- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-07
- Bylos Nr.
- AN2-149-1058/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00350-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1930-2024 (ROIK: 23227423052) apskundimo terminą ir atsisakyta priimti V. Ž. skundą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-1930-2024 (ROIK: 23227423052) V. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 418 straipsnio 1 dalį dėl to, kad transporto priemonės valdytojas (vairuotojas), 2023 m. lapkričio 14 d., 14.35 val., (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdamas trumpąja mobiliojo ryšio žinute arba naudodamasis mobiliųjų įrenginių programomis. Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimu V. Ž. paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda.
2. Nesutikdamas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-1930-2024, V. Ž. 2025 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakyta atnaujinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-1930-2024 apskundimo terminą ir atsisakyta priimti V. Ž. skundą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį ir grąžinti spręsti klausimą dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANRN-1930-2024 paduoti pirmosios instancijos teismui.
4.1. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog elektroninis laiškas buvo gautas, to nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl išvados dėl tinkamo įteikimo yra nesuderintos su aktualia teismų praktika, pagal kurią, vien formalus dokumentų išsiuntimas elektroniniu paštu nereiškia efektyvaus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių užtikrinimo. Pareiškėjo teigimu, Institucija, išsiuntusi procesinius dokumentus elektroniniu paštu ir negavusi patvirtinimo, jog laiškas buvo gautas, nebandė išsiaiškinti (išnaudoti kitų siuntimo būdų (elektroninis pristatymas / registruotas paštas), ar V. Ž. iš tiesų gavo elektroninį laišką ir jį perskaitė. Cituojant ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas, nurodoma, kad tam, jog asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Institucijos atstovė prašo V. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą.
5.1. Cituojant ANK 573 straipsnio 1 dalį, 623 straipsnį, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nurodoma, kad nagrinėjamu atveju protokolas kartu su lydraščiu buvo išsiųsti 2023 m. gruodžio 5 d. elektroniniu paštu, kurį pats pareiškėjas nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tai yra, šiuo atveju Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų registre nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Priėmus skundžiamą nutarimą 2024 m. vasario 5 d., jis V. Ž. išsiųstas tą pačią dieną tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Be to, pats V. Ž. siųsdamas Institucijai pranešimą apie nusižengimo padarymo metu vairavusį asmenį, 2025 m. kovo 3 d. prašyme teismui atnaujinti praleistą apskundimo terminą, skunde, o taip pat ir teikdamas 2025 m. kovo 20 d. skundą nurodo tą patį elektroninio pašto adresą. Tad akivaizdu, kad šis elektroninis paštas yra aktyvus, pareiškėjas ne tik juo naudojasi, bet oficialiai deklaruoja, jog juo yra pasiekiamas ir pageidauja visus dokumentus gauti būtent tokiu būdu ir tik į aptartą elektroninį paštą.
5.2. Institucijos atstovės teigimu, jokių duomenų, kad išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, negauta, todėl laikytina, jog ji pristatyta gavėjui nurodytu laiku. Taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog šis elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi. Skundžiamoje nutartyje teisingai buvo pabrėžta, kad pareiškėjas nei prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti, nei skunde nemini aplinkybės, jog jo elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra klaidingas arba neveikiantis. Priešingai, jis aptariamą elektroninio pašto adresą nurodo kaip tokį, į kurį pageidauja gauti visus procesinius dokumentus. Taip pat pagrįstai nebuvo nustatytos priežastys, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, juo labiau, kad elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėjas naudojasi, į jį prašo siųsti dokumentus. Taigi, galėjo teikti skundą būdamas bet kurioje valstybėje ar vietoje.
