- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- I1-6094-257/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00919-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, neturtinę žalą.
Pareiškėjas M. Š. skunde (t. 1, b. l. 4-14) ir patikslintame skunde (t. 1, b. l. 125-127) nurodė, kad atliko bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas ankštomis sąlygomis kamerose, kur laisvos erdvės tekdavo mažiau, nei tai numato teisės normos, nebuvo užtikrinama ploto norma, atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitariniai įrenginiai. Taip pat nebuvo organizuojama socialinė reabilitacija, socialinio užimtumo programos, sporto, kultūros veikla, nebuvo užtikrinima judėjimo laisvė. Pasivaikščiojimo kiemelių kameros netinkamai įrengtos, nes nebuvo įrengta kritulių šalinimo sistemos ir priežiūrą vykdančio pareigūno pakylos. Kamerose nebuvo galimybės laisvai judėti, mankštintis, nes baldai užėmė didžiąją kameros dalį, todėl buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistemos, radijo taško, pačiose kamerose nebuvo ventiliacijos (ventiliacija yra tik tualete), vėdinama tik per langą, kai kuriose kamerose nebuvo galima atidaryti langų, nebuvo užtikrinamas kamerų apšvietimas, trūko arba nebuvo šviestuvų. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo išduodamas elektrinis virdulys vandeniui pašildyti, skalbimo milteliai, kameros buvo techniškai netvarkingos. Maistas buvo nešamas į kameras, tačiau jį gaudavo atšalusį, sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys ir vieta (patalpa) maisto produktams laikyti. Dušuose ne visada bėga karštas vanduo, trūko inventoriaus, neužtikrinamas privatumas. Nebuvo sudaryta galimybė dirbti. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, kamavo galvos skausmai. Jis kreipėsi į įstaigos psichologą dėl pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, lankėsi pas psichiatrą, šeimos gydytoją. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje, priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime (t. 1, b. l. 28-32) ir atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą (t. 1, b. l. 189-193), papildomame atsiliepime (t. 2, b. l. 32-35) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pateikė duomenis apie tai, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks šių patalpų plotas, kiek jose įrengta miegamųjų vietų, koks vienam asmeniui tekęs plotas. Pažymėjo, kad pareiškėjui skundžiamu laikotarpiu nuo 2021-03-09 iki 2021-03-29 trūko vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, teko 3,31 m². Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas buvo truputį mažesnis nei numatyta, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.
Pareiškėjui yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas 2020-05-27 Nr. 86/04K-106, kuriame yra numatytos priemonės, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją ir panašiai, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuotos aplinkybės paneigia jo teiginius, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 str. nurodyta, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 str. reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Bausmę atliekant drausmės grupėje vadovaujamasi BVK 75 str. 1 d. 5 p. Drausmės grupėje esantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po dvi valandas ir ši teisė yra užtikrinama. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovas daro išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko būti gryname ore.
Marijampolės pataisos namai (J. Biliūno g. 14) pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005-12-15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006-06-14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Po priėmimo pataisos namai nebuvo rekonstruoti, todėl laiko, jog atitinka teisės aktų reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklių), nenumatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengtos kritulių šalinimo sistemos, todėl vertina, kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Pareiškėjo teiginys, kad pasivaikščiojimo kiemuose pilna vandens ir negalima vaikščioti, neatitinka tikrovės. Pasivaikščiojimų kiemelių grindys lygios ir vanduo nuteka savaime.
Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema Marijampolės pataisos namuose buvo atnaujinta 2016 m. pabaigoje, drausmės grupės visose gyvenamosiose kamerose buvo atlikta radijo programos transliacijos ir pareigūno iškvietimo sistemos rekonstrukcija, buvo sumontuoti nauji antivandaliniai įrenginiai ir jie veikė. Šiuo metu dalis įrenginių kamerose neveikia, nes yra sugadinti nuteistųjų. Atlikus įrenginių remonto paslaugos viešąjį pirkimą, pareigūno iškvietimo sistema bus suremontuota.
