- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- AN2-126-576/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00037-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nida Vigelienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutarties, kuria M. Z. skundas atmestas, ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-26207-2021 paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimu M. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalį paskirta 450 eurų bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 30 d. 20:58 val. Ateities g., Vilniuje, ties pastatu pažymėtu Nr. 20, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas savo išskirtinumą bei siekdamas į save atkreipti dėmesį tyčia nuspaudė akceleratoriaus pedalą, taip sukėlęs variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus (kairę ir dešinę) taip priversdamas automobilio galinius ratus prasisukti, bei automobilį slysti į šonus, šiais savo veiksmais kėlė pavojų eismo ir žmonių saugumui bei jų turtui, nes automobilių stovėjimo aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, tai yra veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų.
2. M. Z. nesutikdamas su nutarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26207-2021 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies pakeisti nutarimą, administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą paliekant, bet neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba skirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 25 d. nutartimi M. Z. skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. gruodžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-26207-2021 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. M. Z. nesutikdamas su priimta nutartimi, pateikė skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį ir atsižvelgiant tai, kad nenustatytas būtinasis jam inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymis – chuliganiškos paskatos, jo veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį, administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą paliekant, bet neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo arba skirti trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai ir visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų duomenų. Teismas klaidingai vertino pateiktus argumentus bei nevisapusiškai į juos atsakė. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog M. Z. pripažino padaręs nesaugų vairuojamo automobilio manevravimą, kuris dėl tyčinio šoninio automobilio slydimo, kitų aplinkybių visumos kontekste įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas. Teismas klaidingai ir subjektyviai nustatė, kad jis vairuodamas automobilį, savo įžūliais veiksmais sąmoningai pažeidė privalomus elgesio ir KET taisyklių standartus ir sukėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Nurodoma, kad teismas savo teiginius dėl inkriminuoto nusižengimo grindė tik savo subjektyviais byloje esančio vaizdo įrašo ir pareigūnų parodymų vertinimais.
4.2. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, jog šioje byloje aptariama situacija buvo nulemta ne kokių nors nepriimtinų veiksmų, ne tyčios, kuri kryptingai būtų nukreipta į KET reikalavimų nesilaikymą, bet nepalankiai susiklosčius aplinkybių visumai, dėl kurių niekam nebuvo sukelta grėsmės ar pavojaus. Apeliantas nurodo, jog nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos.
4.3. Nurodoma, jog jis sulaukė skambučio iš pažįstamos, kuri teigė, jog jos automobilis gali turėti defektą, dėl ko jis atvyko jai padėti į aptariamą įvykio vietą (aikštelę). Atsisėdęs prie automobilio vairo jis pastebėjo, kad automobilio skydelyje dega daug lempučių, todėl jis nusprendė patikrinti automobilio techninę būklę bei prasivažiuoti aikštelėje, kadangi tuo metu joje nebuvo žmonių bei kitų judančių automobilių. Važiuodamas jis norėjo įsitikinti, ar automobilio defektas tikrai yra. Pajudėjęs iš vietos jis norėjo apsisukti, tačiau tuo metu galu varomas automobilis slystelėjo. Apeliantas nurodo, jog jo vertinimu, automobilis pradėjo slysti, kadangi neveikė jo antipraslydimo sistema. Pažymima, jog jis iš anksto jokio ketinimo slysti ar kitaip nesaugiai manevruoti neturėjo, o norėjo pažiūrėti bei įsitikinti, ar minėtas automobilis tikrai turi defektą. Nurodoma, jog nei byloje aptariamu laiku ir vietoje, nei bet kuriuo kitu laiku jis nei tyčia, nei netyčia neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų lemti automobilio valdymo praradimą ar kokį nors neįprastą jo judėjimą. Atsižvelgiant į tai, KET 9 punkto ar bet kurio kito KET punkto pažeidimas padarytas nebuvo.
