- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- T-508-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00223-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Nuteistasis
- I. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 2.1.9.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.18Teistumo laiko sutrumpinimo arba teistumo panaikinimo tvarka (BPK 363 s.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (bylos lapai (toliau – b. l.) 7 – 10).
Kauno apygardos teismo 2012 m, spalio 31 d. nutartimi nuteistojo I. Ž. apeliacinis skundas atmestas (b. l. 11 – 13).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis. Panaikinta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis dėl I. Ž. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą 39,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) bei 0,110 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo įgijimą 2010 metais, tiksliau nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens, turint tikslą platinti, jų gabenimą iš nenustatytos vietos iki Kybartų pataisos namų, paliekant tik šių medžiagų laikymą turint tikslą platinti, įmetant jas į Kybartų pataisos namų teritoriją, panaudojant savadarbį šaunamąjį įtaisą. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos (b. l. 14 – 18).
Šalies argumentai
Nuteistasis I. Ž. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą dėl teistumo pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi, panaikinimo. Prašyme nuteistasis I. Ž. nurodė, jog jis atliko minėtu teismo nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir 2017 m. sausio 30 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos. Nors jis jau ir atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tačiau pagal BK 97 straipsnio nuostatas, dar penkis metus po bausmės atlikimo turi galiojantį teistumą, kuris dar nėra išnykęs. Nuo minėto nuosprendžio paskelbimo dienos jis daugiau nebuvo teistas. Šio prašymo pateikimo metu jau yra praėję daugiau kaip pusė teistumo laiko, tai yra daugiau kaip 2 metai 6 mėnesiai. Tačiau dar likęs pakankamai ilgas teistumo galiojimo laikas, todėl jis ir prašo panaikinti jo teistumą anksčiau laiko. Šiuo metu esamos teisinės teistumo pasekmės sudaro jam suvaržymus dėl galimybės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje po jos išstojimo iš Europos Sąjungos, tai yra po 2019 m. spalio 31 d. (Brexit). Jeigu asmuo yra teistas ir teistumas neišnykęs, tokiems asmenims gali būti nustatyti apribojimai atvykti, gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje po šios valstybės išstojimo iš Europos Sąjungos. Dėl šios priežasties jis siekia, kad būtų panaikintas jo teistumas. Esant galiojančiam teistumui, po 2019 m. spalio 31 d. jam gali būti apribotos galimybės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, o jis kaip tik ir planuoja išvykti ir dirbti bei nuolat gyventi Jungtinėje Karalystėje. I. Ž. prašo atsižvelgti į jo asmenybę, darbinę veiklą, elgesį po bausmės atlikimo bei kitas aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą tikslingumą. Pažymėjo, jog teistumas gali būti panaikintas prieš terminą nepriklausomai nuo to, kokia bausmė asmeniui buvo paskirta. Nuteistasis akcentavo, jog po bausmės atlikimo, nuo 2017 m. sausio 30 d. jis nėra nei įtariamas, nei kaltinamas dėl naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu jis nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kur nori įsikurti ir dirbti. Jis tik periodiškai grįžta į Lietuvą, kur kol kas yra ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta. Už tuos laikotarpius, kai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, jis deklaruoja ir moka mokesčius toje valstybėje, jis turi savo mokesčių mokėtojo kodą bei socialinio draudimo numerį. Visa tai patvirtina jo pateikiama Pajamų mokesčių ir muitų departamento išduota pažyma apie tai, kad Jungtinėje Karalystėje jis yra įsiregistravęs, kaip savarankiškai dirbantis statybos sektoriuje, o už laikotarpius 2018 – 2019 metais jis jau yra sumokėjęs mokesčius. Lietuvoje įsidarbinti nėra lengva, ypač tuomet, kai darbdavys sužino apie jo teistumą. I. Ž. reziumavo, jog galiojantis teistumas jam yra kliūtis ne tik įsidarbinti Lietuvoje, bet ir dirbti bei gyventi užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje (b. l. 1 – 2).