Marijampolės pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (paskelbta TAR, 2015-08-14, Nr. 12321) reikalavimus, todėl atsakovės atstovas konstatuoja, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai.
Taip pat pažymi, jog Higienos Normos HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato tik tai, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Taisyklių 11.5 p. nurodo, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Taisyklių 11.6. punkte taip pat numatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atkreipia dėmesį, jog dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka HN 134:2015 reikalavimus.
Marijampolės pataisos namuose dušo patalpose įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. lR-139„Dėl teisingumo ministro „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos). Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose jam nebuvo suteikiamas privatumas. Atkreipia dėmesį, jog Patalpų aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius yra. Detalesnio dušo patalpos įrengimo šis teisės aktas nereglamentuoja. Higienos normose HN 134:2015, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų, jog dušo patalpose turėtų būti pertvaros. Nepaisant to, Marijampolės pataisos namuose dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprašas), 4 p. numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 p. nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 p. numatyta, jog „drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui“.
Marijampolės pataisos namai neneigia fakto, jog pareiškėjas kreipėsi į psichologą, tačiau dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam sukėlė neužtikrintos kalinimo sąlygos, nesikreipė.
Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laikomiems nuteistiesiems maistas visada yra gaminamas vietoje, pataisos namuose. Iki šių metų gegužės 9 d. nuteistųjų maitinimo paslauga buvo perkama, paskutinius dvejus metus paslaugą teikė VšĮ „Bruneros“, kuri iš pataisos namų nuomojosi virtuvės patalpas ir įrengimus. Nuo gegužės 9 d. maistas gaminamas ūkio būdu. Maistas pataisos namuose gaminamas tris kartus per dieną, nuteistieji maitinami pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintu grafiku. Nuteistųjų bendrabutyje gyvenantys asmenys maitinasi įstaigos valgykloje, kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (KTP ir drausmės grupė) gyvenantiems nuteistiesiems iš virtuvės maistas pristatomas į kameras. Maistas pristatomas termosuose ir iš karto išdalinamas asmeniškai kiekvienam nuteistajam į kamerą. Maistą į kameras dalina samdomas darbuotojas, kuris nedalyvauja maitinimo procese bendrabučio valgykloje, todėl maistas tik pagamintas (karštas) be trukdymų ar delsimo yra išvežiojamas ir išdalinamas į kameras.
Vadovaujantis BVK 125 str. 1 d., kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Vadovaujantis BVK 125 str. 3 d., nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis BVK 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 str. 6 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui — išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.). Pareiškėjas buvo kreipęsis dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo darbo vietų atitinkančių pareiškėjo kalinimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Mano, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas ankštomis sąlygomis kamerose, kur laisvos erdvės tekdavo mažiau nei tai numato teisės normos, t. y. nebuvo užtikrinama ploto norma, atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitariniai įrenginiai.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo” 2.1 ir 2.2 punktuose numatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 m² – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus); 3,6 m² – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjas nuo 2020-11-20 iki 2021-01-25 bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 13 kameroje, kurioje įrengta keturios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto; nuo 2021-01-26 iki 2021-02-16 pareiškėjas bausmę atliko 1-ame nuteistųjų būryje, paprastoje grupėje, 125 kambaryje, kurio plotas yra 24,71 m², įrengtos septynios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,1 m² gyvenamojo ploto; nuo 2021-02-17 iki 2021-03-08 pareiškėjas bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 13 kameroje, kurioje įrengtos keturios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto; nuo 2021-03-09 iki 2021-03-29 pareiškėjas bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 15 kameroje, kurioje įrengtos trys miegamos vietos ir pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto (teko 3,31 m² gyvenamojo ploto); nuo 2021-03-30 iki 2021-04-20 pareiškėjas bausmę atliko 6 -ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 22 kameroje, kurioje įrengta keturios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 m² gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju, iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų, atsiliepimo matyti, kad pareiškėjui nuo 2021-03-09 iki 2021-03-29 nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, o visą kitą ginčui aktualų laikotarpį nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti, ir pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos (t. 1, b. l. 39, 42, 44, 47), išskyrus aukščiau paminėtą atveją. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su užstatyto baldais ploto pažeidimu.
