- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- I1-9322-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02081-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas, pataisos namai), 2300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5), atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 34-35) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 metų vidurio iki 2022 metų vasario mėn. ne kartą buvo patalpintas į laikino sulaikymo kameras, kuriose buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus kamerų tipo patalpos – kritinės būklės. Sienos nutrupėjusios, dėmėtos, su skylėmis, dažnai ant sienų išblukę, grindys išsikraipiusios, deformavęsi. Kamerose buvo juntamas nemalonus kvapas. Lovos senos, metalinės, netinkamos naudoti, praradusios savo stabilumą, sulūžusios ir surūdijusios. Pažymėjo, kad kamerose nebuvo užtikrinamas pakankamas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Kameros langas labai mažas, per jį patenka labai mažai natūralios šviesos, ant jo iš lauko ir vidaus uždėtos grotos, langas yra labai aukštai, todėl nėra lengva jį pasiekti ir atidaryti. Nurodė, kad lempos kamerose neveikia arba veikia prastai, jų niekas neremontuoja. Sienose ir lubose matyti einantys elektros instaliacijos laidai. Taip pat pareiškėjas skundėsi, kad kamerose neveikia ventiliacija, todėl jose drėgna, čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, pelėsis, grybelis, laikosi nemalonus kvapas, jaučiamos dulkės ir oro trūkumas. Duše nėra matomumą ribojančių sienelių, dušo maišytuvai įrengti labai arti vienas kito, todėl nėra užtikrinamas asmens privatumas maudantis duše. Duše taip pat neveikia ventiliacija. Persirengimo patalpoje nėra kur pasikabinti ar pasidėti drabužių, kadangi pakabos sulūžę. Šios patalpos durys yra senos, užvirintos skardos lakštu, pro tarpus matyti laukas, todėl yra didelė tikimybė peršalti. Akcentavo, jog tualetas yra nusidėvėjęs, vandens nuleidimo mechanizmas neveikia arba veikia, bet vanduo labai silpnai bėga, tualete neveikia ventiliacija. Kriauklės mažos, jose nėra galimybės išsiplauti indų. Pareiškėjas teigė, kad dėl tualeto gedimų buvo kreipęsis į pataisos namų darbuotojus, tačiau jam buvo atsakyta, jog šiuo metu nėra reikiamų detalių ir galimybių jas gauti.
Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 9-14) ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 38-40) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus laikinojo sulaikymo kameros yra pritaikytos nuteistiesiems atlikti kalinimo bausmę. Kamerose sienos ir grindys lygios, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji nesaugo arba piktybiškai niokoja patalpas, o visko suremontuoti vienu metu praktiškai neįmanoma. Patalpos periodiškai dažomos, atnaujinamos, remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Pataisos namai užtikrina tinkamą bendro naudojimo bei gyvenamųjų patalpų įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi. Pažymėjo, kad rekonstruotuose ir naujais baldais bei inventoriumi įrengtuose pastatuose nuteistieji buvo apgyvendinti tik 2018 m rugpjūčio mėnesį. Gyvenamosios patalpos, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, vėdinamos per langus. Kenkėjų naikinimas Pravieniškių PN-AK atliekamas vadovaujantis 2020-03-09 su UAB ,,Utenos deratizacija“ sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 76-41, pagal kurią Įstaigos objektuose 2 kartus per mėnesį, o esant poreikiui – papildomai, teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Nurodė, jog patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas, lovos buvo tinkamos naudojimui. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos techniškai tvarkingos, gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Laikinojo sulaikymo kamerose užtikrinamas dieninis ir naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji pakeistas elektros lemputes sudaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informaciją apie perdegusias ar nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į kamerą netrukdo. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros neįrengtos, nes pertvarų tarp maudymosi vietų nuteistųjų dušinėse įrengimo teisės aktai nenumato. Dušo patalpose įrengta mechaninė (rekuperacinė) vėdinimo sistema, esant reikalui galima vėdinti ir per langus. Tualetas yra tvarkingas, vandens nuleidimo mechanizmas yra veikiantis, kriauklė tinkamo dydžio. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus laikinojo sulaikymo kamerose.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Dėl ginčo laikotarpio
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas laikino sulaikymo patalpose Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje keletą kartų, laikotarpiu nuo 2021 metų vidurio iki 2022 metų vasario mėn.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus laikino sulaikymo kameras buvo patalpintas laikotarpiais: nuo 2021-07-29 iki 2021-07-31 (kamerų tipo patalpa Nr. 7); nuo 2021-07-31 iki 2021-08-02 (kamerų tipo patalpa Nr. 7); nuo 2021-09-15 iki 2021-09-17 (kamerų tipo patalpa Nr. 14); nuo 2021-10-29 iki 2021-10-31 (kamerų tipo patalpa Nr. 8); nuo 2021-10-31 iki 2021-11-01 (kamerų tipo patalpa Nr. 8); nuo 2022-02-18 iki 2022-02-28 (kamerų tipo patalpa Nr. 4) (b. l. 38-39).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde skundžia netinkamas kalinimo sąlygas tik laikino sulaikymo kamerų tipo patalpose, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2021-07-29 iki 2022-02-28 ir kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikino sulaikymo kamerose šiuo laikotarpiu.
Dėl buitinių kenkėjų
Pareiškėjas nurodė, kad jo laikino sulaikymo kamerose veisėsi buitiniai kenkėjai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Byloje esantys duomenys (b. l. 22-28) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose.
Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sienų, grindų būklės, nemalonaus kvapo, pelėsio, drėgmės, ventiliacijos, neveikiančio vandens nuleidimo mechanizmo tualete
Pareiškėjas teigė, jog laikino sulaikymo kameros buvo neremontuojamos, sienos aptrupėjusios, dėmėtos, su skylėmis, grindys nelygios, dėl netinkamos ventiliacijos veisėsi pelėsis, buvo jaučiama drėgmė, nemalonus kvapas.
Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Pareiškėjas dėl laikino sulaikymo patalpose esančio pelėsio, grybelio, dulkių, nemalonaus kvapo, drėgmės neatitikimo higienos normoms, prastos sienų ir grindų būklės, sienose ir lubose matomų elektros laidų skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad ventiliacija neveikė, dėl to kamerose ir sanitariniuose mazguose buvo jaučiama drėgmė, veisėsi pelėsis, grybelis, laikėsi nemalonus kvapas, tačiau nedetalizavo, t. y nenurodė, kada konkrečia į kokį pareigūną kreipėsi dėl patalpų avarinės būklės, blogų higienos sąlygų, nepakankamos ventiliacijos, nenurodė kodėl dėl sugedusio tualeto vandens nuleidimo mechanizmo remonto nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją raštu, jei į prašymą žodžiu buvo nereaguojama. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų jų šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo teiginių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr., pvz., LVAT 2019-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, vėdinamos per langus, o Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus dušo patalpose įrengta mechaninė (rekuperacinė) vėdinimo sistema, esant reikalui patalpas galima vėdinti taip pat per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės, pelėsio, dėmėtų sienų ar dulkių. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, grybelio, dulkių, nemalonaus kvapo, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.
Dėl dušo įrengimo
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš to, jog dušuose nebuvo pertvarų, dėl to buvo pažeidžiamas asmens privatumas. Atsakovės atstovas neneigė, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros yra neįrengtos.
Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų dušo sienelių, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.
Vis dėlto, vyraujančioje vėliausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11). Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Dėl apšvietimo
Pareiškėjas teigė, kad apšvietimas patalpose buvo nepakankamas. Natūralus apšvietimas į kameras patenka labai silpnai, nes kamerų langai – maži, šviesą užstoja ant jų sumontuotos grotos viduje ir lauke. Dirbtinis apšvietimas prastas, lempos kamerose neveikia arba veikia labai prastai, jų niekas neremontuoja. Matosi sienomis ir lubomis einantys elektros instaliacijos laidai.
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas; elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 11) ir Turto valdymo skyriaus 2022-09-14 pažymoje Nr. 77-396 (b. l. 15-16) nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, patalpose įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji elektros lemputes sulaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informacijos apie perdegusias arba nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į kamerą netrukdo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių šių duomenų teisingumu.
Šiuo atžvilgiu teismas pažymi, kad teisės aktuose nėra reglamentuojamas minimalus natūralaus apšvietimo koeficientas pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose, o grotų ant langų įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Be to, vertinant pareiškėjo teiginių apie netinkamas gyvenamosios patalpos, į kurias jis buvo paskirtas, apšvietino sąlygas pagrįstumą, atsižvelgiama į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis dėl galimai neužtikrinamų apšvietimo sąlygų ir kad pagal jo skundus būtų atlikti patikrinimai, jų rezultatus užfiksuojant nustatytos formos patikrinimo aktuose. LVAT teisminėje praktikoje laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo kalinamas pareiškėjas, tačiau pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A246-624/2015).
Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui būtų kilę kokios nors neigiamos pasekmės. Šią aplinkybę skunde pareiškėjas nurodė trumpai, deklaratyviai, vien paminėdamas, kad apšvietimas buvo silpnas, tačiau nenustatyta aplinkybių, suponuojančių dėl to patirtą neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, juolab, kad jie išdėstyti neišsamiai. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai apie neužtikrinamą apšvietimą yra deklaratyvūs ir nekonkretizuoti, daroma išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino tinkamų patalpų apšvietimo sąlygų, ir pareiškėjo argumentai dėl laikino sulaikymo kamerų netinkamo apšvietimo atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.
Dėl metalinių, prastos būklės lovų
Pareiškėjas teigė, kad kamerose buvo metalinės, surūdijusios, netinkamos naudojimui lovos, kurių konstrukcijos praradusios stabilumą, išsikraipiusios, sulūžusios.
Pataisos namų drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpų materialinį buitinį aprūpinimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi norma). Aprūpinimo inventoriumi normos 10 punkte nurodoma, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose, be kita ko, turi būti: metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; stalas – 1 vnt.; taburetė ir/ arba kėdė, ir/arba suolai – 1 sėdima vieta 1 asmeniui.
Aprūpinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi būti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl atsakovės atsakovas, aprūpindamas pareiškėją metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Kaip jau minėta, Higienos normos 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Nors atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK yra pateikęs į bylą kamerų lovų fotonuotraukas, kuriose matyti, kad lovos nėra surūdijusios, jų būklė gera, tačiau, teismas pažymi, kad negali vadovautis minėtomis pataisos namų patalpų nuotraukomis, nes neaišku, ar jos iš tiesų padarytos patalpose, kur laisvės atėmimo bausmę atliko pareiškėjas. Tačiau akcentuotina, kad atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namuose nuolat atliekami kamerų einamieji remonto darbai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl lovų blogos būklės, jų pakeitimo kitomis, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti ar į prašymą (skundą) nebūtų reagavusi.
Nesant duomenų, jog pareiškėjas prašė jam skirtą lovą pakeisti ir atsakovo atsisakymo tokį prašymą tenkinti, teismas negali vertinti, kad lovos ar kiti baldai kamerose buvo itin nekokybiški, todėl argumentai dėl metalinių surūdijusių lovų laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.
Dėl persirengimo patalpos
Pareiškėjas reikalavimą grindė aplinkybėmis dėl inventoriaus trūkumo persirengimo patalpoje. Pažymėjo, kad patalpoje nebuvo kur pasikabinti ar pasidėti drabužių, drabužių pakabos sulūžę. Taip pat nurodė, kad persirengimo patalpos durys sulūžę, užvirintos skardos lakštu, pro jas matyti laukas.
Aprūpinimo normoje numatyta, kad gyvenamojoje patalpoje, be kita ko, turi būti įrengta sieninė pakaba arba spinta (ne mažiau kaip po du kabliukus asmeniui), spintelė prie lovos (1 vnt. asmeniui), stalas, taburetė ir/arba kėdė ir/arba suolai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Turto valdymo skyriaus 2022-09-14 pažymoje Nr. 77-396 nurodė, kad įstaiga užtikrina dušo patalpų įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi ir laikosi Aprūpinimo normoje nustatytų reikalavimų.
Pareiškėjo teiginiai, kad neturtinę žalą sukėlė persirengimo patalpos netinkamas įrengimas, atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kad nors atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nepakankamas pakabų skaičius ar nekokybiškas inventorius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo persirengimo patalpoje atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2021-07-29 iki 2022-02-28, pareiškėjui atliekant bausmę 3 sektoriaus laikino sulaikymo kamerose, pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą naudojantis dušu.
Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui suteikiama teisė ne rečiau kaip kartą per savaitę praustis duše, nėra pagrindo skaičiuoti pažeidimo laikotarpį už kiekvieną dieną (žr., pvz., LVAT 2019-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021).
Teismas sutinka, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 2300 Eur neturtinę žalą. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo psichologinei ar fizinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgusis.
Atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, neilgą trukmę, nenustačius, kad pareiškėjui dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų atsiradę sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 40 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Analogiška teismų praktika dėl tokio pažeidimo yra formuojama ir naujausiose LVAT išnagrinėtose bylose, kuriose konstatavus analogišką pažeidimą neturtinė žala yra priteisiama ir nevertinama, kad pažeistų teisių gynimui pakankama tik pažeidimo konstatavimo (satisfakcijos) (žr., pvz., LVAT 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-204-822/2021; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-304-662/2022; 2022-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1502-789/2022).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.