvėrių. Vėliau sutemo ir jis tik sėdėjo bokštelyje, nemedžiojo. Per monokuliarą stebėjo aplinką, bet žvėrių nematė. Apie 22 val. pamatė atvažiuojantį automobilį, jis iš pradžių važiavo be šviesų, o privažiavęs įjungė šviesas. Jis yra netekęs regėjimo viena akimi, todėl matančią akį labai saugo. Kai atvažiuojantis automobilis įjungė žibintus, jų šviesa per monokuliarą buvo labai ryški ir jį visiškai apakino, jis kurį laiką nieko negalėjo matyti, todėl monokuliarą padėjo į šalia buvusį krepšį. Po to į bokštelį įsiveržė pareigūnai, neprisistatė, išplėšė iš jo rankų šautuvą, jis šaukė, kad būtų atsargūs, nes šautuvas buvo užtaisytas. Pareigūnai pamatė ant jo šautuvo optinio taikiklio pritvirtintą metalinį žiedą, ant kurio jis buvo užmovęs guminę apsaugą. Ši guminė apsauga leidžia žiūrėti per taikiklį, ir užtikrina, kad jis neatsitrenktų į optinį taikiklį, o ypač kad šūvio metu dėl atatrankos taikiklis nepažeistų jo vienintelės akies. Kai pareigūnai atiminėjo iš jo šautuvą, guminė apsauga nukrito kažkur bokštelyje, pareigūnas S. K. jos ieškojo. Paskui jie filmavo, nepaaiškinę, kokiu pagrindu tai daro, neišaiškinę jo teisių. Jie atėmė iš jo telefoną, neleido pasikeisti akinių, elgėsi nemandagiai, grubiai. Pareigūnai iš krepšio paėmė monokuliarą ir pradėjo aiškinti, kad jis jį buvo sumontavęs ant optikos. Jis atsakė, kad nebuvo sumontavęs, tada jie pradėjo aiškinti, kad jie matė, kaip jis monokuliarą nuėmė nuo optinio taikiklio ir įdėjo į krepšį. Atsakė, kad jie to negalėjo matyti, nes monokuliaras tikrai nebuvo uždėtas ant taikiklio. Iš pradžių bokštelyje, po to išlipę ir padėję šautuvą ant automobilio variklio dangčio, pareigūnai bandė monokuliarą sujungti su žiedu ir optiniu taikikliu, bet jiems tai nepavyko, kadangi žiedas ant optinio taikiklio buvo sureguliuotas taip, kad užsidėtų tik guminė apsauga, o norint uždėti monokuliarą, reikėtų fiksavimo varžtu žiedo diametrą sureguliuoti pagal monokuliaro objektyvo diametrą. Taigi, jis nemedžiojo naudodamas draudžiamą naudoti įrankį - naktinio matymo taikiklį, jokio naktinio matymo taikiklio įvykio metu prie savęs neturėjo, o turimas naktinio matymo monokuliaras, kuris nėra naktinis taikiklis (kaip tokia sąvoka apibrėžta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme), yra naktinio stebėjimo prietaisas, kuris pagal Medžioklės taisyklų 10.2.4. punktą yra leistina ir teisėta medžioklės priemonė. Apelianto teigimu, jo parodymus visiškai patvirtina ir vaizdo įrašų medžiaga. Institucija teismui pateikė kompaktinę plokštelę su 7 vaizdo įrašais. Nė viename vaizdo įraše neužfiksuota situacija, kad monokuliaras ar tvirtinimo žiedas būtų sujungti su šautuvo optiniu taikikliu, neužfiksuoti jokie kiti jo veiksmai, kuriais monokuliaras ir/ar žiedas būtų nuiminėjami nuo šautuvo ar jo taikiklio. Tai, kad jis monokuliaro nebuvo pritvirtinęs prie optinio taikiklio ir nenaudojo kaip naktinio taikiklio, jis nuosekliai tvirtino viso proceso metu, tai užfiksuota jo pirminiame paaiškinime, patikrinimo akte Nr. 36, vaizdo ir garso įrašuose. Apeliantas neneigia fakto, kad nurodytoje vietoje ir laiku medžioklės metu su savimi turėjo naktinio matymo prietaisą (monokuliarą) bei metalinį žiedą, kuris buvo pritvirtintas prie šautuvo optinio taikiklio. Jis šį monokuliarą naudojo kaip naktinio matymo prietaisą aplinkai stebėti, medžiojamam gyvūnui atpažinti, tačiau jo nebuvo pritvirtinęs prie medžioklinio šautuvo optikos ir jo nenaudojo medžiojant. Metalinis žiedas ant optinio taikiklio buvo sumontuotas tam, kad ant jo būtų galima uždėti guminę apsaugą siekiant išvengti akies traumos. Teismo išvados konstatuojant faktinę aplinkybę, kad medžiojant monokuliaras buvo pritvirtintas prie optinio taikiklio, pagrįstos išimtinai liudytojų T. D., S. K. ir J. J. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Minėti liudytojai yra valstybiniai aplinkos apsaugos pareigūnai, jų darbo rezultatai vertinami pagal išaiškintų teisės pažeidimų kiekį - kuo daugiau pažeidimų išaiškinta, tuo aukštesnis įvertinimas. Taigi, šioje byloje jie suinteresuoti ne objektyviu įvykio aplinkybių išaiškinimu, o bet kokiomis priemonėmis surinkti arba net dirbtinai sukurti kuo daugiau aplinkos apsaugos pažeidimo įrodymų ir nuslėpti jų pačių padarytus pažeidimus atliekant procesinius veiksmus. Skunde pažymima, kad teismas privalėjo itin atidžiai patikrinti ir įvertinti ne tik pareigūnų parodymus, bet ir jų atliktų tarnybinių veiksmų ir jų rezultatų fiksavimo teisėtumą, kadangi teisinėje demokratinėje valstybėje valstybės pareigūnų veiksmai griežtai reglamentuoti teisės normomis, pareigūnai negali peržengti leistinų jų elgesio ribų, bet koks pareigūnų ultra vires elgesys vertinamas kaip neteisėtas, neleistinas. Byloje esančiame 2016 m. lapkričio 3 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM 109853 grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ (šioje grafoje pagal norminius reikalavimus turi būti įrašyti duomenys apie naudotų priemonių pavadinimus, markę, gamyklinius numerius, metrologinės patikros liudijimus, jų naudojimo tvarka ir kt.) įrašyta „filmavimo kamera“. Jokių kitų įrašų protokole apie tai, ar įrašas buvo padarytas, kur saugomas, kokioje laikmenoje ir kt., nei protokole, nei kitoje bylos medžiagoje nėra. Be to, šis procesinis dokumentas surašytas ir jam įteiktas 2016 m. lapkričio 3 d. Alytaus RAAD GGAI tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su įteiktu protokolu, jis atitinkamoje grafoje įrašė savo ranka paaiškinimą, kuriame nurodė, kad naktinio matymo prietaiso ant šautuvo nebuvo uždėjęs, juo, laikydamas rankoje, stebėjo aplinką. Nei protokolo įteikimo metu, nei jam rašant paaiškinimą protokole, vaizdo ir garso įrašas nebuvo daromas. Taigi, įrašas protokole apie tai, kad aprašytų veiksmų metu (protokolo surašymas, įteikimas, jo paaiškinimo surašymas protokole) buvo naudojama filmavimo kamera, yra melagingas. Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių 29¹ punkte nustatyta, kad kai, vadovaujantis ATPK 269 straipsniu, iš asmens paimami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, kartu su protokolu pareigūnas privalo pildyti Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą (toliau - Ginklų paėmimo protokolas) (10 priedas). Protokolo grafoje apie paimtus daiktus įrašoma „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas, fiksuotas Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokole Nr. 00000.