Kaip paminėta aukščiau, pareiškėjui nuo 2021-03-09 iki 2021-03-29 nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, t. y. konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad 6-ame nuteistųjų būryje, kameroje Nr. 15 buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Dėl sąlygų kamerose
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo ventiliacijos (ventiliacija yra tik tualete), vėdinama tik per langą, kai kuriose kamerose nebuvo galima atidaryti langų, nebuvo užtikrinamas kamerų apšvietimas, trūko arba nebuvo šviestuvų. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo išduodamas elektrinis virdulys vandeniui pašildyti, skalbimo milteliai, kameros buvo techniškai netvarkingos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Aptartas teisinis reglamentavimas nustato, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 19 patikrinimo akto Nr. PA.4-80 (16.3.187.4.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 5 d., t. 2, b. l. 37-39) matyti, kad Kybartų pataisos namuose gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, tam jiems yra skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo apgyvendinti asmenys, jiems buvo skirtos valymo priemonės (atitinka HN 134:2015 37 p.). Tikrintose gyvenamojoje patalpoje nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema (patalpos vėdinamos per langus). Oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrai atitiko HN 134:2015 16 punkto reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad toks gyvenamųjų patalpų vėdinimas atitinka aptartą teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų neatitinkančioje patalpoje. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus šiuo aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstus šiuos pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kai kuriose kamerose nebuvo galima atidaryti langų, nebuvo užtikrinamas kamerų apšvietimas, trūko arba nebuvo šviestuvų, nebuvo užtikrinamas materialinis buitinis aprūpinimas, visose kamerose trūko inventoriaus arba jis buvo techniškai netvarkingas, nebūdavo valymo inventoriaus. Nurodyti pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs, abstraktūs ir atmestini kaip nepagrįsti.
Iš administracinėje byloje esančių atsakovės atstovės atsiliepimų, kitų rašytinių įrodymų matyti, kad kamerose apšvietimo įrenginiai, langai yra nuolat remontuojami ir atnaujinami, patalpos, jose esantis inventorius ir įrengimai prižiūrimi ir remontuojami iš karto gavus informaciją, grotos nuo langų nenuimamos, siekiant užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į kameras. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 m, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Taisyklių 11.6 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Nurodo, kad Marijampolės pataisos namuose dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.
Iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės kopijos (t. 1, b. l. 48-49) matyti, kad pareiškėjas aprūpintas higienos reikmenimis ir priemonėmis, tai pareiškėjas patvirtino savo parašu. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiomis konkrečiai higienos reikmenimis ir priemonėmis nebuvo aprūpintas.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 ,,Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų suimtųjų ir vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinių aprūpinimo normų patvirtinimo“, drausmės grupės ar kamerų tipo patalpose priklauso: metalinė lova 1 vnt. 1 asmeniui, stalas 1 vnt., taburetė ir/arba kėdė, ir/arba suolai 1 sėdima vieta 1 asmeniui, sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti tupiamas), praustuvė 1 komplektas, sieninė viršutinių drabužių pakaba 2 kabliukai 1 asmeniui, sieninė lentyna tualeto reikmenims 1 vnt; šiukšlių dėžė 1 vnt; valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, 1 kompektas, elektrinis virdulys.
