Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1186-104/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-08-29
Bylos Nr.: 2A-1186-104/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18012-2013-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Ona Gasiulytė, Natalja Cikoto
Ieškovas: S. L. C. V. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

Kategorijos

44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1186-104/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18012-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 44.5.2; 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Onos Gasiulytės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. L. C. V. G. da C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24804-433/2013 pagal ieškovo S. L. C. V. G. da C. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas Portugalijos pilietis S. L. C. V. G. da C. ieškiniu prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos 100 000 Lt neturtinei žalai bei 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 9 d. Vilniaus AVPK 1 PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01915-11 pagal BK 153 str. dėl tvirkinimo veiksmų. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2011-05-08 Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės patrulio J. C. tarnybinį pranešimą, kad jis neva tvirkino vaikaus. Pats patrulis J. C. savo tarnybiniame pranešime rašo, kad „paklausus jų (vaikų) ar vyriškis jiems siūlo lytiškai santykiauti, pasakė, kad ne, bet pastoviai įtikinėja kompanijoje esančius berniukus, kad jie yra netradicinės orientacijos. Portugalijos piliečio (vyriškio) paklausus, ar jis buvo teistas už pedofiliją, pasakė, kad buvo 2006 m. Latvijoje“. Štai tokio turinio tarnybinio pranešimo dėka jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., t. y. 14 su puse mėnesių, kai dalyje jo atžvilgiu buvo nutrauktas, o dalyje dėl poveikio liudytojui, sustabdytas. 2012 m. gruodžio mėn. vėl buvo atnaujintas. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai, nes nebuvo pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 166 str. nurodyti pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą – gavus skundą, pareiškimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Kokius tvirkinimo veiksmus jis atliko mažamečių ir kokių mažamečių vaiku atžvilgiu, jeigu V. G., L. Š. ir D. P. 2011 m. gegužės mėnesį buvo virš 14 metų. Nebuvo ir subjektyvinės nusikaltimo pusės. Esant tokiai situacijai, kai nėra jokių nusikalstamų veiksmų ir nėra nusikaltimo objekto, todėl policijos pareigūnai negalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą ir siųsti pranešimą prokurorui. Prokurorė E. N., gavusi ikiteisminio tyrimo pareigūno pranešimą ir matydama, kad nėra jokios nusikalstamos veikos, turėjo iš karto nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nebuvo jokių net ir netiesioginių įrodymų dėl jam inkriminuojamos veikos padarymo, t. y. dėl mažamečių asmenų tvirkinimo ir juo labiau lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę. Tačiau prokurorė paveda atlikti ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto 1 PK. 2011 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja G. D., susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, priima nutartį leisti atlikti kratą jo gyvenamojoje vietoje. Tai vėl grubus BPK pažeidimas, nes pagal BPK 145 str., krata gali būti daroma motyvuota teisėjo nutartimi. Nutartyje jokių motyvų nėra, atkartoti tik prokurorės teiginiai. Tokiu būvu buvo pažeistas ne tik BPK 145 