“ Ginklų paėmimo protokolas surašomas 2 egzemplioriais. Turi būti užpildomos visos Ginklų paėmimo protokolo blanke esančios grafos. Vienas Ginklų paėmimo protokolo egzempliorius (surašomas ant savaiminio kopijavimo popieriaus) nedelsiant įteikiamas asmeniui, iš kurio paimami ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys. Pareigūnai, paimdami iš jo ginklą, ginklo priedėlius ir šaudmenis šių Aplinkos ministro įsakymo imperatyvių reikalavimų nesilaikė. Šaunamasis ginklas, jo priedėliai ir šaudmenys iš jo buvo paimti 2016 m. rugsėjo 24 d., 00.15 val., (duomenys neskelbtini) miške, paėmimas įformintas byloje esančiu pareigūno S. K. surašytu daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu. Tokia forma naudojama ir pildoma paimant bet kokius kitus daiktus ar dokumentus, bet ne ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Vadovaujantis LR ATPK, buvo atliktas daiktų patikrinimas ir paimti šie daiktai, dokumentai“ įrašyta, kad protokolo surašymo metu iš jo buvo paimtas tas pats šaunamasis ginklas, tie patys priedėliai ir tie patys šaudmenys. Tai irgi melagingas įrašas, kadangi protokolo surašymo metu ar prieš jį toks paėmimas nebuvo padarytas, o jo ginklą ir kitus daiktus paėmė ne protokolą surašęs pareigūnas J. J., o pareigūnas S. K..? Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ATP protokolas nėra kaltinamasis aktas, protokolo surašymo metu neatkartojami ir neaprašomi kitų pareigūnų anksčiau atlikti proceso veiksmai, eiga ir rezultatai, o gali būti pateikiamos tik nuorodos į anksčiau surašytus proceso veiksmų protokolus. Tokių nuorodų jam surašytame protokole nėra. Be to, protokole nurodyta, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių du punktus - 58.5 punktą ir 58.5.9 punktą. Medžioklės taisyklių 58.5 punkto apimtis yra labai didelė, punktas turi net 10 papunkčių, kuriuose aprašyti patys įvairiausi veiklos, susijusios su gyvūnų medžiojimu, draudimai. Toks kaltinimo suformulavimas yra nekonkretus, neaiškus, neapibrėžtai išplečia kaltinimo ribas, tuo pažeidžiant jo teisę žinoti konkretų kaltinimą ir jo apimtį. Visų šių pažeidimų visuma leidžia padaryti kategorišką išvadą, kad jam surašytas ATP protokolas neatitinka proceso normomis nustatytų reikalavimų, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Ginklo, jo priedėlių ir šaudmenų paėmimas buvo įformintas pažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. Dl-559, 29¹ punkto reikalavimus. Daiktai, dokumentai gali būti paimami ne bet kokiais atvejais pagal pareigūnų norus ar pageidavimus ir ne bet kokie daiktai, o tik ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, t. y. gali būti paimami sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rasti daiktai ir dokumentai, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, bei ATPK 269 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. ATPK 269 straipsnio normų prasme daiktų, dokumentų paėmimo protokolas gali būti surašytas tik esant dviems privalomoms sąlygoms: l) atliekant (arba tuoj po atlikimo) bet vieną iš procesinių veiksmų - administracinį sulaikymą, asmens apžiūrą arba daiktų patikrinimą; 2) jeigu apie daiktų, dokumentų paėmimą neįrašoma į administracinio sulaikymo, asmens apžiūros arba daiktų patikrinimo protokolą, arba neįrašoma į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Daiktų, dokumentų paėmimo protokolas gali būti pripažintas teisėtu būdu gautu įrodymu tik tuo atveju, jeigu byloje yra kitas procesinis dokumentas, patvirtinantis, kad daiktų (dokumentų) paėmimas buvo atliktas ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyto procesinio veiksmo metu ar tuoj po jo. Pareigūnai iš jo daiktus ir dokumentus faktiškai paėmė 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 22 val., tai užfiksuota pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, vaizdo įrašuose, kitoje bylos medžiagoje. Surašytame daiktų ir/ar dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad daiktų paėmimas buvo padarytas 2016 m. rugsėjo 24 d., 00.15 val. Tačiau daiktų paėmimo protokole, nors ir pateikiama bendro pobūdžio nuoroda į ATPK 269 straipsnį, nenurodyta, kokio ATPK 269 straipsnio 1 dalyje numatyto konkretaus procesinio veiksmo atlikimo metu buvo atliktas daiktų paėmimas. ATP protokolas jam buvo surašytas praėjus 40 dienų nuo daiktų paėmimo, jame yra įrašas apie daiktų patikrinimą ir paėmimą, bet nenurodyta, kada paėmimas buvo atliktas, kad dėl jo surašytas atskiras daiktų paėmimo protokolas, be to abu veiksmai buvo atlikti skirtingose vietose, skirtingu laiku ir skirtingų pareigūnų. ATP protokolas surašytas taip, kad jo įrašų visuma suponuoja vienintelį faktą - daiktų patikrinimas ir paėmimas buvo atlikti ATP protokolo surašymo metu. Dėl šių priežasčių daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas neatitinka elementarių procesinių reikalavimų ir negali būti pripažintas jo kaltės įrodymu.Byloje yra patikrinimo aktas Nr. 36 (jis teismo pripažintas įrodymu ir juo grindžiamas skundžiamas nutarimas), kuriame aprašytas patikrinimas atliktas šiurkščiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Ūkio subjektų planinių ir neplaninių patikrinimų tvarka reglamentuota Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 16 straipsnyje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo normos, reglamentuojančios ūkio subjektų patikrinimų tvarką, detalizuojamos ir konkretizuojamos poįstatyminiame akte - Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše (toliau - Reikalavimų aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui pavedimą atlikti patikrinimą arba sprendimą dėl patikrinimo ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas šių dokumentų kopijas.Teismui pateikto patikrinimo akto formos pirmo puslapio atitinkamose grafose nėra jokių įrašų apie tikrinamą objektą (grafa, kurioje turi būti įrašyti duomenys apie juridinio asmens pavadinimą, adresą, kodą ar fizinio asmens pavardė, vardas, asmens kodas, adresas ir telefonas, tikrinamo objekto pavadinimą ir adresą), apie tikrinamo objekto juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens dalyvavimą tikrinimo metu, grafoje „Patikrinimo tikslas ir rūšis“ nėra jokių įrašų apie patikrinimo rūšį ar tikslą. Grafoje „Duomenys apie tikrinamą objektą“ įrašyta „(duomenys neskelbtini) rajonas „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubas“, nors pagal teisės normų reikalavimus šioje grafoje turi būti įrašas apie objekto veiklos pobūdį, trumpa informacija apie GINL, TIPK, leidimuose, licencijose ir kituose dokumentuose nustatytas aplinkos apsaugos sąlygas, trumpa informacija apie paskutinį patikrinimą, jo rezultatus, nustatytus pažeidimus, taikytas poveikio priemones ir kt. Toliau akte, grafoje „Patikrinimo metu nustatyta“, aprašyta 2016 m. rugsėjo 23 d. atlikto reido eiga, t. y. aprašyta, kaip buvo patikrintas medžiotojas V. K., po to medžiotojas J. S.. Antrame akto puslapyje po reido aprašymo toje pačioje grafoje yra ranka darytas įrašas „Naktinio matymo prietaisas buvo pas mane krepšyje V. K.