Iš atsakovės atstovo pateiktų atsiliepimų ir kamerų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 39-47) matyti, kad kamerose yra vieta kiekvienam asmeniui atsisėsti, pakabos drabužiams pasikabinti, o drausmės kamerose dviems nuteistiesiems skiriama viena spintelė ir papildomos spintelės neišduodamos, valymo inventorius išduodamas į kameras kiekvieno mėnesio pradžioje. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiais atsakovės atstovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo išduodami skalbimo milteliai. Vadovaujantis 2021 m. kovo 17 d. patvirtinta Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka Nr. 14/07-393 (t. 2, b. l. 46) bei anksčiau galiojusia 2018 m. vasario 12 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-46 patvirtintos Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos 2 punktu, įstaigoje centralizuotai skalbiama patalynė, rankšluosčiai ir drabužiai. Drabužiai skalbiami nuteistiesiems, kuriems nesudaryta galimybė patiems skalbtis. Kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų apatiniai rūbai skalbiami vieną kartą per savaitę, o viršutiniai rūbai skalbiami vieną kartą per mėnesį. Nuteistiesiems, kuriems drabužiai skalbiami centralizuotai, skalbimo milteliai neišduodami. Pareiškėjui, kuriam centralizuotai skalbiami ir asmeniniai drabužiai, skalbimo milteliai neišduodami, tai patvirtina Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 14/07K-1020 (t. 2, b. l. 45), todėl nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo išduodamas elektrinis virdulys. Pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20.4.6 papunktį, elektrinį virdulį gali įsigyti ir turėti tik lengvajai ir paprastajai grupėms priskirti nuteistieji. Pareiškėjas atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis, todėl šioje grupėje laikomi nuteistieji negali įsigyti produktų, kuriems paruošti reikalingas karštas vanduo, tuo pačiu, negali įsigyti ir turėti elektros prietaisų, tame tarpe ir elektrinio virdulio. Nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad drausmės grupėje nėra įrengtas laisvalaikio kambarys ir patalpa maisto produktams laikyti. Vadovaujantis 2020 m. gruodžio 21 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse esančia nuostata, įrengti drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamajame korpuse vietą maistui laikyti ir laisvalaikio kambarį, perplanavus šiame korpuse patalpų paskirtis ar atlikus patalpų rekonstrukciją, drausmės grupėje nurodytos patalpos bus įrengtos, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nebuvo įdarbintas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo darbo vietų atitinkančių pareiškėjo kalinimo sąlygas.
Dėl dušo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dušuose ne visada bėga karštas vanduo, trūko inventoriaus, neužtikrinamas privatumas.
Atsakovės atstovas atsiliepimuose nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, todėl šis reikalavimas Marijampolės pataisos namuose yra visiškai užtikrinamas. Esant katilinės avarijų ir remontų atvejams nuteistiesiems būna sudaryta galimybė praustis duše iš karto po sutrikimų pašalinimo. Taip pat Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra įtvirtintų reikalavimų, jog dušo patalpose turi būti pertvaros, tačiau Marijampolės pataisos namuose dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios užtikrina privatumą.
Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, buvo įtvirtinti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėtas teisės aktas nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais.
Iš atsakovės atstovo pateiktų atsiliepimų, fotonuotraukų (t. 2, b. l. 57-58) matyti, kad Marijampolės pataisos namų dušo patalpose yra įrengtos pertvaros nuo 2018 m. birželio mėn., todėl pareiškėjo privatumas bylai aktualiu laikotarpiu duše buvo užtikrintas.
Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos aosaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 19 patikrinimo akto Nr. PA.4-80 (16.3.187.4.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 5 d., t. 2, b. l. 37-39) matyti, kad kamerų tipo patalpose esanti dušinės patalpa buvo švari, išvalyta, persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušinės patalpose HN 134:2015 nereglamentuoja. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-208 (t. 2, b. l. 42-44) matyti, kad dušo patalpos švarios, patalpų dezinfekcijai naudoja priemonę „Chlorinex 60“ (Marijampolės PA atstovas pateikė biocido autorizacijos liudijimą, naudojimo instrukciją, saugos duomenų lapus, tai atitinka HN 134:2015 19, 34 punktų reikalavimus), įrenginiai techniškai tvarkingi (atitinka HN 134:2015 12 punkto reikalavimus), vizualiai matomų pelėsių neaptikta (atitinka HN 134:2015 39 punkto reikalavimus). Tai patvirtina pateikta Marijampolės pataisos namų, J. Biliūno g. 14, Kybartai, buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka (t. 2, b. l. 46), kurios 1 punkte nurodyta, jog dušinės patalpos naudojimosi dienomis kasdien valomos ir dezinfekuojamos.