str., bei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 str. Be to, teismo nutartis jam nebuvo išversta į portugalų kalbą ir jis nesuprato teismo nutarties esmės. Tai buvo priežastis kodėl jis neskundė teismo nutarties dėl kratos. Taip pat nurodo, kad krata atlikta tik 2011 m. birželio 28 d., t. y. po 37 dienų nuo teismo nutarties priėmimo. Jeigu policijos pareigūnai operatyviai tiria nusikalstamą veiką prieš „mažamečius“, tai kratą reikėjo atlikti arba tą pačią dieną arba sekančią dieną. Tą pačią dieną, t. y. 2011 m. birželio 28 d. jam pareiškia įtarimą, kad jis yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151-1 str. 2 d., t. y. kad tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiais, klausinėdamas apie jų seksualinę orientaciją, klausdamas kokiu būdu jie tenkina seksualinius poreikius, kaip masturbuojasi ir pan. 2011 m. birželio 28 d. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2011 m. birželio 29 d. policijos pareigūnai iš remonto dirbtuvės UAB „Kilobaitas“ paima kompiuterį. 2011 m. lapkričio 25 d., tai yra po beveik 4 mėnesių, kriminalistinių tyrimų skyrius surašo specialisto išvadą, kurią tyrėjas gauna 2011 m. lapkričio 28 d. Specialisto išvadoje nieko nusikalstamo nenustatyta. 2011 m. gruodžio 20 d., t. y. po 25 dienų tyrėja pateikia užduotis Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, ar kompiuterinėje plokštelėje esanti informacija yra pornografinio turinio. 2011-12-29 prokuroro veiksmus apskundė teismui. Teismas 2012-01-31 nutartimi jo skundą atmeta. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2012-02-02 Ekspertizės akte Nr. EA-3 nurodo, kad 13 nuotraukų yra pornografinio turinio informacija ir pagal tai tyrėja pradeda tyrimą pagal BK 309 str. 2 d. 2012-02-10 vėl pateikiama užduotis atlikti tyrimą, ar nuotraukose vaizduojamas mažametis vaikas, ar nuotraukose pateikiami asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus. 2012-02-14 pateikiama specialisto išvada, kad 9 nuotraukose vaizduojamas mažametis vaikas, 4 nuotraukose kai vaikas iki 18 metų amžiaus. 2012-06-21, t. y. vėl po 4 mėnesių neveikimo, pateikiama užduotis nukopijuoti failą. 2012-06-26 pateikiama išvada, kad negalima nukopijuoti. Kompiuteris jam negrąžinamas. 2012-07-13 prokuroras priima nutarimą ikiteisminį tyrimą dalyje dėl vaikų, numatytų BK 153 str., 151-1 str. 2 d ir 309 str. 2 d. jo atžvilgiu nutraukti, tačiau kompiuterio neatiduoda iki 2012 m. liepos 27 d. Taigi viso ikiteisminis tyrimas truko nuo 2011-05-09 iki 2012-07-13, t. y. daugiau kaip vienerius metus ir du mėnesius. Procesinės prievartos priemonės jam buvo taikomos nuo 2011-06-28 iki 2012-07-13, t. y. beveik 13 mėnesių. Per tą laiką buvo pažemintas, nebuvo galima dirbti, turėjo gyventi iš tėvo siunčiamų pinigų, jautėsi antrarūšiu žmogumi dėl neteisėtų policijos, prokuratūros ir teismo veiksmų. Dėl neteisėtų policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjos veiksmų jis neteko darbo, prarado reputaciją, jį paliko kompanionai su kuriais jis dirbo vertėju, nes negalėjo daugiau kaip metus dirbti. Dėl to jis neteko galimybės pagerinti savo rusų kalbos žinojimą (mokėjimą), kad galėtų kaip galima greičiau tapti oficialiu vertėju. Be to, jam buvo padaryta neturtinė žala, nes negalėjo naudotis duomenimis, kurie buvo jo kompiuterio kietajame diske bei mobiliame telefone. Dėl to jis prarado kontaktą su asmenimis, kurių telefonų numeriai buvo jo mobiliajame telefone. Taip pat buvo pažeistas būsto privatumas, o atlikta krata nepateisino kratos pagrįstumo ir tikslingumo, nes nieko nusikalstamo nerado.

Atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad pagal BPK 166 str. nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Pagal BPK 172 str. ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus BPK numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Laikydamiesi BPK nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesines prievartos priemones, atlikti BPK numatytus veiksmus. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas nustatyta tvarka. Todėl galima teigti, kad policijos pareigūnai gavę informaciją apie nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Pagal BPK 178 str. ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali taikyti procesines prievartos priemones ir atlikti kitus BPK numatytus veiksmus. 2011-06-28 ieškovui ikiteisminio tyrimo pareigūnas pareiškia įtarimą, kad yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 151-1 str. 2 d. ir 2011-06-28 ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei paimtas jo pasas. BPK 134 str. nustato, kad dokumentų paėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Iš įtariamojo gali būti paimtas pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas. 2011-06-28 buvo atlikta krata pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-19 nutartį. Pagal CK 6.272 straipsnį teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu taikant kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Įrodyti žalą, taip pat ir neteisėtą teismo veiką, t.y. deliktą, ir priežastinį ryšį tarp tokios veikos ir atsiradusių pasekmių turi ieškovas. Ieškovas, nustatydamas jam padarytą žalą ir turėtas išlaidas, privalėjo atsižvelgti į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu ir nurodyti, kada kokią patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų bei kokiu teisiniu pagrindu patirta žala turi būti kompensuojama. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė teigia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Prašo ieškinį atmesti.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad kaip faktinį savo ieškinio ir juo pareikštų reikalavimų atsakovams pagrindą ieškovas nurodo neteisėtus ikiteisminio tyrimo institucijų, prokuratūros bei teismo veiksmus baudžiamojo proceso metu, kurie pasireiškė ieškovo įvardintų procesinių priemonių taikymu, įskaitant ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu inicijavimą, kardomosios priemonės paskyrimą, atlikta krata jo gyvenamojoje vietoje, daiktų poėmiu ir jų savalaikiu negrąžinimu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimas, kardomosios priemonės skyrimas, teismo sankcionuota krata, ikiteisminio tyrimo nutraukimas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, automatiškai nesuponuoja besąlyginio pagrindo visų ikiteisminio tyrimo metu atliktų procesinių veiksmų, priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo bei teisės į žalos atlyginimą atsiradimą. Teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tuo atveju, jeigu taikant procesinės prievartos ar kardomąsias priemones (nagrinėjamu atveju - skiriant rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą), buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškovo minimų procesinių prievartos priemonių neteisėtumo. Sprendžiant klausimą, ar ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei ieškovo atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos, svarbu atsižvelgti į tai, kad šios priemonės iki galutinės nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą jo dalyje nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonės, turinčios specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso vyksmą baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Pažymi, kad skiriant kardomąją priemonę ar atliekant kitus procesinius veiksmus asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, įrodymai netiriami, o atsižvelgiama tik į tikėtinumą, kad įtariamasis vengs tardymo ir trukdys nustatyti tiesą, darys naujus nusikaltimus. Duomenų, kad kardomoji priemonė buvo paskirta pažeidžiant įstatymų nuostatas, ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas nepateikė duomenų, kad paskirta kardomoji priemonė buvo neadekvati baudžiamojoje byloje buvusiai situacijai, nei dėl jos panaikinimo, nei dėl pakeitimo švelnesne, jis nesikreipė.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad specialiosiose normose, numatančiose valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei teisėsaugos institucijų administracinio ir baudžiamojo proceso srityje, numatyta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, tačiau kitų trijų sąlygų, t.y., neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimas vis tiek yra privalomas. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Ieškovas nurodo, kad jo teisės buvo pažeistos, kadangi jo atžvilgiu be pagrindo buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, neteisėtai atlikta krata, ikiteisminiai tyrimai vyko per ilgai ir buvo vilkinami, buvo neteisėtai skirtos kardomosios priemonės, todėl jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pažymi, kad BPK 167 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (LR BPK 168 str. 1 d.). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo, ieškovas mažamečių asmenų klausinėjo apie seksualinio pobūdžio dalykus, tai patvirtina ir jų parodymai, duoti apklausų metu. Šios aplinkybės atitiko nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 straipsnyje apibrėžtos nusikalstamos veikos (mažamečio asmens tvirkinimas) požymius. Nei akivaizdaus faktų neteisingumo, nei Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentu nebuvo nustatyta, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti jį pradėti.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinį pranešimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmame policijos komisariate 2011 m. gegužės 9 d. ieškovo S. L. C. V. G. da C. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 straipsnyje (mažamečio asmens tvirkinimas). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi „Dėl kratos darymo“ leido atlikti kratą ieškovo gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus. 2011 m. birželio 28 d. ieškovui buvo įteiktas įtarimas dėl BK 151¹ str. 2 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-07-13 nutarimu „Nutraukti dalį ikiteisminio tyrimo“ nutraukta dalis ikiteisminio tyrimo S. L. C. V. G. da C. atžvilgiu, nesant jo veikoje nusikaltimų, numatytų BK 153 str., 151¹ str. 2 dalyje, 309 str. 1 ir 2 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2012-07-12 nutarimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 233 str.“ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 233 str. 1 d. ji nutarus tęsti ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-1915-11. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu „Sustabdyti ikiteisminį tyrimą“ ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-01915-11 sustabdytas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės 2012-12-19 nutarimu Nr. 17 panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės E. N. 2012-08-29 nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 12-1-01915-11 ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. 2013 m. sausio 10 d. ieškovui buvo įteiktas įtarimas BK 233 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė 2013 m. vasario 7 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01915-11, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 str. 1 d..

Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra akivaizdžiai neteisingi arba iš tų duomenų iš karto yra aišku, kad tokia veika neturi nusikalstamos veikos požymių. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas nepaneigtas ir nutarimu, kuriuo baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pasisakydamas dėl atliktos gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų kratos teisėtumo, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju krata buvo atlikta su tikslu rasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus – kompiuterius, fotoaparatą, vaizdo kameras, cd diskus, mobilaus ryšio telefonus, usb atmintines ir kitas elektronines laikmenas bei daiktus ir dokumentus, nuotraukas, galinčias turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi „Dėl kratos darymo“ leido atlikti kratą S. L. C. V. G. da C. gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose adresu (duomenys neskelbtini) (baudžiamosios bylos Nr. 12-1-01915-11, b. l. 33). Šios nutarties ieškovas neskundė. Atsižvelgiant į tai konstatavo, jog šie procesiniai veiksmai atitiko BPK 145 straipsnio reikalavimus bei buvo teisėti ir pagrįsti.

Pasisakydamas dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Nagrinėjamoje byloje pradinis pranešimas apie įtarimą ieškovui įteiktas 2011 m. birželio 28 d., 2012-07-13 prokuroro nutarimu dalis ikiteisminio tyrimo nutraukta ir tuo pačiu nutarimu buvo panaikintos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (paso) paėmimas. Pažymėjo, kad vieneri metai atsižvelgiant į EŽTT praktiką savaime neatrodo pernelyg ilga trukmė (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006; mutatis mutandis Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, decision of 28 November 2000; Česnulevicius v. Lithuania, no. 41922/06, decision of 10 May 2011; Beržinis v. Lithuania, no. 20508/08, decision of 13 December 2011). Juolab, kad ieškovui buvo taikyta ne kardomoji priemonė – suėmimas, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas nurodė, kad nors nenustačius neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos, tačiau teismas pažymėjo, jog ieškovas neįrodė ir jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Teismo posėdžio metu ieškovas pats pripažino, kad įstatymų nustatyta tvarka įdarbintas nebuvo, dirbo be darbo sutarties. Jokių įrodymų apie darbo užmokesčio dydį teismui nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovo paaiškinimai, kad paėmus jo kompiuterį jis turėjo gyventi iš tėvo siunčiamų pinigų yra prieštaringi. Nors ieškovas tvirtina, kad tėvas jam buvo atsiuntęs apie 12 000 eurų, šios aplinkybės nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo jis patyrė sveikatos sutrikimų, lankėsi pas gydytojus, teko vartoti migdomuosius vaistus. Tačiau šie ieškovo teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai, taip pat priteisti patirtas 998,91 Lt bylinėjimosi išlaidas. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti ir nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Apelianto atžvilgiu pareigūnai veikė nekvalifikuotai ir neteisėtai.

BPK 166 straispnyje nurodyti pagrindai pradėti ikiteisminj tyrimą - gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Pagal BPK 171 str., jeigu ikiteisminio tyrimo jstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo pareigūnas tuoj pradeda ikiteisminj tyrimą ir praneša prokuroui.

Anot apelianto, jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrjstai, nes nebuvo vados ir pagrindo pradėti ikiteisminj tyrimą. Atlikus pirminius tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad vaikai nėra mažamaečiai, t.y. nėra BK153 str. numatyto nusikaltimo objekto. Taigi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiskmus nenustatė jokios apelianto nusikalstamos veikos.

BPK 3 str. 1 p. numato, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi atlikus pirmuosius tyrimo veiksmus (apklausus nepilnamečius liudytojus) nebuvo nustatyta nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, tyrimas turėjo būti nutrauktas, tačiau prokuroras vietoj to, kad nutrauktų ikiteiminj tyrimą, 2011 06 28 pareiškia jtarimą pagal BK 151-1 str. 2 d. (tas, kas lytiškai santykiavo ar kitaip tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu, pasiūlęs, pažadėjęs suteikti ar suteikęs jam už tai pinigų ar kitokios formos atlygj). Prokuroras pareiškia įtarimus visiškai nesant jokių jrodymų. Vėliau sekė ir kiti neteisėti prokuratūros ir policijos pareigūnų veiksmai - t.y. kratos atlikimas, kompiuterio paėmimas, paskirta kardomijo priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tai ir yra neteisėti pareigūnų eiksmai, nes nesant pagrindo negalima įtarti žmogaus nusikalstamos veikos padarymu ir taikyti jam procesines prievatos priemones.

