- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-04
- Bylos Nr.
- eCIK-297/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00394-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virgilijus Grabinskas (pirm.), Alė Bukavinienė, Gražina Davidonienė
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 21 d. paduotu ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir LSMU) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ 462 843,59 Eur delspinigių, baudų ir išlaidų už pastato komunalines paslaugas už pavėluotai atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetui iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 9365,46 Eur komunalinių paslaugų išlaidas ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; teismas atmetė kitus ieškinio reikalavimus.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, patikslinusi sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, iš jos išbraukusi žodžius „komunalinių paslaugų išlaidas“ ir patikslinusi, kad priteistos procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 26 d.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad ieškovei neatlikus papildomų darbų pirkimo ir nepateikus pakoreguoto techninio projekto, atsakovė negalėjo tinkamai nustatyti darbų apimties bei pateikti atnaujintos darbų programos; todėl ir rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.17.1.1 papunktyje įtvirtintos sąlygos dėl atnaujintos darbų programos pateikimo atsakovė UAB „HSC Baltic“ negalėjo įvykdyti ne dėl aplinkybių, už kurias atsakomybė tenka būtent jai, t. y. ne dėl savo kaltės (nutarties 99 punktas). Darbų termino praleidimo priežastimi buvo nuo atsakovių valios nepriklausančios aplinkybės, už kurias pagal rangos sutartį buvo atsakinga ieškovė, todėl atsakovės nėra atsakingos už darbų atlikimo termino praleidimą (nutarties 116 punktas). Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dirbo statybvietėje ir atliko darbus pagal rangos sutartį. Statybvietė buvo atsakovės žinioje iki šalių susitarimo nutraukti rangos sutartį sudarymo (2021 m. birželio 30 d.). Atsakovės pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.11.1 papunktį turėjo pareigą apmokėti ieškovės sąskaitas už statybvietėje teiktas komunalines paslaugas iki 2021 m. birželio 30 d. (nutarties 129, 132 punktai).
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą, ir kasaciniame skunde nenurodyta, kokį teismo sprendimą prašoma priimti.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar ieškovės kaltė nepateikus techninio projekto lėmė darbų neatlikimo faktą, t. y. netyrė priežastingumo, todėl teismas pažeidė CK 6.652 straipsnio 2 dalį, pagal kurią turi būti nustatytas ne tik darbų pabaigos termino praleidimo faktas, bet ir termino praleidimo priežastis – užsakovo ar rangovo kaltė dėl konkrečių darbų neatlikimo laiku (skundo 5, 6 punktai, 47-72 punktai).
2. Apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, pažeidžiant įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 183, 185 straipsniai), priimti remiantis 2021-07-03 atsakovių pateikta išvada dėl tariamų techninio projekto trūkumų, nors priešingai negu konstatavo teismai, pačioje išvadoje nėra nurodyta, kad dėl tariamų techninio projekto trūkumų atsakovai negalėjo įvykdyti visų darbų, kurių jie ir neįvykdė. Teismai nevertino daugelio kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų, tarp jų ir atsakovės raštų, kuriuose ji pripažino visiškai kitas vėlavimo priežastis, nei vėliau įvardijo byloje gindamasi nuo reikalavimo sumokėti delspinigius (skundo 8, 9, 73-145 punktai).
3. Skundžiamame sprendime ir nutartyje buvo padaryta išvada, kad šalių taikos derybos nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-07-20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023 65 punkte išaiškinta, kad šalių derybos laikoma svarbia priežastimi atnaujinti terminą (skundo 13, 146-164 punktas).
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad „CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, 71 punktas). Skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos taikant ir aiškinant CPK 314 straipsnį, kada, viena vertus, šioje nutartyje pripažinta, kad trečiųjų asmenų ekspertinės žinios turi esminę reikšmę šioje byloje – vertinant ir tiriant atsakovių išvadą kaip esminį ir absoliutų įrodymą techninio projekto trūkumų (LSMU kaltės) klausimu (skundžiamos nutarties 109 punktas) ir pasisakant, kad LSMU tokios išvados neteikė, suponuojant, kad turėjo teikti (skundžiamos nutarties 108 punktas), o kita vertus, atsisakyta priimti LSMU teiktą mokslų daktaro, teismo eksperto išvadą dėl tariamų techninio projekto trūkumų nebuvimo bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento raštą, kurį atsakovių specialistas įvardijo kaip neegzistuojantį ir tuo grindė techninio projekto trūkumų buvimą (skundo 15 punktas). Be to, ieškovė LSMU nesitikėjo, kad bylą nagrinėjantys teismai netirs ir nevertins rašytinių įrodymų, paneigiančių atsakovių samdyto specialisto išvadą. Tik tuomet, kai šis esminis CPK pažeidimas buvo padarytas skundžiamu sprendimu ir byloje surinkti išvadą paneigiantys įrodymai liko netirti ir nevertinti, iškilo poreikis samdyti alternatyvų specialistą bei jo prašyti pateikti objektyvų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir atitinkamai nagrinėjamų aplinkybių vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neteisėtai atsisakė priimti tokį įrodymą ir jį tirti bei vertinti byloje surinktų duomenų kontekste (skundo 16, 165-178 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys – UAB „Dividio“, UAB „Bendrieji statybų projektai“ – ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (j. a. k. 302536989) 4446 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. kovo 21 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. MSWL419003243.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.