Iš atsakovės atstovo pateiktų dušo patalpos prieškambario fotonuotraukų (t. 2, b. l. 60-61) matyti, kad patalpos švarios, tvarkingos, jose privalomas inventorius yra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovės atstovo tiek atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais. Taip pat, atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad Marijampolės PN dušo patalpos yra įrengtos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, jose inventorius – suolas, lentynėlės, grindų kilimėliai ir prausiklio dozatoriai, yra nuolat atnaujinami, remontuojami, karšto vandens temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybė du kartus per savaitę pasinaudoti dušu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (2018 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2207-261-2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2509-602/2018; 2018 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4468-520/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1073-520/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui poreikio praustis motyvavo ne sveikatos sutrikimu, o higienos palaikymu. Tačiau galiojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigai pareigos sudaryti galimybę nuteistiesiems pasinaudoti dušu kiekvieną kartą, kai jų nuomone, to reikia higienai palaikyti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nesudarydami pareiškėjui galimybės duše su šiltu vandeniu praustis dažniau nei numato aptartas teisinis reglamentavimas, ir nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad maistas buvo nešamas į kameras, tačiau jį gaudavo atšalusį, sąlygų eiti į valgyklą nebuvo.
Iš Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 14/07K-1020 (t. 2, b. l. 45) matyti, kad Marijampolės pataisos namuose, J. Biliūno g. 14, Kybartai, laikomiems nuteistiesiems maistas visada yra gaminamas vietoje, pataisos namuose. Iki 2021 m. gegužės 9 d. nuteistųjų maitinimo paslauga buvo perkama, paskutinius dvejus metus paslaugą teikė VšĮ „Bruneros“, kuri iš pataisos namų nuomojosi virtuvės patalpas ir įrengimus. Nuo gegužės 3 d. maistas gaminamas ūkio būdu. Maistas pataisos namuose gaminamas tris kartus per dieną, nuteistieji maitinami pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintu grafiku. Nuteistųjų bendrabutyje gyvenantys asmenys maitinasi įstaigos valgykloje, kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (KTP ir drausmės grupėje) gyvenantiems nuteistiesiems iš virtuvės maistas pristatomas į kameras. Maistas pristatomas termosuose ir iš karto išdalinamas asmeniškai kiekvienam nuteistajam į kameras. Maistą į kameras dalina samdomas darbuotojas, kuris nedalyvauja maitinimo procese bendrabučio valgykloje, todėl maistas tik pagamintas (karštas) be trukdymų ar delsimo yra išvežiojamas ir išdalinamas į kameras. Maitinimas vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis.
Be to, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4/07-185 „Dėl Marijampolės pataisos namų nuteistųjų maitinimo organizavimo komisijos sudarymo“ (b. l. 48) sudaryta komisija, kuriai nurodyta ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti Maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, maisto ruošimo, maisto išdalinimo, maisto laikymo sąlygas, darbo vietų higienos ir asmens higienos reikalavimų laikymosi maisto ruošimo ir maisto laikymo vietose.
Iš pateiktų Marijampolės pataisos namų Nuteistiesiems tiekiamo maisto patikrinimo aktų išvadų (t. 2, b. l. 49-53) matyti, kad patiekalai pagaminti pagal patieklų receptūrą, atsižvelgiant į nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių, pagamintų ir į indus sudėtų patiekalų svoriai ne žemesni už nurodytus valgiaraštyje, patiekiamo karšto maisto temperatūra atitinka reikalavimus, maistas gaminamas reikiamomis sąlygomis, tvarkingose ir švariose patalpose, maitinimui patiekiamas švariuose ir tvarkinguose induose, maisto organoleptinės savybės geros.
Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog maistą gaudavo atšalusį, todėl toks teiginys laikytinas subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šis argumentas nėra vertinamas kaip pakankamas neturtinės žalos konstatavimui.