Be to, buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą, nes tyrimas buvo vilkinamas - viso ikiteisminis tyrimas be pagrindo, be apelianto kaltės jrodymų tuščiai truko nuo 11 05 09 iki 2012 07 13 d., t.y. daugiau kaip vienerius metus ir du mėnesius. Pranešimas dėl veikos, numatytos BK 511-1 str. 2 d. padarymo ir tyrimas dėl šios veikos vyko iki 2012 m. rugpjūčio 28 d. Per šį aikotarpį jokie tyrimo veiksmai neatlikti, nes nebuvo ką tirti, dar 2011 m. gegužės nėnesj apklausti nepilnamečiai liudytojai, tereikėjo įvertinti jų parodymus ir priimti sprendimą nutraukti ikiteisminj tyrimą, tačiau tyrimas dalyje nutraukiamas ir sustabdomas dėl poveikio liudytojui. Ikiteisminis tyrimas buvo nepagrįstai ir neteisėtai atnaujintas 2012-12-19, nes nepaaiškėjo esminių aplinkybių.

Dėl neteisėtų policijos, prokuratūros veiksmų ir neteisėtų procesinių priemonių taikymo nuo 2011 06 28 iki 2012 07 13 per visą ikiteisminio tyrimo laiką, įskaitant ir pertrauką nuo 2012 07 28 iki 2012 12 19 dėl jo stabdymo, apeliantas buvo pažemintas, negalėjo naudotis savo kompiuteriu ir dirbti, turėjo gyventt iš tėvo siunčiamų lėšų, jautėsi antrarūšiu žmogumi. Be to, visą laiką per ikiteisminį tyrimą negalėjo niekur išvykti, nes buvo paimtas pasas. Taip pat buvo pažeistas jo būsto privatumas, o atlikta krata nepateisino kratos pagrįstumo, nes nieko nusikalstamo nerado.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teisėjos neteisėtų veiksmų jis patyrė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, neteko darbo, o tuo pačiu ir pragyvenimo, dėl paso paėmimo neturėjo galimybės nei įsidarbinti arba įkurti jmonę, nei išvykti dirbti į užsienį ar grįžti į Portugaliją. Tuo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

CK 6.272 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant pareigūnų ir teismo kaltės. Valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. Tai reiškia, kad valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai. Valstybės pareiga taip pat yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalivikacija, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, turi vadovautis CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo pinigais kriterijais, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, CK 6.282 straipsniu. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Apeliantas prašo tenkinti jo skundą Europos žmogaus teisių Konvencijos 5, 6 ir 8 straipsnių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20, 31 straipsnių CK 1.5, 1.13, 6.272 ir 6.273 straipsnių pagrindu.

2011 12 29 prokuroro veiksmai apskundžiami teismui. Teismas 2012 01 31 nutartimi 'undą atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2012 02 02 Ekspertizės aktu Nr. EA-3 nustato, kad * nuotraukų yra pornografinio turinio informacija ir pagal tai tyrėja pradeda tyrimą pagal BK 309 2d., tačiau įtarimų nepareiškia.

2012 02 10 vėl pateikiama užduotis atlikti tyrimą, ar nuotraukose vaizduojamas mažametis

,aSi ar nuotraukose pateikiami asmenys pateikiami kaip vaikai iki 18 metų amžiaus.

2012 02 14 pateikiama specialisto išvada, kad 9 nuotraukose vaizduojamas mažametis <gSi 4 nuotraukose kai vaikas iki 18 metų amžiaus.

2012 06 21, t.y. vėl po 4 mėnesių neveikimo, pateikiama užduotis nukopijuoti failą.

2012 06 26 pateikiama išvada, kad negalima nukopijuoti.

Kompiuteris negražinamas.

2012 07 13 prokuroras priima nutarimą ikiteisminj tyrimą dalyje dėl veikų, numatytų BK 153 151-1 str. 2 d. ir 309 str. 2 d. mano atžvilgiu nutraukti, tačiau kompiuterio neatiduoda iki 2012 ,epos 27 d., nes kažką reikia “sutvarkyti”.