“ ir neįskaitomas parašas. Toliau akto grafoje „Tikrinamo asmens atstovo ar fizinio asmens prašymai, skundai“ yra jo darytas įrašas „J. S. paaiškinu, kad naktinis monokuliaras pas mane buvo rankoje, o ne ant šautuvo optikos“. Toliau grafoje „Dalyvavę asmenys“ įrašyta jo pavardė ir parašas, J. S. pavardė ir parašas.Kaip matyti iš bylos medžiagos, Alytaus RAAD GGAI pareigūnai buvo gavę anoniminį pranešimą apie galimus Medžioklės taisyklių pažeidimus „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubui priskirtame medžioklės plotų vienete ir toks pranešimas buvo teisėtas pagrindas atlikti neplaninį klubo veiklos patikrinimą. Bet prieš pradėdami patikrinimą, pareigūnai privalėjo įvykdyti bent du imperatyvius teisės aktų reikalavimus: gauti rašytinį Alytaus RAAD vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl patikrinimo atlikimo (Reikalavimų aprašo 28 punktas); prisistatyti klubo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui ar jo įgaliotam atstovui, pateikti šiam sprendimą dėl patikrinimo, išaiškinti šio teises ir užtikrinti galimybes jomis pasinaudoti bei išaiškinti šio pareigas ir atsakomybę už jų nevykdymą (Reikalavimų aprašo 29 punktas). Tačiau pareigūnai T. D., S. K. ir J. J. nebuvo gavę jokio rašytinio Alytaus RAAD vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimo ar pavedimo atlikti medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą ar tikrinti gautą anoniminę informaciją apie galimus klubo daromus gamtos išteklių naudojimo pažeidimus. Nepaisant to, jie savavališkai atvyko į klubui priskirtą medžioklės plotų vienetą, apie numatytą atlikti patikrinimą iš anksto nustatyta tvarka neinformavo klubo atstovo ar jo įgalioto asmens, neįteikė sprendimo dėl patikrinimo ar atitinkamo pavedimo, neišaiškino teisių ir pareigų, ir slaptai, esmingai pažeisdami Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, kitų teisės aktų principines nuostatas, atliko neteisėtą neplaninį medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ veiklos patikrinimą. Šio patikrinimo eigą ir rezultatus surašė teismui pateiktame patikrinimo akte Nr. 36, kurį pasirašė visi trys pareigūnai. Patikrinimo aktas nebuvo įteiktas ar išsiųstas juridiniam asmeniui, kurio veikla buvo tikrinama. Byloje nesant teisės aktų nustatyta tvarka surašyto sprendimo ar pavedimo dėl klubo veiklos patikrinimo, konstatuotina, kad patikrinimas atliktas neteisėtai, todėl patikrinimo aktas Nr. 36 negali būti pripažintas teisėtu būdu gautu įrodymu šioje byloje ir juo negali būti grindžiama jo kaltė padarius nutarime nurodytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas šio patikrinimo akto teisėtumo netikrino, dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo skundžiamame nutarime iš viso nepasisakė.Šioje byloje Institucija pateikė teismui kompaktinę plokštelę, kurioje yra septyni failai su vaizdo įrašais. Įraše Nr. 1 matomas vaizdas, kurio metu pareigūnai tikrina jį bokštelyje. Įraše Nr. 2 užfiksuota, kaip medžioklės bokštelyje pareigūnai apžiūri jo krepšį ir jame esančius daiktus. Įraše Nr. 3 užfiksuotas iš jo paimtas medžioklinis šautuvas, padėtas a/m variklio gaubto, užfiksuota, kaip pareigūnas mėgina sujungti monokuliarą sujungimo žiedu ir optika, bet jam tai nepavyksta. Įraše Nr. 4 ir įraše Nr. 5 jokių vaizdų nėra, girdėti tik jo pokalbis su pareigūnais apie galimai padarytą pažeidimą, kurio metu jis atsakinėja į pareigūnų klausimus. Pokalbis įrašytas iš anksto nepranešus ir jam nežinant. Įraše Nr. 6 užfiksuota pareigūnų atlikta automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu pareigūnai automobilyje rado dėklą su graižtviniu šautuvu ir šoviniais. Šis vaizdo įrašas neturi jokio ryšio su jo veiksmų tyrimu ir negali būti pripažintas kaltės įrodymu. Įraše Nr. 7 matoma aplinka prie automobilio bei užfiksuotas jo pokalbis su pareigūnais apie galimai padaryto pažeidimo aplinkybes. Įrašyta jam iš anksto nepranešus ir nežinant, neišaiškinant jam jo turimų teisių.Akivaizdu, kad tai nėra įrašai originalai, o tik skaitmeninės įrašų atskirų fragmentų kopijos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kur saugomi originalūs įrašai, todėl nėra galimybės patikrinti įrašų atitikimo originalui. Nei bylos dokumentuose, nei pačiuose vaizdo įrašuose nėra jokios informacijos apie tai, kas, kada, kokiu pagrindu ir tvarka darė įrašus, kokios buvo naudojamos techninės priemonės ir jų panaudojimo tvarka (įjungimo, stabdymo, išjungimo laikas ir kt.), o nenustačius šių aplinkybių, negalima patikrinti šių įrašų teisėtumo. Byloje nėra jokios informacijos apie tai, ar teismui pateiktoje kompaktinėje plokštelėje esantys įrašai originalūs, ar vientisiniai, ar nesumontuoti, ar tai tik vieno įrašo atskirų fragmentų kopijos. Todėl šie vaizdo įrašai neatitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo standartų, keliamų asmens kaltumo įrodymams administracinio teisės pažeidimo byloje, jie gauti neteisėtais pareigūnų veiksmais ir nėra galimybių šių įrašų teisėtumo ir originalumo patikrinti procesiniais veiksmais. Byloje nėra nei vieno procesinio ar kitokio veiksmo protokolo, kuriame būtų nurodyta, kad to procesinio veiksmo metu buvo daromi vaizdo ir garo įrašai. Vieninteliame byloje esančiame procesiniame dokumente - administracinio teisės pažeidimo protokole, grafoje ,,Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“, įrašyta „filmavimo kamera“. Jokių kitų įrašų protokole nėra. Be to, šis procesinis dokumentas surašytas ir jam įteiktas 2016 m. lapkričio 3 d. Alytaus RAAD GGAI tarnybinėse patalpose, vaizdo įrašai buvo daryti tikrai ne 2016 m. lapkričio 3 d. ir ne Alytaus RAAD GGAI tarnybinėse patalpose, todėl šių įrašų darymas nesiejamas su ATP protokolo surašymu ir įteikimu.Kaip matyti iš bylos medžiagos, vaizdo ir garso įrašų Nr. 4, 5 ir 7 turinio, įrašų darymo metu pareigūnai faktiškai apklausė jį apie