4.4. Nurodoma, jog tai, jog jis vairavo automobilį, laikydamasis visų KET ir eismo saugumo reikalavimų patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog jo vairuoto automobilio galas manevro metu staiga labai nežymiai slystelėjo į posūkio pusę. Dėl to, jis, reaguodamas į tai, nedelsiant atleido greičio pedalą ir vairu suvaldė automobilį. Pareigūnai, kurie davė parodymus, negalėjo matyti daugiau nei nurodyta vaizdo įraše, kadangi jie patys pažymėjo, jog jiems atvykus jis savo veiksmus nutraukė.
4.5. Nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodomas tik KET 9 punkto pažeidimas, kuris yra blanketinė norma, nereglamentuojanti vienokio ar kitokio konkretaus elgesio ar draudimo.
4.6. Skunde pabrėžiama, jog automobilio variklio apsukų kėlimas, pats savaime nesudaro kokio nors teisės pažeidimo, nes tai yra vienas iš automobilio vairavimo elementų, kuris yra vienas iš būtinųjų veiksmų, siekiant, kad automobilis judėtų iš vietos. Be to, įvykio metu buvo iškritę daug sniego, dėl ko jis privalėjo pakelti automobilio variklio apsukas, kad automobilis nesustotų ir neįbristų į sniegą, kadangi aikštelė buvo nevalyta.
4.7. Skunde nurodoma, jog skundžiamoje nutartyje minima, jog pažeidimas buvo padarytas automobilio aikštelėje. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, pažeidimą fiksavę pareigūnai privalėjo užfiksuoti ir įrodyti, jog minėtoje aikštelėje vyko intensyvus eismas, neįskaitant apelianto vairuoto automobilio, tačiau byloje nėra surinkta jokių įrodymų dėl kitų eismo dalyvių, jiems keltos realios grėsmės ir pan. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra neabejotinų ir pagrįstų įrodymų, jog apeliantas kėlė grėsmę eismo saugumui. Be to, teismas subjektyviai nustatė padarytą žalą kitiems asmenims, kurie galėjo matyti daromą nusižengimą, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie kitus žmones (išskyrus pareigūnus), kurie galėjo matyti daromą pažeidimą. Taip pat byloje nėra užfiksuoti jokie objektai, t.y. kiti arti važiuojantys automobiliai, bet koks aikštelėj esantis turtas (išskyrus aikštelėje stovinčius automobilius, buvusius stulpus, kurie buvo dideliu atstumu nuo vairuoto automobilio), einantys ar stovintys žmonės, gyvūnai, dviračiai ar kt. Taigi, byloje nėra įrodyta objektyvioji ANK 420 straipsnio 2 dalies pusė, t.y. konkretūs objektai, kuriems galėjo būti sukeltas pavojus.
4.8. Nurodoma, jog abejonių kelia ir chuliganiško vairavimo požymis – pavojaus sukėlimas savo ir kitų žmonių eismo saugumui, turtui. Vien tik transporto priemonės vairavimas atliekant veiksmus, dėl kurių automobilis slysta šonu, kartu neabejotinai nenustačius kokių nors kitų veiksmų ar pasekmių, savaime negali būti vertinamas kaip atvira iššūkis visuomeninei tvarkai, aiškus kitų žmonių negerbimas, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius žmones ar pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taigi, byloje nebuvo nustatytas veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai motyvavo ištirtus bei įvertintus bylos įrodymus. Nesant chuliganiškų paskatų, negalima spręsti dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies egzistavimo.
4.9. Nurodoma, jog apeliantas vairavo automobilį turėdamas teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemones, aikštelėje jokių pašalinių objektų nebuvo, todėl kontroliuojamas apsisukimas apibrėžtos aikštelės ribose ant apsnigtos dangos, sukelia ne didesnę grėsmę, nei važiavimas leistinu greičiu judria gatve mieste ar gyvenvietėje. Atsižvelgiant į tai, apeliantas niekam realaus pavojaus nekėlė ir tokio tikslo neturėjo, todėl jo padaryta veika negali būti vertinama, kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų. Esant tokiai situacijai jo veiksmuose nėra ir subjektyviosios ANK 422 straipsnio 2 dalies uždraustos veikos pusės. Apelianto veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip jaunatviškas lengvabūdiškumas, tačiau negali būti vertinamas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų ar veikimas sąlygotas nepagarbos visuomenėje priimtoms gero elgesio normoms.