2013 m. sausio 10 d. apeliantui pareiškima, kad 2012 12 19 Generalinės prokuratūros furoro nutarimu ikiteisminis atnaujintas, kad jam pareiškiami nauji jtarimai pagal BK 233 str. 1 <ad jis darė poveikj liudytojui.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovo atstovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo atstovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio J. C. 2011-05-08 tarnybinį pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindo buvimas nepaneigtas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pagal CK 6.272 str., teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, jeigu taikant kardomąsias priemones buvo įvykdyti neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai, tai įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyti baudžiamojo proceso normų pažeidimai, kuriuos padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras, teismas (teisėjas) taikant kardomąsias priemones. Apelianto atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės buvo teisėtos, paskirtos pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK bei nustatyta tvarka nepanaikintos.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu nurodo, kad sprendžiant klausimą, ar ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai bei ieškovo atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės buvo teisėtos, svarbu atsižvelgti į tai, kad šios priemones iki galutinės nutarties nutraukti baudžiamąjį procesą nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o procesinės prievartos priemonės, turinčios specifinius uždavinius, kurių svarbiausias - užtikrinti tinkamą proceso baudžiamojoje byloje, ištirti nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01 - 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3181/20002). Pažymi, kad byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą atliekant procesinius veiksmus.

Atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu nurodo, kad ieškovas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus kaip ir ieškinyje, kuriuos teismas tinkamai įvertino. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo, ieškovas mažamečių asmenų klausinėjo apie seksualinio pobūdžio dalykus, tai patvirtina ir jų parodymai, duoti apklausų metu. Šios aplinkybės atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., apibrėžtos nusikalstamos veikos (mažamečio asmens tvirkinimas) požymius, todėl pagrindas pradėti ikiteisminj tyrimą buvo. Vėliau, tyrimo eigoje aiškėjant naujoms aplinkybėms, pareikšti įtarimai buvo tikslinami, atsižvelgiant į gautą informaciją. Tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai svarbią medžiagą, buvo galima ikiteisminį tyrimą užbaigti jį nutraukiant. Kilus pagrįstam įtarimui, kad ieškovui priklausančiose laikmenose gali būti duomenų, kuriuose būtų užfiksuota bylai svarbi informacija, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi leido atlikti kratą jo gyvenamosiose patalpose, siekiant surasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus - kompiuterius, fotoaparatus, vaizdo kameras ir kt. Taigi, kratos darymas buvo sankcionuotas pagrįstai. Aplinkybė, kad krata buvo atlikta ne iškart po minėtos nutarties priėmimo, nėra reikšminga, kadangi BPK nėra numatyta per kokį terminą krata turi būti padaryta. Taip pat, kaip matyti iš kratos rezultatų, jos metu paimti daiktai turėjo reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nes ieškovui priklausančiame kompiuteryje buvo rasti failai su galimai pornografinio turinio vaizdais. Kompetentingiems specialistams atlikus šių vaizdų tyrimą buvo nustatyta, jog 13 nuotraukų yra užfiksuota pornografinio turinio informacija, iš kurių 9 nuotraukose yra vaizduojamas mažametis, o likusiuose 4 - vaikas. Atkreipia dėmesį, jog ieškovas buvo išteisintas pagal BK 309 str. (disponavimas pornografinio turinio dalykais) tik todėl, kad nebuvo galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kada ši informacija pateko į laikmeną.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo pareikštas ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Šioje byloje ieškovas CK 6.272 straipsnio pagrindu reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl pareigūnų ir prokurorų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, neteisėtų veiksmų. Ieškovas savo reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis: policijos pareigūnų kaltė pasireiškė nepagrįstu ikiteisminio tyrimo pradėjimu, prokuratūros – ikiteisminio tyrimo nenutraukimu, ikiteisminio tyrimo teisėjos – nepagrįstos nutarties dėl kratos darymo priėmimu. Be to, ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai, ir visą tą laiką jam buvo taikytos procesinės prievartos priemonės.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialusis civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006; kt.). Taigi esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir, kiek tai susiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) garantuojamų teisių apsauga, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė – ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas.

(pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003;2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė,bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2009 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2014). Dėl apelianto teiginio, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas neteisėtai ir nepagrjstai, nes nebuvo BPK 166 straispnyje nurodytų vados ir pagrindo pradėti ikiteisminj tyrimą.