jo paties padaryto pažeidimo aplinkybes, dar nesant surašyto ATP protokolo ir neišaiškinus jam teisės neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytą pažeidimą, slaptai, t. y. jam iš anksto nepranešus apie įrašų darymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (ir kitų teismų) suformuotoje nuoseklioje praktikoje asmens, galimai padariusio teisės pažeidimą, apklausa neišaiškinus jam teisės neduoti parodymų apie savo paties galimai padarytus ATP pažeidimus ar nusikalstamas veikas, vienareikšmiškai konstatuojama kaip esminis procesinių normų ir asmens konstitucinių bei konvencinių teisių pažeidimas, ir tokios apklausos rezultatai nepripažįstami asmens kaltės įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šių konstitucinių procesinių postulatų nesilaikė.Skunde pažymima ir tai, kad liudytojai T. D., J. J. ir S. K. teismo posėdyje davė faktiškai tapačius parodymus. Šių liudytojų parodymai dėl to, kad jie matė, kaip jis nuėmė nuo optinio taikiklio naktinio matymo monokuliarą, yra akivaizdžiai išgalvoti, nelogiški ir prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Visi liudytojai teigia, kad įlipę į bokštelį matė, kaip jis nuiminėjo monokuliarą nuo taikiklio. Jeigu pareigūnai tai matė, tuomet kodėl nenufilmavo, nors turėjo įjungtą vaizdo kamerą? Kodėl nepanaudojo prievartos, t. y. nesugriebė jo už rankų, neišplėšė iš jo šautuvo ar neatliko kitų prievartinių veiksmų, kuriais būtų sukliudę jam nuimti monokuliarą ir žiedą nuo optinio taikiklio, kodėl leido jam pabaigti monokuliaro nuėmimo veiksmus ir net įdėti monokuliarą į krepšį? Kaip matyti iš vaizdo ir garso įrašo, įlipę į bokštelį pareigūnai iš karto apstojo jį iš visų pusių, bokštelis ankštas, visi vos sutilpo, jie stovėjo faktiškai prisiglaudę prie jo, todėl nebuvo jokių kliūčių jiems jį apglėbti, sugriebti jo rankas bei šautuvą su taikikliu ir laikyti, neleisti jam nuimti monokuliaro, visą šią situaciją nufilmuoti ir paimti šautuvą su sumontuotu optiniu taikikliu ir monokuliaru. Šių aplinkybių liudytojai teismo posėdyje logiškai negalėjo paaiškinti.Pagal techninę konstrukciją monokuliaras su optiniu taikikliu jungiamas tarpiniu žiedu, kuris yra cilindro formos, turintis du fiksavimo varžtus žiedo galams suveržti. Vienas žiedo galas uždedamas ant optinio taikiklio galinės dalies ir, užveržus žiedo gale esantį fiksavimo varžtą, žiedas tvirtai sujungiamas su optiniu taikikliu, neleidžia žiedui judėti ir nukristi. Analogiškai antras žiedo galas sujungiamas su monokuliaro priekiniu galu, užveržus žiedo fiksavimo varžtą, žiedas tvirtai sujungiamas su monokuliaru ir tuo užtikrinamas visos konstrukcijos tvirtumas ir stabilumas. Neužveržus bent vieno žiedo fiksavimo varžto, visa konstrukcinė sistema nestabili, negali būti panaudota pagal paskirtį, kadangi nuo menkiausio judesio nukris arba žiedas nuo optinio taikiklio, arba monokuliaras nuo žiedo. Žiedo galuose esančius fiksavimo varžtus galima užveržti arba atleisti tik specialaus įrankio - plokščio atsuktuvo pagalba. Rankų pirštais fiksavimo varžtų nei užveržti, nei atleisti neįmanoma. Taigi, išmontuoti konstrukciją, atskirti žiedą nuo optinio taikiklio ir monokuliaro galima tik turint specialų įrankį fiksavimo varžtams atsukti. Tokio įrankio jis bokštelyje neturėjo, pareigūnai jo pas jį nematė ir nerado. Pareigūnai teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokiais konkrečiais veiksmais, kokia tvarka, kokių įrankių pagalba jis nuiminėjo monokuliarą. Taigi, šių liudytojų parodymai akivaizdžiai nelogiški, kadangi juos paneigia objektyvūs monokuliaro ir sujungimo žiedo konstrukcijos ypatumai. Be to, vaizdo įrašuose nėra užfiksuota, kad monokuliaras būtų sujungtas su optiniu taikikliu. Įrašuose užfiksuota, kaip pareigūnai du kartus (bokštelyje ir ant a/m variklio dangčio) bando sumontuoti monokuliarą prie optinio taikiklio, bet jiems tai nepavyksta, kadangi jie neturi įrankio - atsuktuvo.Apeliantui akivaizdu, kad pareigūnai teisme duotus parodymus buvo iš anksto tarpusavyje suderinę ir aptarę. Be to, jie visi trys, būdami valstybės pareigūnais, rinko įrodymus šiurkščiai pažeisdami imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareigūnų veiksmus ir jų parodymus, nepateikdamas jokių motyvų, jų parodymus pripažino patikimais ir leistinais, neatsižvelgdamas į parodymų vidinius prieštaravimus, nelogiškumą bei akivaizdžius prieštaravimus kitai byloje užfiksuotai informacijai.Skunde nurodoma, kad pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį atsakomybė nustatyta už medžiojimą draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Ši norma blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Medžioklės taisyklių atitinkamomis normomis ir jų analize, t. y. būtina nustatyti, kokiais Medžioklės taisyklėmis uždraustais naudoti įrankiais, priemonėmis ar medžioklės būdais buvo medžiojama. Šioje byloje kilęs ginčas dėl Medžioklės taisyklių 58.5.9 punkto taikymo, kuriame nustatyti du draudimai medžiojant: draudimas medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių; draudimas naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių turėti medžioklės plotuose.Pažeidus draudimą medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių atsakomybė taikoma pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį, o pažeidus draudimą medžioklės plotuose turėti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių, atsakomybė pagal minėto straipsnio dalį negali būti taikoma, kaltininkas atsako pagal kitas ATPK normas. Tokio minėtų normų aiškinimo ir taikymo laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (pvz., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis byloje Nr. A2.3-3-810/2015, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-730-785/2015, Nr. ATP-905-594/2016). Medžioklės plotuose jis turėjo naktinio matymo monokuliarą, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad jis buvo sujungtas su optiniu taikikliu. Monokuliaras buvo teisėtai naudojamas kaip naktinio stebėjimo prietaisas, kadangi Medžioklės taisyklių 10.2.4. punktas medžiojant leidžia naudoti žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus medžiojamiems gyvūnams ir aplinkai stebėti.Apylinkės teismas pripažino jį kaltu ir dėl to, kad jis medžiojo naudodamas naktinio matymo taikiklį. Tokia teismo išvada nepagrįsta, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nustatyta, kad jis su savimi turėjo naktinio stebėjimo monokuliarą, kuris gali būti sumontuotas žiedo pagalba į vientisą visumą su optiniu taikikliu, bet toks monokuliaras, net ir sumontuotas su optiniu taikikliu, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nėra laikomas naktiniu taikikliu. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams, ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolu Nr. 13, šiam naktinio matymo monokuliarui yra taikomi naktiniams taikikliams (A kategorijos ginklų priedėliams) nustatyti apyvartos reikalavimai. Nagrinėjamo įvykio metu paimtas monokuliaras įstatymu nėra priskiriamas naktiniams taikikliams ir jis nėra BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas (galimai norėta parašyti nėra ATPK 85 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo dalykas). Tokio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. ATP-1236-530/2015, ATP-730-785/2015). Todėl teismo suformuluotas kaltinimas dėl naktinio taikiklio naudojimo medžiojant neatitinka faktinių bylos aplinkybių, prieštarauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatoms.Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento direktorius prašo V. K. skundo netenkinti ir palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą nepakeistą. Bylą nagrinėti rašytino proceso tvarka ir atmesti apelianto prašymus išreikalauti naujus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. K. apeliacinis skundas netenkinamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju ANK nenumato švelnesnės atsakomybės, todėl pateiktas skundas nagrinėjamas ATPK numatyta tvarka.Apeliantas prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta bendra taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Taigi, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Žodinis procesas gali būti rengiamas, jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos, byloje yra esminių prieštaravimų, kurie liko nepašalinti, ir pan. Šiuo atveju V. K. žodinio proceso norėtų, nes, jo nuomone, yra tikslinga apklausti medžioklės vadovą J. M. bei ekspertą J. B., surašiusį ekspertizės aktą Nr. 140-(6230)-IS1-243, taip pat atlikti byloje esančių garso bei vaizdo įrašų fonoskopinį tyrimą. Šiems prašymams nėra objektyvaus pagrindo, kadangi J. M. įvykio metu kartu su V. K. nemedžiojo, pareigūnų patikrinimo metu medžiotojo bokštelyje nebuvo, todėl jo parodymai įrodinėjimo dalyko nustatymui nėra reikšmingi. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantį ekspertizės aktą (t. 1, b. l. 57-63) surašė ir ekspertizę atliko ekspertas R. Š., o ne J. B., nepaisant šio prašymo netikslumo, kviesti apklausai specialių žinių turintį ekspertą/specialistą nėra pagrindo, nes pateikta išvada dėl naktinio matymo monokuliaro priskirtinumo A kategorijos priedėliams yra kategoriška. Fonoskopinio tyrimo atlikimas taip pat netikslingas, kadangi V. K. nei pirmosios instancijos teisme, nei skunde aukštesnės instancijos teismui neneigė, kad įrašuose girdimas balsas yra ne jo, apeliantas taipogi nenurodė, kad įrašas gali būti dirbtinai sumontuotas, tai, kad yra pateiktas ne vientisas įrašas, o keli atskiri įrašai, nėra pripažintina pažeidimu, kadangi yra užfiksuoti keli atskiri veiksmai: iš pradžių medžiotojo patikrinimas bokštelyje, o vėliau jo automobilio apžiūra. Apžiūrėti paimtų įrankių bei priemonių posėdžio metu nėra pagrindo, nes byloje yra fotonuotraukos, taip pat vaizdo įrašas, kuriame aiškiai užfiksuoti apelianto norimi apžiūrėti daiktai.Atkreiptinas dėmesys, kad V. K. neneigia 2016 m. rugsėjo 23 d. dalyvavęs medžioklėje „(duomenys neskelbtini)“ būreliui priskirtame medžioklės plotų vienete (duomenys neskelbtini) miške, taip pat neneigia, jog medžioklei jis buvo pasiėmęs graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu ir naktinio matymo prietaisu – monokuliaru. Patikrinimo metu monokuliaras nebuvo prijungtas prie optikos. Vadovaujantis apelianto aiškinimu, sujungimo žiedas ant optinio taikiklio buvo sureguliuotas taip, kad užsidėtų tik guminė apsauga, kuri jam reikalinga, siekiant išvengti akies traumos. Apelianto teigimu, jo turėtas naktinio matymo prietaisas pagal Medžioklės taisyklių 10.2.4. punktą yra leistina ir teisėta medžioklės priemonė. Taigi, neginčydamas monokuliaro turėjimo su savimi patikrinimo metu fakto, V. K. iš esmės ginčija jo, kaip draudžiamo ginklo priedėlio, pripažinimą, tačiau apelianto skundo teiginiams nepritartina.Byloje esančiu 2017 m. sausio 11 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro eksperto pateiktu ekspertizės aktu Nr. 140-(6230)-IS1-243 nustatyta, kad ant tirti pateikto .30-06 kalibro graižtvinio šautuvo CZ 555 Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti .30-06 Springfield šoviniais, esantį optinį taikiklį MAKKO bei tirti pateiktą naktinio matymo monokuliarą D128 pateikto kronšteino MK123 pagalba galima sumontuoti į vieną visumą, tokiu būdu visumoje gaunant naktinį taikiklį, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašu, yra A kategorijos priedėlis (t. 1, b. l. 57-63). Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalį, 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 551 „Dėl ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“, minėta komisija turi teisę priskirti ginklams ir konkrečiai jų kategorijai daiktų ir įrenginių modelius. Sutinkamai su komentuojamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 20 punktu, Komisijos sprendimai yra privalomi visoms ginklų ir šaudmenų apyvartos kontrolę vykdančioms valstybės institucijoms, ginklų ir šaudmenų apyvartą vykdantiems subjektams. Taigi, šiai Ekspertų komisijai 2011 m. lapkričio 30 d. protokolu Nr. 13 nusprendus naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus, t. y. uždrausti juos civilinėje apyvartoje, toks jų sprendimas laikytinas teisėtu - priimtu savo kompetencijos ribose. Įvertinus tai, kad tokios Ekspertų komisijos veikla yra reglamentuota įstatymu, o būtent Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Ekspertų komisijos protokolas neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui, nei Medžioklės taisyklėms. Darytina išvada, kad neatsižvelgiant į tai, ar naktinio matymo prietaisas D128 buvo, ar nebuvo byloje nagrinėjamo įvykio metu sumontuotas ant ginklo su optika, šis naktinio matymo prietaisas yra laikytinas naktinio matymo taikikliu, kurį įsigyti, laikyti ar naudoti yra draudžiama, nes jį be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo optinių taikiklių.Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.9 punkte nurodyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama medžioti naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad naktinio matymo monokuliaras buvo ne tik turėtas su savimi, tačiau juo buvo ir naudotasi. Daryti priešingos išvados aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Alytaus RAAD GGAI) viršininkas J. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikrinant (duomenys neskelbtini) miške, „(duomenys neskelbtini)“ būrelio plotų vienete esantį bokštelį, pamatė jame medžiotoją, prisistatė, kad atvyko aplinkos apsauga ir įlipo į bokštelį, kur pamatė, kaip medžiotojas nuo šautuvo optikos nuiminėjo naktinio matymo monokuliarą, kurį įdėjo į šalimais esantį krepšį. Apžiūrėjus šautuvą ir optinį taikiklį, ant optinio taikiklio buvo likęs jungiamasis žiedas, kurio pagalba monokuliaras prijungiamas prie optinio taikiklio. Tas pačias aplinkybes J. J. yra nurodęs ir iš karto po užfiksuoto pažeidimo surašytame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 18), kuriame pažymėta, kad į krepšį numestas naktinio matymo monokuliaras buvo įjungtas, t. y. V. K. suspėjo jį nuimti nuo optinio taikiklio, bet nespėjo išjungti. Tiesiogiai matę, kaip apeliantas nuo optinio taikiklio nuiminėjo naktinio matymo monokuliarą, paliudijo ir kiti du gyvosios gamtos apsaugos reide dalyvavę Alytaus RAAD GGAI pareigūnai – S. K. bei T. D.. Tai jie pažymėjo tiek savo pirminiuose tarnybiniuose pranešimuose (t. 1, b. l. 19, 20), tiek pirmosios instancijos teisme. T. D. teisme pažymėjo, kad medžiotojas pats prisipažino, kad medžiojo su monokuliaru, nes jam su akim blogai, monokuliaras buvo veikiantis, nors ir nuimtas nuo jungiamosios dalies, tačiau pastaroji dar nebuvo suspėta nuimti. Be to, V. K. neturėjo su savimi jokio prožektoriaus, su kuriuo būtų galima įžiūrėti žvėris, kadangi buvo visiškai tamsu. S. K. patikslino, kad paprastą žibintą medžiotojas turėjo, tačiau šis yra dedamas ant galvos, o patikrinimo metu žibintas buvo rastas krepšyje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas momentas, kaip V. K. nuima monokuliarą nuo optinio taikiklio, tačiau tai nėra priežastis nesivadovauti pareigūnų parodymais. Pažeidimo faktą filmavo pareigūnas S. K., kuris į bokštelį, bylos duomenimis, lipo paskutinis. Pirmas ėjo T. D., paskui J. J., o galiausiai ir S. K., todėl jam filmavimo akiratį trumpam užstojo pirmieji lipę pareigūnai, galimai todėl nebuvo suspėta užfiksuoti, kaip buvo nuimtas monokuliaras, vis dėlto šį veiksmą matė visi trys pareigūnai. Nesivadovauti jų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad šie pareigūnai būtų kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi. Nė vienas iš jų V. K. asmeniškai nepažįsta, su juo niekada nėra turėję jokių bendrų reikalų – nei darbinių santykių, nei draugystės, giminystės ryšių. Nors skunde apeliantas teigia, kad minėtų pareigūnų darbo rezultatai yra vertinami pagal išaiškinamų teisės pažeidimų kiekį – kuo daugiau pažeidimų išaiškinta, tuo didesnis atlyginimas, tačiau tai visiškai nepagrįstas teiginys. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialistas (atitinkamai vyresnysis ar vyriausiasis specialistas) yra karjeros valstybės tarnautojas, kuriam atlyginimas nustatomas pagal turimą pareigybės lygį bei kategoriją. Šis atlyginimas yra fiksuotas ir nepriklauso nei nuo išaiškintų pažeidimų kiekio, nei nuo kitų darbo funkcijų vykdymo. Tai savo atsiliepime pažymėjo ir Institucija. Todėl skundo teiginiai apie dirbtinai kuriamus aplinkos apsaugos pažeidimus laikytini deklaratyviais ir plačiau neanalizuojami.Apelianto teigimu, vien naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių turėjimas negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį. Šiam teiginiui aukštesnysis teismas nepritaria. Minėto straipsnio 7 dalis numato atsakomybę tiek dėl minėtų prietaisų laikymo, tiek dėl jų naudojimo. Apelianto pacituotos Kauno apygardos teismo nutartys nelaikytinos aktualiomis nagrinėjamos bylos kontekste, kadangi jos nėra tapačios pagal nagrinėjamą situaciją. Byloje Nr. ATP-730-785/2015 nepakako duomenų iš medžiotojo paimtą naktinio matymo prietaisą priskirti A kategorijos ginklų priedėliams, todėl asmeniui atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 7 dalį pagrįstai nekilo, tačiau šiuo atveju analizuojama priešinga situacija. Byloje Nr. ATP-905-594/2016 nenagrinėjama situacija dėl draudžiamo įrankio ar prietaiso turėjimo medžioklės metu, kadangi byloje konstatuota, kad tokį draudžiamą prietaisą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo naudojo medžiodamas. Taigi, spręsti, kad V. K. yra inkriminuotas netinkamas ATPK straipsnis nėra jokio pagrindo.Tai, kad apeliantas naktinio matymo monokuliarą ne tik turėjo, bet ir juo naudojosi, patvirtina ne tik aplinkos apsaugos pareigūnų parodymai, tačiau ir prie optikos pritvirtintas sujungimo žiedas. V. K. aiškinimas, kad ant sujungimo žiedo jis buvo užsidėjęs guminę apsaugą tam, kad dėl atatrankos taikiklis nepažeistų jo akies, laikytinas gynybine versija ir vertinamas kritiškai. Jokia guminė apsauga bokštelyje, kurio dydis vos keli kvadratiniai metrai, nebuvo rasta (apeliantas ją neva pametė ir paskui jos ieškojo). Be to, versiją apie guminės apsaugos buvimą V. K. iškėlė tik pirmosios instancijos teisme, Institucija atsiliepime pažymėjo, kad pareigūnams apie jos egzistavimą apeliantas įvykio metu nebuvo minėjęs, todėl guminės apsaugos pareigūnai įvykio vietoje ir neieškojo.Apeliaciniame skunde keliamas administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas. V. K. teigimu, suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus ir neapibrėžtai išplečia kaltinimo ribas, tuo pažeidžiant jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Be to, protokole melagingai įrašyta, kad buvo naudojama filmavimo kamera, kadangi nei protokolo įteikimo metu, nei jam rašant paaiškinimą protokole, vaizdo ir garso įrašas nebuvo daromas. Su šiais argumentais aukštesnysis teismas nesutinka, jokių esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių bylos nebūtų galima nagrinėti teisme, nenustatyta, o nedideli netikslumai negali viso dokumento padaryti neteisėtu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra didelę reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, t. y. byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tik po to, kai įvykdomi ATPK 280 straipsnio reikalavimai, galima vykdyti ATPK 284 straipsnyje numatytus reikalavimus, tai yra aiškintis aplinkybes, kurias būtina išaiškinti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Analizuojamu atveju V. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole AM Nr. 109853 (t. 1, b. l. 5-7) aiškiai įvardytas asmuo, kurio atžvilgiu surašytas protokolas, tai - V. K., šio asmens anketiniai duomenys, padaryto pažeidimo esmė, ATPK straipsnis bei straipsnio dalis, numatanti atsakomybę už padarytą pažeidimą, taip pat aprašant padarytą pažeidimą nurodytas konkretus teisės aktas, kurio normos buvo pažeistos, bei šio akto konkretūs punktai, t. y. 58.5 punktas ir šį punktą detalizuojantis 58.5.9 punktas. Taigi, kaltinimas apeliantui buvo suformuluotas aiškiai ir konkrečiai, be to, ir pats V. K. nei protokole, nei pirmosios instancijos teisme nepažymėjo, kad suformuluotas kaltinimas jam nėra aiškus, jis nežino nuo ko turi gintis ir pan. Jokių esminių protokolo surašymo trūkumų nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, nors turėjo galimybę grąžinti bylos medžiagą Institucijai protokolo trūkumams šalinti. Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyti liudytojai, galintys duoti parodymus apie jiems žinomas aplinkybes, bei paties V. K. paaiškinimas su parašu, kurio tikrumo apeliantas neginčija. V. K. pasirašytinai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 straipsnyje, bei pasirašytinai įteiktas pats protokolas. Protokole nurodyta, kad pažeidimui išaiškinti buvo panaudota techninė priemonė – filmavimo kamera. Šios priemonės tikslesni duomenys neaprašyti, t. y. nenurodytas filmavimo kameros pavadinimas, markė, gamyklinis numeris ir kt. Tai laikytina protokolo trūkumu, tačiau neesminiu. Protokole aiškiai įvardyta, kad ši techninė priemonė buvo naudojama pažeidimui išaiškinti, t. y. protokolo rašymo metu ji nebuvo naudojama. Iš bylos medžiagos matyti, kad draudžiamas medžioklės metu naudoti prietaisas pažeidimo metu iš tiesų buvo užfiksuotas filmuotoje medžiagoje, darytoje įvykio vietoje, todėl daryti išvadą, kad protokole nurodytas įrašas apie naudotą filmavimo kamerą yra melagingas, nėra jokio pagrindo.Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. K. buvo surašytas ne pažeidimo užfiksavimo dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 23 d., tačiau praėjus geram mėnesiui po įvykdyto patikrinimo – 2016 m. lapkričio 3 d., nelaikytina procesiniu pažeidimu, kadangi ATPK imperatyviai nereglamentuoja, per kiek laiko nuo teisės pažeidimo išaiškinimo turi būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Svarbu, kad būtų nepažeisti senaties skirti administracinę nuobaudą terminai (ATPK 35 straipsnis), kas šiuo atveju nėra pažeista.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolas (t. 1, b. l. 11), kuriuo iš V. K. buvo paimta: ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas CZ 555 3006 Springfield Nr. (duomenys neskelbtini), medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), trys graižtviniai šoviniai Norma 3006, juodas plastikinis dėklas, optika MAKKO, naktinio matymo monokuliaras be numerio bei metalinė monokuliaro tvirtinimo detalė, ir patikrinimo aktas Nr. 36 (t. 1, b. l. 8-9) neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinti jo kaltės įrodymu. Aukštesnysis teismas, patikrinęs surašytų dokumentų turinį bei jų formai keliamų reikalavimų laikymąsi, esminių pažeidimų nenustatė. Daiktų ir dokumentų paėmimo tvarką reglamentuoja ATPK 269 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad sulaikymo, asmens apžiūros ar daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima ATPK 266 ir 268 straipsniuose numatytų organų pareigūnai. Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose (ATPK 269 straipsnio 3 dalis). Apeliantas teigia, kad šiuo atveju turėjo būti surašytas ne Daiktų, dokumentų paėmimo protokolas, tačiau Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolas, kuris nedelsiant po surašymo turėjo būti jam įteiktas, tačiau to nebuvo padaryta. Atmetant šį argumentą kaip nepagrįstą, pažymėtina, kad ATPK 269 straipsnis atriboja, kuriuos pažeidimus padarius rašomas apelianto nurodomas protokolas, t. y. padarius ATPK 165, 167¹, 167², 176, 176¹, 194, 195, 196, 199, 199¹ straipsniuose numatytus pažeidimus, policijos darbuotojai turi teisę paimti šiuose straipsniuose išvardytus ginklus, šaudmenis, civilines pirotechnikos priemones, ginklų taikiklius ar kitus priedėlius, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais draudžia naudoti (ATPK 269 straipsnio 5 dalis). V. K. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 85 straipsnio 7 dalyje, nepatenka į aukščiau minėtų pažeidimų sąrašą, todėl iš jo paimto ginklo ir jo priedų įforminimas Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu laikytinas tinkamos formos dokumentu. V. K. pažymi, kad jo ginklą ir kitus daiktus paėmė ne protokolą surašęs pareigūnas J. J., bet pareigūnas S. K.. Šis teiginys taip pat neatitinka tikrovės, kadangi Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolą surašė Alytaus RAAD GGAI vyresnysis specialistas S. K., dalyvaujant GGAI viršininkui J. J. ir GGAI vyriausiajam specialistui T. D.. Taigi, tiek paėmimo veiksmą įvykdė, tiek šį veiksmą procesiškai įformino specialistas S. K.. Protokole taip pat pasirašė dalyvavę asmenys, t. y. ir V. K.. Analizuojamas protokolas surašytas iš karto po pažeidimo fakto nustatymo įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini). Daroma išvada, kad Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. D1-559 (suvestinė redakcija nuo 2015 m. vasario 26 d.), numatyti reikalavimai nebuvo pažeisti, kadangi minėtos taisyklės tik detalizuoja ATPK 269 straipsnio 5 dalies nuostatas.Apelianto vertinimu, byloje esantis Patikrinimo aktas Nr. 36 neatitinka teisės aktams keliamų reikalavimų, nes šio akto atitinkamose grafose nėra duomenų apie tikrinamą objektą, tikrinamo objekto juridinio asmens atstovo ar fizinio asmens dalyvavimą tikrinimo metu, patikrinimo rūšį ar tikslą. Sutiktina, kad šiame dokumente nėra užpildytos visos jame esančios grafos, tačiau tai netrukdo suprasti, kas buvo tikrinama (medžioklės taisyklių laikymasis) bei kas tikrinimo metu buvo nustatyta (draudžiamų priemonių medžiojant turėjimas bei naudojimas). Atkreiptinas dėmesys, kad Patikrinimo aktas Nr. 36 buvo pildomas įvykio vietoje – 2016 m. rugsėjo 23 d., nakties metu, todėl tai apsunkino jo rašymą. Neįrašyta