4.10. Skunde prašoma, tuo atveju, jei teismas apelianto veiksmuose įžvelgs ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą, jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsni 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje. Nurodoma, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, yra per griežtas, neproporcingas ir pažeidžia ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimus. Tuos pačius administracinės nuobaudos tikslus būtų galima pasiekti neskiriant specialiosios tesiės atėmimo ar skiriant trumpesnį terminą.
4.11. Skunde nurodoma, jog apeliantas nuoširdžiai gailisi dėl įvykusios situacijos bei prašo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas savo elgesį jau įvertino ir suprato jo neigiamas pasekmes. Pažymima, jog pažeidimas buvo nepiktybiškas, jis buvo momentinio pobūdžio, o ne tęstinis, jį lėmė nevalyta aikštelės danga. Taigi, padarytas pažeidimas yra vertinamas kaip formalus. Be to, pažeidimas buvo atsitiktinis, kadangi apeliantas per savo vairavimo stažą nėra baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus.
4.12. Prašoma teismo atsižvelgti į tai, jog apeliantas nevedęs, dirbantis ir studijuojantis, iš daugiavaikės šeimos. Vairuotojo pažymėjimas jam suteikia galimybę studijuoti, nes jis gyvena toli su sese (duomenys neskelbtini), kuri neturi teisės vairuoti, jis studijuoja Vilniuje. Taip pat dirbdamas jis gali palengvinti padėtį sau ir šeimai, o netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą ir studijas, o tai būtų didelė našta tėvams, kuriems tektų jį išlaikyti. Apeliantas nėra teistas, jokių ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo ir nėra pradėta. Nors per pastaruosius 5 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimu, tame tarp ir už šiurkštų KET pažeidimą, tačiau po šio pažeidimo praėjo itin daug laiko. Analogiškų pažeidimų jis nėra padaręs. Be to, pažymima, jog apeliantui paskirta didelė – 450 Eur bauda, kuri yra ženkli jo finansams, kadangi jis vis dar studijuoja, todėl negali dirbti visa apimtimi.
Atsiliepimas
5. Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas žodinio proceso tvarka objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo M. Z. skundą. Apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
M. Z. skundas atmestinas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.
7. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas ar M. Z. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. Be to, apeliantas ginčija jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paskyrimą.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi bei bylos medžiaga, daro išvadą, kad skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, kad teismo padarytos išvados yra neteisingos.
9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinio teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
10. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Visos šios sąlygos yra būtinos, nesant bent vienos iš jų administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį negalima.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pažymėtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesiogiai siejasi su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį.
12. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Nors nesaugus manevravimas, panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019).
13. Nagrinėjamu atveju M. Z. neneigia aplinkybės, kad jo vairuojamas automobilis slydo, tačiau nurodo, jog automobilis pradėjo slysti, kadangi neveikė jo antipraslydimo sistema. Nurodo, jog jis iš anksto jokio ketinimo slysti ar kitaip nesaugiai manevruoti neturėjo. Ši apelianto pozicija laikytina gynybine versija ir atmestina kaip nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
14. Iš byloje esančio policijos pareigūno Edgar Kazakevič 2021 m. lapkričio 30 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad M. Z. daromas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų patruliavimo metu. Patruliavimo metu pareigūnai pamatė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje automobilis pavojingai manevravo, t. y. chuliganiškai vairavo, sukdamas automobilio vairą į kairę ir į dešinę. Pareigūnams bendraujant su automobilio vairuotoju M. Z., šis paaiškino, kad automobilį taip vairavo, nes neveikia automobilio „antipraslydimo“ sistema ir jis norėjo patikrinti automobilio gedimą (t. 1, b.l. 15). Teisme apklausta liudytoja pareigūnė Eglė Lukšytė patvirtino, M. Z. chuliganiško vairavimo faktą, nurodė, kad buvo piešiamos „saulutės“ aikštelėje. Taigi, liudytoja nurodė tai, ką matė, todėl apelianto teiginys, kad liudytoja matė tik tai, kad užfiksuota vaizdo įraše, niekuo nepagrįstas ir yra prielaidinio pobūdžio. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pats apeliantas pripažino, jog jo elgesys nebuvo tinkamas, jis galbūt pavojingai manevravo (t. 1, b.l. 43).
15. Iš byloje esančio vaizdo įrašo ( b. l. 39) matyti, kad patruliams judant link stovėjimo aikštelės, kur buvo padarytas nusižengimas, aikštelėje važiuojantis automobilis slysta šonu (vaizdo įrašo 00:31 min). Teismo vertinimu, M. Z. sąmoningai manevravo automobilį priversdamas jį slysti šonu. Tokį slydimą galima sukelti tik tyčiniais veiksmais: akseleruojant greičio pedalą ir (ar) traukiant rankinio stabdžio svirtį bei sukant vairą. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, jog jo vairavimo greitis buvo pakankamai didelis, apeliantas nustatytus veiksmus atliko tamsiu paros metu, aikštelėje, kurioje daug automobilių, vienas kurių važiavo link pareigūnų automobilio ( matosi vaizdo įraše).
16. Skunde aiškinant vairavimo priežastį nurodoma, kad M. Z. sulaukė skambučio iš pažįstamos, kuri teigė, jog jos automobilis gali turėti defektą bei dėl to jis atvyko jai padėti į aikštelę ir nusprendė patikrinti automobilio techninę būklę bei prasivažiuoti aikštelėje, kadangi tuo metu joje nebuvo žmonių bei kitų judančių automobilių. Visgi, bylos duomenys nepatvirtina M. Z. būtinybės vairuoti tamsiu paros metu, be kita ko, aikštelėje, kur daug automobilių, o šalia gyvenamieji namai.. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu ši apelianto pozicija laikytina jo gynybine versija.
17. M. Z. inkriminuotas ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas susietas su KET 9 punkte numatytu pažeidimu, kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė apelianto padarytą KET pažeidimą. Be to, skunde pabrėžiama, jog skundžiamoje nutartyje yra nurodomas tik KET 9 punkto pažeidimas, kuris yra blanketinė norma, nereglamentuojanti vienokio ar kitokio konkretaus elgesio ar draudimo. Teismas pažymi, jog nors šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vien jo nesilaikymas gali būti pripažintas administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį požymiu.
18. Skunde nurodoma, kad vairuodamas transporto priemonę jis nesukėlė pavojaus eismo saugumui, o pažeidimą fiksavę pareigūnai privalėjo užfiksuoti ir įrodyti, jog minėtoje aikštelėje vyko intensyvus eismas, neįskaitant apelianto vairuoto automobilio. Teismo vertinimu, šis argumentas laikytinas nepagrįstu, M. Z. vairavimas nebuvo saugus, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems buvusiems aikštelėje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad automobiliu atliekant minėtus veiksmus stovėjimo aikštelėje stovi didelis skaičius automobilių, taip pat šalia pravažiuoja kitas automobilis, netoliese yra gyvenamieji namai (vaizdo įrašo 00:26 min). Vairuotojo galimybės suvaldyti slystantį automobilį itin ribotos.
19. Vadovaujantis bylos duomenimis, M. Z. minėtus veiksmus atliko be jokios pateisinamos priežasties, siekdamas atkreipti dėmesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jo elgesys buvo nulemtas chuliganiškų paskatų, noro pasirodyti. Todėl teismo vertinimu, nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, net ir nenustatęs, jog stovėjimo aikštelėje vyko intensyvus eismas, pagrįstai konstatavo, kad tokiais veiksmais M. Z. pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, kėlė pavojų savo ir kitų žmonių, eismo saugumui, svetimam turtui. Tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017).