Baudžiamosios bylos Nr. 12-1-01915-11 medžiaga nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 straipsnyje (mažamečio asmens tvirkinimas) buvo pradėtas 2011 m. gegužės 9 d. pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinį pranešimą (b.l. 7). Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinio pranešimo, ieškovas mažamečių asmenų klausinėjo apie seksualinio pobūdžio dalykus. Minėta faktą patvirtina ir nepilnamečių liudytuojų parodymai, duoti apklausų metu. Šios aplinkybės atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., apibrėžtos nusikalstamos veikos (mažamečio asmens tvirkinimas) požymius, todėl pagrindas pradėti ikiteisminj tyrimą buvo. Vėliau, tyrimo eigoje aiškėjant naujoms aplinkybėms, pareikšti įtarimai buvo tikslinami, atsižvelgiant į gautą informaciją. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 151(1) str. 2d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę), tyrimas buvo atliktas dėl veiksmų, numatytų BK 309 str. 1 ir 2 dalyse, nes ieškovui priklausančiame kompiuteryje buvo rasti failai su galimai pornografinio turinio vaizdais. Kompetentingiems specialistams atlikus šių vaizdų tyrimą buvo nustatyta, jog 13 nuotraukų yra užfiksuota pornografinio turinio informacija, iš kurių 9 nuotraukose yra vaizduojamas mažametis, o likusiuose 4 - vaikas. Tyrimo metu taip pat buvo gauta duomenų, kad nepilnamečiam liudytuojui D. P. už pinigus buvo siuloma keisti parodymus, todėl 2012-07-02 buvo pradėtas tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1d.

Esant tokioms įrodymams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio patrulio J. C. 2011 m. gegužės 8 d. tarnybinis pranešimas apie nusikalstamą veiką buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminį tyrimą reglamentuojančios proceso teisės normos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir/ar prokurorus pradėti ikiteisminį tyrimą, gavus duomenų apie galimai įvykdytą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat teisingai nurodė, kad vėlesnis ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia procesinių veiksmų neteisėtumo ir nepanaikina faktinių veiksmų, kurių pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl apelianto teiginio, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai priėmė nutartį dėl kratos darymo.

Nustačius, kad buvo pakankamas pagrindas pradėti nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 str., ikiteisminį tyrimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl neteisėtai atliktos kratos ir daiktų paėmimo, nes BPK 145 str. 1 d. nurodyta, kad kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras jiems surasti ir paimti gali daryti kratą.

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-01915-11 esančių įrodymų, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-05-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu priimti nutartį dėl kratos ieškovo gyvenamojoje vietoje bei pagalbinėse patalpose, tikslu rasti ir paimti nusikalstamai veikai tirti reikšmingus daiktus – kompiuterius, fotoaparatą, vaizdo kameras, cd diskus, mobilaus ryšio telefonus, usb atmintines ir kitas elektronines laikmenas bei daiktus ir dokumentus, nuotraukas, galinčias turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti (baudžiamosios bylos Nr. 12-1-01915-11, b. l. 32). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi leido atlikti kratą ieškovo gyvenamojoje vietoje – bute ir pagalbinėse patalpose, šios nutarties ieškovas neskundė, tai leidžia konstatuoti, jog šie procesiniai veiksmai atitiko BPK 145 straipsnio reikalavimus bei buvo teisėti ir pagrįsti. Kaip matyti iš kratos rezultatų, jos metu paimti daiktai turėjo reikšmės ikiteisminiam tyrimui, nes kaip jau buvo minėta, ieškovui priklausančiame kompiuteryje buvo rasti failai su pornografinio turinio vaizdais. Pažymėtina, kad turimas pagal BK 309 str.(disponavimas pornografinio turinio dalykais) buvo nutrauktas tik todėl, kad nebuvo galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kada ši informacija pateko į laikmeną. Aplinkybė, kad krata buvo atlikta ne iškart po minėtos nutarties priėmimo, nėra reikšminga, kadangi BPK nėra numatyta per kokį terminą krata turi būti padaryta.

Dėl apelianto teiginio, kad prokuratūra neteisėtai nenutraukė ikiteisminio tyrimo

Minėta, kad baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 straipsnyje buvo teisėtai pradėtas 2011 m. gegužės 9 d. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 151(1) str. 2d. (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę), tyrimas buvo atliktas dėl veiksmų, numatytų BK 309 str. 1 ir 2 dalyse, nes ieškovui priklausančiame kompiuteryje buvo rasti failai su pornografinio turinio vaizdais.