5.3. Nurodoma, kad tiek siunčiant pareiškėjui protokolą su lydraščiu, tiek nutarimą jo paties nurodytu ir naudojamu elektroniniu paštu, ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir apygardos teismų praktika, pagal kurią siunčiant procesinius dokumentus elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti, institucija neturi pareigos domėtis, ar nustatyta tvarka išsiųstą korespondenciją adresatas gavo ir perskaitė, bei nurodoma, jog asmuo, nurodęs savo elektroninį paštą, turi pats užtikrinti, kad juo būtų pasiekiamas, reguliariai jį tikrinti, to nepadarius jam pagrįstai kyla neigiami padariniai. Institucijos teigimu, pagristų abejonių kelia aplinkybė, kad vienu atveju jie turi įsitikinti, jog paties pareiškėjo nurodomu elektroniniu paštu jis gavo procesinius dokumentus, o kitu – pats pareiškėjas iš to paties elektroninio pašto rašo Institucijai ir teismui bei prašo siųsti informaciją tuo pačiu elektroniniu paštu. Toks pareiškėjo elgesys rodo ir jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei bandymą bet kokiais būdais išvengti administracinės atsakomybės. Juo labiau, jog pats pareiškėjas 2023 m. gruodžio 4 d. Institucijos įgaliotam pareigūnui nurodė, kad būtent jis nusižengimo metu valdė transporto priemonę ir prašė siųsti procesinius dokumentus nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), o skunduose jau nurodo, kad transporto priemonę valdė kitas asmuo ir neigia gavęs procesinius dokumentus.
5.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pareiškėjo apeliavimas ir nurodoma teismų praktika nelaikytina precedentu nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nes jo bylos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Be to, priešingai nei akcentuoja pareiškėjas, naujausioje aktualioje teismų praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai procesiniai dokumentai yra siunčiami registruose nurodytu ir veikiančiu elektroniniu paštu, nesant nustatytų objektyvių kliūčių pranešimui pasiekti adresatą, įteikimas galiojančiu elektroniniu paštu laikytinas tinkamu, nereikalaujant jokio gavimo patvirtinimo. Asmens patvirtinimas apie laiško gavimą yra subjektyvus faktorius, kuriuo jis gali specialiai piktnaudžiauti, nenorėdamas jo priimti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo V. Ž. atskirasis skundas netenkinamas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
7. Apygardos teismas, susipažinęs su pareiškėjo V. Ž. atskiruoju skundu, įvertinęs pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei patikrinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį, konstatuoja, kad skundžiama nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Institucijos nutarimo ir atsisakyta šį skundą priimti, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
8. ANK 623 straipsnyje įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Taigi, įstatymų leidėjas šiuo atveju termino skundui paduoti eigos pradžią sieja ne su skundžiamo nutarimo kopijos (nuorašo) įteikimo jam data, o su minėtos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo diena. ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.
9. Procesiniai terminai įpareigoja ne tik teismą veikti operatyviai tam, kad bylos nagrinėjimas nebūtų vilkinamas – būtų greitas, bet įpareigoja ir proceso dalyvius, nes proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip proceso dalyviai laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis ginčas teisme bus išspręstas operatyviai ir ekonomiškai, todėl praleistas terminas skundui paduoti laikomas esminiu skundo padavimo tvarkos pažeidimu. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Svarbių priežasčių kriterijus yra vertinamasis požymis. ANK nėra išvardytas sąrašas priežasčių, kurios laikomos svarbiomis – kiekvienu konkrečiu atveju šį klausimą sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų aplinkybių visumą. Svarbiomis priežastimis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, gali būti pripažintos objektyvios aplinkybės, t. y. nepriklausančios nuo asmens valios, kurios sutrukdė jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus. Taigi, asmens teisė ginčyti jo atžvilgiu priimtą procesinį sprendimą nėra absoliuti, įstatymas įpareigoja asmenį šią teisę realizuoti laikantis ANK 623 straipsnyje nustatyto termino, tačiau tuo pačiu suteikia teisę kreiptis dėl praleisto termino atnaujinimo, paliekant teismo diskrecijai nuspręsti dėl termino praleidimo priežasčių objektyvumo ir reikšmingumo.
10. ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tiek 2024 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, tiek ir Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimas, kuriuo V. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 EUR dydžio bauda, pareiškėjui buvo išsiųsti jų priėmimo dieną elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) (b. l. 12, 20). ANK 573 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į nurodytą, paskutinė Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo apskundimo diena buvo 2024 m. vasario 26 d. V. Ž. skundą dėl šio nutarimo padavė 2025 m. kovo 3 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ANK 623 straipsnyje numatytą tokio procesinio sprendimo apskundimo terminą. Nors pareiškėjas nagrinėjamu atveju neginčija, kad nurodytas elektroninio pašto adresas priklauso būtent jam, tačiau nurodo nežinojęs apie Institucijos nutarimu jam paskirtą baudą.
11. Apygardos teismas sutinka, kad vien tai, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokiu atveju reikia nustatyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose asmens pateiktas elektroninio pašto adresas yra faktiškai naudojamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. Ž. neginčija, jog jis naudojosi ir naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš administracinio nusižengimo byloje duomenų nustatyta, kad šį elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį V. Ž. nurodė skunde dėl Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo, kurį teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, taip pat ir prašyme atnaujinti praleistą apskundimo terminą bei atskirajame skunde (b. l. 23–24, 31). Be to, nurodytu elektroninio pašto adresu V. Ž. buvo išsiųstas ir skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutarties nuorašas, kurį jis, akivaizdu, gavo. Taigi aptarti duomenys patvirtina ne tik faktą, kad V. Ž. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi, bet ir tai, jog šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus. Tuo labiau, kad šį elektroninio pašto adresą pareiškėjas užrašė ir Institucijai siųstame pranešime, kuriame nurodė, jog jis, V. Ž., 2023 m. lapkričio 14 d. 14.35 val. valdė / naudojosi UAB „N.“ priklausančiu automobiliu „Volkswagen Polo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir prašė siųsti procesinius dokumentus nurodytu elektroniniu paštu, t. y. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) . Taigi, akivaizdu, kad V. Ž. naudojosi savo elektroninio pašto adresu ir siuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai elektroninį laišką artimu laiku, kai buvo priimtas šioje byloje aktualus 2024 m. vasario 5 d. nutarimas.
13. Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog V. Ž. galėjo negauti ir negavo tuo pačiu elektroninio pašto adresu jam siųstų procesinių dokumentų – administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu ir Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo. Apygardos teismas nenustatė, kad pirmiau paminėtas elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi, pats V. Ž. nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą ir kad jis išties jo negavo. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Institucija neišnaudojo kitų procesinių dokumentų siuntimo būdų, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutarimą priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-988/2023, AN2-240-497/2024, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-297-919/2024, AN2-234-813/2024). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje V. Ž. buvo išsiųsti vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. elektroniniu paštu, spręstina, jog ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo.
14. Apygardos teismo vertinimu, pareiškėjo V. Ž. argumentas, nagrinėjamu atveju nesudarantis pagrindo atnaujinti praleistą apskundimo terminą yra ir tai, jog jis gyvena bei dirba ne Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Be to, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) duomenimis, V. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „P.“, joje dirbo ir administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. lapkričio 14 d. Visgi, net ir laikant, jog pareiškėjas iš tiesų bylai aktualiu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini), nenustatyta, kad tai būtų sutrukdę jam laiku pateikti skundą dėl Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo. Juolab, jog šis procesinis sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas elektroniniu paštu, kuris yra pasiekiamas bet kurioje vietoje, o duomenų, kad V. Ž. galimo nebuvimo Lietuvos Respublikoje metu buvo apribota galimybė naudotis ryšio priemonėmis ar internetu, nepateikta. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog pareiškėjas iš tiesų neturėjo jokių objektyvių galimybių susipažinti su nutarimu bei jį apskųsti anksčiau nei 2025 m. kovo 3 d., byloje nėra pateikta.
15. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais yra siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą bei pagrįstą laikotarpį. Sutiktina su tuo, kad įstatymų numatytas terminas yra įpareigojantis asmenis šia procesine teise naudotis itin atidžiai, operatyviai bei rūpestingai, nes priešingu atveju asmens procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Šiuo atveju, dar kartą įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo spręsti, kad V. Ž. jam garantuotomis procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir atidžiai, o pateikti skundo dėl Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti Institucijos 2024 m. vasario 5 d. nutarimo apskundimo terminą bei priimti skundą, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį V. Ž. atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.