Teismo posėdžio metu nuteistasis I. Ž. palaikė pateiktą prašymą, patvirtino jame išdėstytus motyvus bei paaiškino, jog 2017 metų sausio mėnesį jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Išėjęs į laisvę, jis užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau jam nepavyko įsidarbinti, todėl jis išvažiavo pas draugus į Jungtinę Karalystę. Ten jis pradėjo dirbti. Į Lietuvą jis grįžta tik periodiškai aplankyti savo artimųjų. Jungtinėje Karalystėje jis susirado ir draugę. Iki šiol galiojantis teistumas jam netrukdė gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, tačiau dabar jau artėja Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos, todėl padėtis pasikeitė. Šiuo metu jau jam reikia užpildyti specialią anketą tam, kad gautų teisę gyventi Jungtinėje Karalystėje. Pildydamas tą anketą dėl nuolatinio gyvenimo Jungtinėje Karalystėje, jis pastebėjo, jog anketoje reikia nurodyti ir duomenis apie teistumus. Jeigu minėtoje anketoje jis nurodys, kad turi teistumą, tai jo prašymas bus atmestas ir jam nebus leista gyventi Jungtinėje Karalystėje. Panaikinus jo teistumą, jis galėtų ir toliau gyventi bei dirbti Jungtinėje Karalystėje. Todėl, visų paminėtų aplinkybių pagrindu nuteistasis I. Ž. prašė tenkinti jo prašymą ir panaikinti jo teistumą.
Nuteistojo I. Ž. gynėja advokato padėjėja K. S. teisme palaikė savo ginamojo prašymą. Gynėja pažymėjo, jog po bausmės atlikimo I. Ž. nebuvo baustas administracine tvarka, jis nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų. I. Ž. stengiasi įsitvirtinti gyvenime, būdamas Jungtinėje Karalystėje, jis dirba, susirado draugę. Lietuvoje nėra lengva rasti darbą, o ypač teistiems asmenims. Jungtinei Karalystei išstojant iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių piliečiai privalo užpildyti tam tikrus dokumentus, kad galėtų legaliai gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje. Pats I. Ž. paaiškino, su kokiomis teisinėmis pasekmėmis jis susidurs, jeigu jam nebus panaikintas teistumas. Būdamas jauno amžiaus, I. Ž. padarė nemažai klaidų, tačiau dabar jis jau gyvena sąžiningą ir pilnavertį gyvenimą. Šiuo metu I. Ž. turi realią galimybę dirbti Jungtinėje Karalystėje. I. Ž. nėra asocialus asmuo, jis nėra našta Lietuvos Respublikai. I. Ž. pasimokė ir padarė rimtas išvadas. Atsižvelgdama į visa tai, gynėja prašė tenkinti I. Ž. prašymą ir panaikinti jo teistumą.
Prokurorė teisme siūlė nuteistojo prašymą atmesti. Prokurorė pažymėjo, jog nuteistasis atitinka visus formaliuosius kriterijus teistumo panaikinimui, tačiau teismui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, jog dėl teistumo fakto nuteistasis galėtų patirti neigiamų darbinės veiklos suvaržymų. Nuteistasis teigia, kad būdamas teistas Europos Sąjungos valstybėje, negautų leidimo gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, tačiau jis nepateikė objektyvių, tai patvirtinančių duomenų. Teistumo laikotarpiu nuteistasis nėra charakterizuojamas itin teigiamai. Nuteistojo patiriami suvaržymai yra jo neteisėtų veiksmų pasekmė. Prokurorės manymu, panaikinus nuteistojo I. Ž. teistumą, nebūtų pasiekti tiek bausmės, tiek ir teistumo instituto tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
BK 97 straipsnio 7 dalis numato, jog kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.
Teistumas yra teisinės nuteisto už nusikaltimo padarymą asmens, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis, padėties ypatybė, būdinga tam tikrą baudžiamajame įstatyme numatytą laiką.