20. Nors skunde nurodoma, jog apelianto veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip jaunatviškas lengvabūdiškumas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, jog toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, apeliantas, nors ir būdamas jauno amžiaus, tačiau studijuodamas ir turėdamas darbą, kuriems, kaip nurodo pats apeliantas, reikalingas vairuotojo pažymėjimas, vis tiek sprendė atlikti minėtus pavojingus veiksmus, kurie kelia pavojų jam pačiam bei kitiems asmenims ir jų turtui, todėl toks elgesys negali būti vertinamas kaip jaunatviškas lengvabūdiškumas, o pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų.
21. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad M. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nuobaudos individualizavimo
22. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
23. Tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
24. Skunde prašoma apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsni 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje. Nurodoma, jog paskirtas specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių, yra per griežtas, neproporcingas ir pažeidžia ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimus. Be to, skunde pažymima, jog apeliantui paskirta didelė – 450 Eur bauda, kuri yra ženkli jo finansams, kadangi jis vis dar studijuoja, todėl negali dirbti visa apimtimi. Prašoma pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl įvykusios situacijos. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 450 Eur iki 550 Eur. ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, keliant didelę grėsmę kitų asmenų ir turto saugumui, byloje nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į M. Z. asmenybę – duomenų apie jo teistumą byloje nėra, jis ne kartą baustas administracine tvarka taip pat ir už KET pažeidimus (b. l. 20-23), turi galiojančių nuobaudų. Tokio pobūdžio administracinį nusižengimą M. Z. padarė pirmą kartą. Teismo vertinimu, apeliantas nėra drausmingas vairuotojas, nors dar yra jauno amžiaus, tačiau laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 17 d. nustatyta, jog padarė keturis administracinius nusižengimus, todėl laikytina, kad apeliantas negerbia visuomenėje nusistovėjusių taisyklių, praeityje skirtos nuobaudos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Be to, atsižvelgtina ir į M. Z. finansinę padėtį – pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, jog uždirba apie 450 Eur per mėnesį, studijuoja.
26. Aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lengvinančios aplinkybės, numatytos ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte konstatavimui neužtenka asmens nuoširdaus gailėjimosi. Įstatymas reikalauja dviejų sąlygų šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui: 1)kaltininkas prisipažino padarę ANK numatytą administracinį nusižengimą ir 2) nuoširdžiai galisi arba padėjo jį išaiškinti. Šiuo gi atveju apeliantas nepripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi tik dėl įvykusios situacijos, o ne dėl padaryto pažeidimo.
27. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausias policijos komisariatas pagrįstai konstatavo, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bus pasiekti M. Z. paskyrus minimalų, sankcijoje už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, baudos dydį (450 €) ir minimaliam terminui atimant teisę vairuoti transporto priemones (ANK 420 straipsnio 5 dalis). Abejoti, kad paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė prieštarauja proporcingumo, teisingumo principams ir dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nėra.
28. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalyje, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
29. Apeliantas skunde nurodo, jog vairuotojo pažymėjimas jam suteikia galimybę studijuoti, nes jis gyvena toli su sese (duomenys neskelbtini), kuri neturi teisės vairuoti, jis studijuoja Vilniuje. Taip pat dirbdamas jis gali palengvinti padėtį sau ir šeimai, o netekęs teisės vairuoti gali prarasti darbą ir studijas. Visgi, teismas pažymi, kad nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją ir sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar iš viso šios administracinio poveikio priemonės neskirti.
30. Nurodyta teismų praktika ir aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti M. Z. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 420 straipsnio 5 dalyje, ar jos netaikyti, nėra pagrindo. Byloje nustatytos bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios teigiamai apibūdina nusižengimą padariusį asmenį, tik leidžia daryti išvadą, jog M. Z. buvo pagrįstai nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog poreikis vairuoti transporto priemones yra siejamas su darbo pobūdžiu, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką.
31. Akivaizdu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą M. Z. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, jo šeimos gyvenimą ir pan., tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.
32. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį nepakeistą ir M. Z. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.