Dėl pareigūnų iškvietimo sistemos ir radijo taško
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistemos, radijo taško.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema Marijampolės pataisos namuose buvo atnaujinta 2016 m. pabaigoje, drausmės grupės visose gyvenamosiose kamerose buvo atlikta radijo programos transliacijos ir pareigūno iškvietimo sistemos rekonstrukcija, buvo sumontuoti nauji antivandaliniai įrenginiai ir jie veikė, tačiau šiuo metu dalis įrenginių kamerose neveikia, nes yra sugadinti nuteistųjų, o atlikus įrenginių remonto paslaugos viešąjį pirkimą, pareigūno iškvietimo sistema bus suremontuota.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, nes Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčios pamainos pareigūnai, nelaimės atveju ar esant svarbiam reikalaui, pareiškėjas visada gali kreiptis į šiuos pareigūnųs, pabeldęs į duris. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2227-624/2015 (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018) konstatavo, jog vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018). Pareiškėjo teiginiai, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo sistema, vertintini kaip deklaratyvūs ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Juo labiau, atsakovės atstovė pranešė pareiškėjui, kad jo gyvenamosiose kamerose pareigūno iškvietimo mygtukai yra įrengti ir veikia (b. l. 162, 163), todėl pareiškėjas gali jais naudotis.
Pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti radijo tašku vertintinas kaip deklaratyvus ir nėra pagrindo pripažinti, kad dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, galinčius būti pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių
Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių kameros netinkamai įrengtos, nes nebuvo įrengta kritulių šalinimo sistemos ir priežiūrą vykdančio pareigūno pakylos.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nėra jokios nuostatos dėl pataisos įstaigos pasivaikščiojimo kiemo.
Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN su Kybartų sektoriumi buvo pradėti eksploatuoti nuo 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Po priėmimo pataisos namai nebuvo rekonstruoti, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. V-389 16 punktą, tik naujai įrengiamuose, rekonstruojamose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pareiškėjui ne kartą buvo pranešta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vanduo nesikaupia dėl kiemeliuose įrengto nuolydžio, o iškritęs sniegas yra nukasamas ir pasivaikščiojimo kiemeliai nebūna pilni vandens, tai nurodytas aplinkybes patvirtina pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukos (t. 1, b. l. 37-38).
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 17 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Drausmės grupėje pasivaikščiojimo kiemeliuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirta nuteistiesiems mankštintis gryname ore, o ne privalo, kadangi pagal Marijampolės pataisos namų drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemelių struktūrą neįmanoma sumontuoti sportinės įrangos, kad ji netrukdytų pareigūnų atliekamoms funkcijoms, nuteistųjų saugumui ar įstaigos saugumui. Drausmės grupės nuteistieji gali vaikščioti arba mankštintis, atliekant fizinius pratimus arba sportine įranga naudotis papildomo užimtumo metu, drausmės grupės lokalinio sektoriaus kieme, kur tokia įranga yra sumontuota.
Pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo ir būklės atmestini kaip neįrodyti.
Dėl socialinės reabilitacijos ir užimtumo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo organizuojama socialinė reabilitacija, socialinio užimtumo programos, sporto, kultūros veikla, nebuvo užtikrinima judėjimo laisvė.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas 2020-05-27 Nr. 86/04K-106, kuriame yra numatytos priemonės, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją.
Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 9 punktą, individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolat peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktą, individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės yra aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Pareiškėjas su 2020-05-27 tęstiniu individualiu socialinės reabilitacijos planu Nr. 86/04K-106 supažindintas pasirašytinai (t. 1, b. l. 94-97). Tiek individualiame socialinės reabilitacijos plane (t. 1, b. l. 94-97), tiek Individulaus darbo su nuteistuoju knygelėje (t. 1, b. l. 97-101) nurodyti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją, pravestus pokalbius su Resocializacijos skyriaus specialistais, pateikti socialinės reabilitacijos priemonės įgyvendinimo rezultatai, rekomendacijos dėl priemonės taikymo tęstinumo, yra specialistų, atsakingų už socialinės reabilitacijos priemonės įgyvendinimo priežiūras vardas, pavardė, pareigų pavadinimas, parašas, kaip tai numatyta Metodikos 26, 27, 28 punktuose.
Atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 punktą dėl COVID-19 viruso užkrato grėsmės rizikos sumažinimo, programų, kuriose dalyvauja daugiau nei du asmenys, vedimas yra sustabdomas iki tol, kol bus atšaukta ekstremali situacija. Pataisos namuose vykdomos tik individualios socialinės reabilitacijos programos: Individuali motyvacinė programa – EPP (Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas); Individuali kognityvinė programa – „Tik tu ir aš“; Individuali programa „Pykčio valdymas“; Individualios psichologo konsultacijos; Individualios socialinio darbuotojo konsultacijos; Leidžiama mokytis Vilkaviškio rajono suaugusiųjų mokykloje ir įgyti vidurinį išsilavinimą (pamokos vyksta nuotoliniu būdu); Leidžiama mokytis Marijampolės profesinio rengimo centre ir įgyti suvirintojo elektra, staliaus bei apdailininko specialybes (pamokos vyksta nuotoliniu būdu); Vykdoma laisvalaikio užimtumo programa, skirta drausmės grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems, siekiant gerinti jų laisvalaikį bei suteikiant papildomą išėjimą iš kameros žaisti lauko žaidimus, sportuoti. Dalyvavaimas socialinės reabilitacijos veikloje paremtas savanoriškumo principu, pareiškėjas apie visas programas buvo informuotas.
Iš administracinėje byloje esančių dokumentų: 2020 m. spalio 29 d. Karantino sąlygomis laikomų, drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko Nr. 4149-3715 (t. 1, b. l. 102), 2020 m. rugsėjo 11 d. Drausmės grupėje laikomų nuteistųjų lankymosi koplytėlėje grafiko Nr. 14/07K-1542 (t. 1, b. l. 103), 2020 m. gruodžio 16 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklių ir išvedimo grafiko patvirtinimo“ Nr. 7107-1337 (t. 1, b. l. 107-109), 2021 m. gegužės 11 d. Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklių ir išvedimo grafiko patvirtinimo“ Nr. 7107-422 (t. 1, b. l. 104-106) matyti, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji papildomai į drausmės grupės lokalinio sektoriaus kiemą buvo vedami pasivaikščioti pagal sudarytą grafiką, žaisti stalo žaidimus ar sportuoti.
Iš administracinėje byloje esančių Nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnalų išrašų (t. 1, b. l. 52-55) matyti, kad pareiškėjas 2021-02-26 ir 2021-03-03 konsultuotas psichologo dėl elgesio korekcinių programų lankymo, pasiūlytos konsultacijos savianalizei. Kviestas konsultacijai 2021-03-10. Pareiškėjas 2021-03-10 paaiškinime (t. 1, b. l. 194) nurodė, kad jam nereikalingos psichologinio elgesio korekcijos programos nei savianalizės konsultacijos. Rašytinio atsakymo nepageidauja.
Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad reabilitacijos programos ir užimtumas Marijampolės pataisos namuose įgyvendinamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, teismas neturi pagrindo konstatuoti Marijampolės pataisos namų veiksmų neteisėtumo.
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būdamas Marijampolės pataisos namuose patyrė didelius išgyvenimus, pažeminimą.
Susipažinus su asmens sveikatos istorijos kopijomis (t. 1, b. l. 27-31, t. 2, b. l. 27-31) matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl galvos skausmo ir nemigos. Pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Vieną kartą kreipėsi į psichiatrą. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Marijampolės pataisos namų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Į visus pareiškėjo rašytus skundus tiek Marijampolės pataisos namai, tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės pataisos namuose pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgia į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę. Nustatyta, kad pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, pats pažeidimas truko neilgai (21 dieną). Byloje teismas nenustatė, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus kreipęsis nebuvo. Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių (LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1583-556/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019), į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti. Nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą ir patikslintą skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.