Iš bylos medžiagos matyti, jog I. Ž. yra nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi, už sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimą, už kurio padarymą jam paskirta 5 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas dar subendrinta ir su ankstesniu Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme už nesunkaus nusikaltimo (BK 237 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) padarymą ir I. Ž. paskirta galutinė subendrinta 5 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi <...> asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą <...>.
Nuteistasis I. Ž. jam paskirtą 5 metų 2 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliko ir buvo paleistas iš pataisos įstaigos 2017 m. sausio 30 d. (b. l. 4 – 5, 26 – 29). Todėl pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunkčio nuostatas I. Ž. teistumas galioja iki 2022 m. sausio 30 d. Pusė teistumo termino suėjo 2019 m. liepos 30 d. Taigi visos šios aptartos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą spręsti klausimą dėl teistumo I. Ž. panaikinimo, kadangi jis atitinka visus formaliuosius kriterijus, kuriuos išpildžius, asmeniui gali būti panaikinamas teistumas (BK 97 straipsnio 7 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog teistumo laikotarpiu nuteistasis I. Ž. nepadarė naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nebuvo pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 4 – 5, 26 – 29). Teistumo laikotarpiu I. Ž. taip pat nebuvo baustas ir administracine tvarka (b. l. 52). Tiek savo prašyme, tiek ir teisme nuteistasis apeliavo į tai, jog galiojantis teistumas stipriai apsunkina jo galimybes įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, todėl jis po bausmės atlikimo periodiškai išvažinėja ir dirba Jungtinėje Karalystėje. I. Ž. norėtų įsitvirtinti Jungtinėje Karalystėje, tai yra nuolat ten gyventi ir dirbti, tačiau, šiai valstybei išstojus iš Europos Sąjungos, dėl galiojančio teistumo jam gali būti neleidžiama gyventi Jungtinėje Karalystėje. Teismas pažymi, jog nuteistojo argumentus pagrindžia ir jo pateikti dokumentai. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis I. Ž. po bausmės atlikimo legaliai dirba (vykdo individualią veiklą) Jungtinėje Karalystėje statybų sektoriuje, ten jis moka visus privalomus mokesčius (b. l. 19 – 21, 22 – 24). Teismui pateikti dokumentai patvirtina ir tai, jog, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, galiojantis teistumas gali apriboti I. Ž. teisę nuolat gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje (b. l. 37 – 41, 46 – 47, 48 – 51). Teismui pateiktų duomenų visuma leidžia spręsti, jog po terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis I. Ž. savo tikslų siekia teisėtomis priemonėmis, jis stengiasi įsitvirtinti užsienio valstybėje, ten užsiima teisėta veikla – dirba. Be to, teismas atsižvelgia ir į nuteistojo I. Ž. turimas kvalifikacijas (b. l. 42, 43, 44, 45). Byloje nėra jokių kitų I. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismui pateikti bei paties teismo susirinkti duomenys nuteistąjį I. Ž. charakterizuoja teigiamai bei rodo, jog teistumo laikotarpiu jis stengiasi laikytis įstatymų ir nenusikalsti.
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes bei nuteistojo I. Ž. elgesį teistumo laikotarpiu, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai jau yra pasiekti, nuteistasis I. Ž. suvokė savo neteisėtų bei nusikalstamų veiksmų padarinius, padarė tinkamas išvadas iš savo įstatymams prieštaraujančio elgesio, yra atsakingas, įstatymų besilaikantis, todėl sprendžiama, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti I. Ž. prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes bei siekiant sudaryti tinkamas sąlygas nuteistajam dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime, nuteistojo I. Ž. prašymas tenkinamas ir jo teistumas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 – 364 straipsniais,
nutaria:
Nuteistojo I. Ž. prašymą tenkinti.
Panaikinti nuteistojo I. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), teistumą, galiojantį pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi.
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.