informacija nelaikytina esmine, darančia visą aktą neteisėtu, pavyzdžiui, nurodant, jog pažeidimas užfiksuotas „Ąžuolyno“ medžiotojų klubo teritorijoje, nenurodyta, kokia veikla užsiima šis klubas, tačiau šią informaciją suponuoja jau pats pavadinimas. Svarbu tai, jog V. K. nedelsiant buvo supažindintas su šiuo dokumentu, jam buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus, pastabas, prašymus, skundus, ką apeliantas padarė pasirašytinai, t. y. nurodė, kad naktinio matymo prietaisą turėjo krepšyje. Atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamo akto surašymo metu dalyvavo ir kitas šio medžiotojų klubo narys J. S., kuris taip pat pateikė savo paaiškinimą. Aktą pasirašė tiek jį surašęs asmuo, tiek visi jį surašant dalyvavę asmenys. Aukštesnės instancijos teismas nenustatė, kad šiame akte būtų įrašyta melaginga, tikrovės neatitinkanti informacija, todėl nesivadovauti Patikrinimo akto Nr. 36 duomenimis nėra pagrindo.Skunde keliamas klausimas ir dėl atlikto reido pradžios teisėtumo. Apeliantas pažymi, kad prieš pradėdami neplaninį klubo veiklos patikrinimą, pareigūnai privalėjo gauti rašytinį Alytaus RAAD vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl patikrinimo atlikimo, taip pat prisistatyti klubo vadovui ar jo įgaliotam atstovui, pateikti šiam sprendimą dėl patikrinimo, išaiškinti teises bei pareigas, tačiau šių imperatyvų nebuvo laikytasi. Atsakant į šiuos argumentus, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. buvo vykdomas gyvosios gamtos apsaugos reidas Lazdijų rajone. Įvykio metu buvo tikrinamas medžioklės (duomenys neskelbtini) miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, teisėtumas, o ne atliekamas paties „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų klubo kaip ūkio subjekto patikrinimas, todėl apeliaciniame skunde minimos nuostatos dėl juridinio asmens planinio ar neplaninio patikrinimo šiuo atveju netaikytinos. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 73 punktas numato, jog medžioklės taisyklių reikalavimų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir policijos pareigūnai. Iš byloje esančio GGAI viršininko J. J. tarnybinio pranešimo apie įvykdytą darbą (t. 1, b. l. 23), matyti, kad leidimą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę davė Alytaus RAAD direktorius S. V., vykdyto reido pradžios bei pabaigos data bei atsakingo už reidą asmens vardas ir pavardė įvardyta ir atliktų reidų žiniaraštyje (t. 1, b. l. 22). Todėl nesutiktina, jog buvo pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. Nr. D1-145 įsakymo Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo nuostatos dėl neplaninio patikrinimo tvarkos. V. K. pažeidimo užfiksavimo metu tiksliai negalėjo įvardyti nei kas yra medžioklės vadovas (nurodant jo vardą, pavardę), nei kurioje vietoje šis asmuo medžiojo. Medžioklės lapo apeliantas su savimi taip pat neturėjo. Todėl medžioklės vadovas surašant Patikrinimo aktą Nr. 36 nedalyvavo ir jame nepasirašė. Tačiau apie jo organizuotos medžioklės metu nustatytus pažeidimus jam buvo pranešta iš karto po to, kai buvo nustatyta jo tapatybė. Medžioklės vadovą įvardijo kitas tuo pačiu metu kaip ir apeliantas medžiojęs asmuo - J. S.. Su medžioklės vadovu J. M. buvo susisiekta telefonu ir šis atvežė medžioklės lapą Nr. 014. Todėl vykdytą reidą pripažinti neteisėtu nėra jokio pagrindo.Apeliantas skunde nesutinka su byloje esančių vaizdo įrašų vertinimu kaip jo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, teigia, kad įrašai buvo daryti jam nežinant ir iš anksto apie filmavimą nepranešus, be to, neišaiškinus jam turimų teisių, taigi, jie neatitinka įrodymų teisėtumo ir leistinumo standartų, nes yra gauti neteisėtais pareigūnų veiksmais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia pažeidimo išaiškinimui, tyrimui reikšmingų objektų fiksavimui naudoti įvairias technines priemones – fotoaparatus, filmavimo kameras ir pan. Pirmosios instancijos teisme apklausti pareigūnai J. J., S. K. ir T. D. nurodė, kad atvažiavus prie medžiotojo bokštelio ir išlipus iš tarnybinio automobilio iš karto prisistatė: „aplinkos apsauga“, tuomet lipo į bokštelį tikrinti medžiotojo. Kadangi buvo pamatyta, kaip asmuo nuo optikos nuiminėja monokuliarą, todėl buvo įjungta filmavimo kamera. Nors pats monokuliaro nuėmimo veiksmas nebuvo suspėtas nufilmuoti, tačiau buvo užfiksuotas draudžiamas medžioklėje naudoti prietaisas, kuris buvo įjungtas, t. y. veikiantis. Įrašuose Nr. 4 ir Nr. 5 girdisi apelianto pokalbis su pareigūnais, kurio metu jis iš esmės pripažino savo kaltę, t. y. teigė, kad kitaip (nenaudojant monokuliaro) negalėjo nieko matyti. Šį teiginį patvirtina ir, jau minėta, rastas nedidelis prožektoriukas, dedamas ant galvos ir medžioklei netinkamas. Kitų specialiai pasišviesti reikiamų prietaisų V. K. neturėjo. Nors sutiktina, kad girdimi pokalbiai su pareigūnais negali būti pagrindiniu apelianto kaltės įrodymu, tačiau be šių įrašų jo kaltę patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad V. K. aiškiai matė, jog yra filmuojamas, su pareigūnais bendravo geranoriškai, jokių pretenzijų dėl filmavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad filmuojama buvo slaptai. Tai, jog vėliau pažeidėjo pozicija dėl pažeidimo padarymo fakto pasikeitė, nėra pagrindas vaizdo bei garso įrašus pripažinti neleistinu įrodymu. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde V. K. neneigia įrašuose girdimus teiginius išsakęs, duomenų, kad būtų pateiktos tik pokalbių iškarpos, nėra. Girdimas pokalbis yra nuoseklus ir jo patikimumas aukštesniajam teismui abejonių nekelia. Be to, ir Institucija atsiliepime patvirtino, kad į bylą buvo pateikti visi turimi įrašai, daryti pažeidimo padarymo vietoje. Vaizdo įrašų fiksavimo laikai yra nurodyti kompaktiniame diske, dėl jų atitikimo pažeidimo padarymo laikui ginčo nekyla, todėl analizuojami įrašai nelaikytini gautais neteisėtais būdais.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. K. pagrįstai pripažintas 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) miške, „(duomenys neskelbtini)“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, medžiojęs naudodamas draudžiamą naudoti įrankį – naktinio matymo taikiklį, tuo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos taisyklių 58.5.9 punkto reikalavimus. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir motyvuotas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.