Pagal minėtus BK straipsnius ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas prokuroro 2012-07-13 nutarimu nesant jo veikoje nusikaltimų, numatytų BK 153 str., 151¹ str. 2 dalyje, 309 str. 1 ir 2 d., nustačius, kad nėra BK 153 str. numatyto nusikaltimo objekto, nes vaikai nėra mažamaečiai, vaikų amžius 14 m., taip pat nenustačius, kad ieškovas būtų lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su nepilnamečiais. Tyrimas pagal BK 309 str. (disponavimas pornografinio turinio dalykais) buvo nutrauktas nesant galimybės nustatyti, kokiu būdu ir kada ieškovui priklausančiame kompiuteryje rasti failai su pornografinio turinio vaizdais pateko į laikmeną (b.b. 149).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2012-07-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo kodekso 233 str., kurio metu 2013 m. sausio 10 d. ieškovui buvo įteiktas įtarimas nurodytos nusikalstamos veikos padarymo (poveikis liudytojui), tačiau tyrimas 2013 m. vasario 7 d. buvo nutrauktas, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 str. 1 d.

Taigi, įkiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, išnaudojus visas galimybes surinkti bylai svarbią medžiagą, atlikus visus tyrimo veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad BPK numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01 - 30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3181/20002). Pažymėtinai, kad byloje nėra jokio procesinio sprendimo, konstatuojančio ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstumą atliekant procesinius veiksmus.

Dėl apelianto teiginio, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas

Kaip jau buvo minėta, iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 straipsnyje buvo teisėtai pradėtas 2011 m. gegužės 9 d. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo pareikštas įtarimas pagal BK 151(1) str. 2d. tyrimas buvo atliktas ir dėl veiksmų, numatytų BK 309 str. 1 ir 2 dalyse, nes ieškovui priklausančiame kompiuteryje buvo rasti failai su pornografinio turinio vaizdais.

Pagal minėtus BK straipsnius ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas 2012-07-13 prokuroro nutarimu ir tuo pačiu nutarimu buvo panaikintos ieškovui paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (paso) paėmimas. Nors tyrimas vyko daugiau, negu BPK 176 str. nustatytą 6 mėn. terminą, tačiau byloje nėra duomenų, kad tyrimas buvo vilkinams, arba kad tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ar teismas veikė aiškiai nekvalifikuotai, dėl to tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgai.

Nors 2013 m. sausio 10 d. ieškovui buvo įteiktas įtarimas BK 233 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo (poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui), tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokurorė 2013 m. vasario 7 d. nutarimu „Nutraukti ikiteisminį tyrimą“ nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01915-11, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 233 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuratūros pareigūnai ar teismas veikė aiškiai nekvalifikuotai, kad tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgai. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vieneri metai atsižvelgiant į EŽTT praktiką (Ščiukina v. Lithuania, no. 19251/02, decision of 5 December 2006; mutatis mutandis Sipavičius v. Lithuania, no. 49093/99, decision of 28 November 2000; Česnulevicius v. Lithuania, no. 41922/06, decision of 10 May 2011; Beržinis v. Lithuania, no. 20508/08, decision of 13 December 2011) savaime neatrodo pernelyg ilga trukmė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Juolab, kad ieškovui buvo taikyta ne kardomoji priemonė – suėmimas, o rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pažymėtina, kad atliekant tyrimą, būvo būtina atlikti eilę ekspertizių, tai taip pat įtakavo tyrimo trūkmę ir ta aplinkybė, kad apeliantas 2011-12 -`29 prokuroro veiksmai apskundžiami teismui. Teismas 2012 01 31 nutartimi 'undą atmeta..

pagal BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktą (straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. spalio 1 d.) ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, dėl neatsargių nusikaltimų – ne ilgiau kaip per šešis mėnesius.

Apelianto teiginiai, kad 2011 06 28 jteiktas pranešimas dėl veikos, numatytos BK 151-1 tr. 2 d. padarymo ir tyrimas dėl šios veikos vyko net iki 2012 m. rugpjūčio 28 d., per šį aikotarpį 14 mėnesių jokie tyrimo veiksmai neatlikti, neatitinka tikrovės, nes minėtu laokotarpiu buvo atlikta eilę procesinių veiksmų – atlikta krata, įtariamojo ir liudytuojų apklausa, kratos metu rastų daiktų (fotoaparato, mobiliojo ryšio telefono, vaisdo aparatųros, kompiuterio) tyrimas, gauti specialistų išvados. Kiti apelianto teiginiai taip pat nepanaikino byloje nustatytų aplinkybių ir neįtakuoja priimto sprendimo trodytų .

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl išdėstyto, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, kaip CK 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo pareikštas ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoOna GasiulytėAntanas Rudzinskas