Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, neigiamais dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, dvasinėmis ir fizinėmis kančiomis. Prašė skundą patenkinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus laikinojo sulaikymo kamerose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo kalinamas laikino sulaikymo patalpose Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje keletą kartų, laikotarpiu nuo 2021 metų vidurio iki 2022 metų vasario mėn.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus laikino sulaikymo kameras buvo patalpintas laikotarpiais: nuo 2021-07-29 iki 2021-07-31 (kamerų tipo patalpa Nr. 7); nuo 2021-07-31 iki 2021-08-02 (kamerų tipo patalpa Nr. 7); nuo 2021-09-15 iki 2021-09-17 (kamerų tipo patalpa Nr. 14); nuo 2021-10-29 iki 2021-10-31 (kamerų tipo patalpa Nr. 8); nuo 2021-10-31 iki 2021-11-01 (kamerų tipo patalpa Nr. 8); nuo 2022-02-18 iki 2022-02-28 (kamerų tipo patalpa Nr. 4) (b. l. 38-39).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde skundžia netinkamas kalinimo sąlygas tik laikino sulaikymo kamerų tipo patalpose, teismas vertins ginčo laikotarpį nuo 2021-07-29 iki 2022-02-28 ir kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikino sulaikymo kamerose šiuo laikotarpiu.

Pareiškėjas nurodė, kad jo laikino sulaikymo kamerose veisėsi buitiniai kenkėjai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys (b. l. 22-28) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu buvo sudarę sutartį su UAB „Utenos deratizacija“ dėl kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo. Ši bendrovė reguliariai atlikdavo vabzdžių ir graužikų kontrolės ir naikinimo darbus Pravieniškių PN-AK patalpose.

Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog Pravieniškių PN-AK aktyviai veikia, kad patalpose, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys, vabzdžių ir graužikų nebūtų, todėl nėra pagrindo pripažinti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų ar neveikimo šiuo aspektu. Pažymėtina, kad buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje. Higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017-03-07 nutartį byloje Nr. A-1374-624/2017). Be to, byloje nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes dėl šios aplinkybės. Byloje nenustatyta ir pats pareiškėjas neteigė, kad būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl buitinių kenkėjų veisimosi. Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas, pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl sienų, grindų būklės, nemalonaus kvapo, pelėsio, drėgmės, ventiliacijos, neveikiančio vandens nuleidimo mechanizmo tualete

Pareiškėjas teigė, jog laikino sulaikymo kameros buvo neremontuojamos, sienos aptrupėjusios, dėmėtos, su skylėmis, grindys nelygios, dėl netinkamos ventiliacijos veisėsi pelėsis, buvo jaučiama drėgmė, nemalonus kvapas.

Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Numatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Higienos normos HN 134:2015 39 punkte nurodyta, jog ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Pareiškėjas dėl laikino sulaikymo patalpose esančio pelėsio, grybelio, dulkių, nemalonaus kvapo, drėgmės neatitikimo higienos normoms, prastos sienų ir grindų būklės, sienose ir lubose matomų elektros laidų skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad ventiliacija neveikė, dėl to kamerose ir sanitariniuose mazguose buvo jaučiama drėgmė, veisėsi pelėsis, grybelis, laikėsi nemalonus kvapas, tačiau nedetalizavo, t. y nenurodė, kada konkrečia į kokį pareigūną kreipėsi dėl patalpų avarinės būklės, blogų higienos sąlygų, nepakankamos ventiliacijos, nenurodė kodėl dėl sugedusio tualeto vandens nuleidimo mechanizmo remonto nesikreipė į Pravieniškių PN-AK administraciją raštu, jei į prašymą žodžiu buvo nereaguojama. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų galimų pažeidimų, o šie, žinodami apie vykdomus pažeidimus, nesiėmė jokių veiksmų jų šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvių pareiškėjo teiginių pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr., pvz., LVAT 2019-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019).

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtų dušo sienelių, teismas pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo pataisos įstaigų dušo ir persirengimo patalpose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose tokio reikalavimo nėra.

Vis dėlto, vyraujančioje vėliausioje LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018, 2019-04-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2021-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021 ir kt.). Todėl pripažįstama, kad pareiškėjui naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas jo privatumas (žr., pvz., LVAT 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021). Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimą byloje S. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu prausėsi dušuose, kuriuose nėra pertvarų. Tai patvirtino pats atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 11). Todėl, atsižvelgiant į minėtą LVAT ir EŽTT praktiką, yra pagrindas pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą (pažeistas Konvencijos 8 str.). Visgi nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis, dėl to nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau nustačius Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus (pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą), teismo vertinimu, visgi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Pareiškėjas teigė, kad apšvietimas patalpose buvo nepakankamas. Natūralus apšvietimas į kameras patenka labai silpnai, nes kamerų langai – maži, šviesą užstoja ant jų sumontuotos grotos viduje ir lauke. Dirbtinis apšvietimas prastas, lempos kamerose neveikia arba veikia labai prastai, jų niekas neremontuoja. Matosi sienomis ir lubomis einantys elektros instaliacijos laidai.

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nustatyta, kad nuteistųjų laikymo patalpose turi būti užtikrintas natūralios dienos šviesos patekimas. Langai iš lauko pusės turi būti apsaugomi grotomis (šis reikalavimas netaikomas pusiaukelės namams). Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai; nuteistųjų laikymo patalpose įrengiamas dirbtinis apšvietimas, o naujai statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose, atnaujinamuose (modernizuojamuose) gyvenamuosiuose korpusuose ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas; elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų patalpų sienose ir lubose.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 11) ir Turto valdymo skyriaus 2022-09-14 pažymoje Nr. 77-396 (b. l. 15-16) nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, patalpose įrengtas bendras dirbtinis dieninis/naktinis apšvietimas. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji elektros lemputes sulaužo arba išsukinėja, tačiau gavus informacijos apie perdegusias arba nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Langų grotos natūraliam dienos šviesos patekimui į kamerą netrukdo. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios keltų pagrįstų abejonių šių duomenų teisingumu.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir Turto valdymo skyriaus 2022-09-14 pažymoje Nr. 77-396 nurodė, kad įstaiga užtikrina dušo patalpų įrengimą numatytais baldais ir inventoriumi ir laikosi Aprūpinimo normoje nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjo teiginiai, kad neturtinę žalą sukėlė persirengimo patalpos netinkamas įrengimas, atmetami kaip nepagrįsti, atsižvelgus į tai, kad nors atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nepakankamas pakabų skaičius ar nekokybiškas inventorius, be to, šį pažeidimą apibūdino apibendrintai ir deklaratyviai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai dėl inventoriaus trūkumo persirengimo patalpoje atmetami kaip nepagrįsti.