- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1A-392-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00223-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- I. Ž.
Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-392-383/2012
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00223-2010-5
2012 m. spalio 31 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam I. Ž. , gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo I. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., ir jam paskirta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-03-25 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2011-12-01 iki 2012-02-15) bei laikiname sulaikyme išbūtas laikas pagal 2011-03-25 nuosprendį (nuo 2009-11-23 iki 2009-11-25).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens tikslu platinti tarp nuteistųjų neteisėtai įgijo 39,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir 0,11 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai tikslu platinti laikė ir gabeno iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos į Kybartų pataisos namus, esančius J. Biliūno g. 14, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav., kur, panaudodamas savadarbį šaunamąjį įtaisą, paketą su narkotine ir psichotropine medžiaga įmetė į Kybartų pataisos namų teritoriją, kur 2010-10-24 02.00 val. Kybartų pataisos namų pareigūnai šį paketą su narkotine ir psichotropine medžiaga surado ir paėmė.
Šalies argumentai
Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde prašo 2012 m. vasario 15 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nuteistais nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu jis per savo gynėją paprašė teismo, kad suteiktų jam galimybę pamatyti paketus, minimus 2010-12-29 specialisto išvadoje, nes byloje esančios nuotraukos jam nesuteikė pakankamos informacijos, kad galėtų teismui duoti teisingus ir vertingus parodymus. Tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismo posėdyje apklausus specialistę, užfiksavusią rankų pėdsakus ant lipnios juostos, ji paaiškino, kad identifikavimui tinkami penki dešinės rankos nykščio atspaudai rasti ant lipnios juostos nelipnios pusės bei kad ties identifikavimui tinkamais dešinės rankos nykščio atspaudais kitoje juostos lipnioje pusėje piršto pėdsakų (atspaudų) nebuvo. Tai, kad lipni juosta nebuvo suimta dviem pirštais, nuteistojo manymu, reiškia, kad jis paketų su lipnia juosta nepakavo, nes iš abiejų pusių nesuėmus pirštais juostą atplėšti iš rulono ir supakuoti paketą nėra jokios galimybės. Be to, pakuojant paketą turi likti ir kitos (bylos atveju kairės rankos) rankos pirštų pėdsakų. Nuteistasis nurodo, jog nykščio atspaudai ant lipnių juostų galėjo atsirasti atsitiktinai, kai jis tėvo prašymu Alytaus turguje nuėjo nupirkti jam cigarečių, kreipėsi į matytą turgaus prekeivį, tačiau jis prašomų cigarečių neturėjo ir pasiūlė nuvažiuoti su juo į garažą, kur laikė cigaretes. Nuteistojo teigimu, jam atsisėdus ant galinės jo automobilio sėdynės, ten buvo du paketai, labai panašūs į matytus byloje esančiose nuotraukose, kurie, važiuojant automobiliu, vis slinkdavo link jo, o jis juos nuo savęs atstumdavo. Nuteistasis nurodo, jog ne tik nepakavo paketų, jų nepermetė į pataisos įstaigos teritoriją, bet ir tai, kad niekada nebuvo Kybartuose, nebuvo nusikaltimo darymo metu sulaikytas, pas jį nebuvo rasti nei įrankiai, nei kitokios nusikalstamos veikos priemonės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
I. Ž. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kadangi, jo manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tačiau faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad jis neteisėtai disponavo narkotine (kanapėmis ir jų dalimis) ir psichotropine (klonazepamu) medžiagomis – tai yra, šias medžiagas įgijo, laikė ir gabeno iki Kybartų pataisos namų, kur, panaudodamas savadarbį šaunamąjį įtaisą, paketą su narkotine ir psichotropine medžiagomis įmetė į Kybartų pataisos namų teritoriją. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai – pataisos namų darbuotojai R. C. , K. B. ir M. R. , tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje davė analogiškus ir nuoseklius parodymus, kurie patvirtina, kad 2010-10-24 apie 2 val. į Kybartų pataisos namų teritoriją buvo įmestas paketas su mobiliojo ryšio telefonais, jų dalimis ir narkotine bei psichotropine medžiagomis. Iš 2010-12-29 specialisto išvados Nr. 140-(8063)-IS1-9348 matyti, jog tyrimo metu nustatyta, kad ant skaidrios lipnios juostos gabalo, kuria buvo apklijuotas plastikinis paketas, yra vienas rankos piršto pėdsakas, o ant kitų dviejų skaidrių lipnios juostos gabalų, kurie buvo nuklijuoti nuo pakete buvusio užspaudžiamo maišelio, yra keturi rankų pirštų pėdsakai. Ant pateiktų tyrimui objektų taip pat yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (t. 1, b. l. 44-46). Patikrinus rastus penkis rankų pirštų pėdsakus Lietuvos policijos daktiloskopinių duomenų registre, nustatyta, kad jie palikti I. Ž. ranka (t. 1, b. l. 47). 2011-03-21 papildoma specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-152 patvirtina, kad rankos pirštų pėdsakai palikti I. Ž. dešinės rankos nykščiu (t. 1, b. l. 51-52). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie įrodymai yra patikimi ir pakanka konstatuoti, jog I. Ž. kaltė dėl padaryto nusikaltimo yra įrodyta.
Nuteistojo versiją, kad jo rankų pirštų pėdsakai ant paketo atsirado jam kelis kartus atsitiktinai palietus paketą kito asmens automobilyje, paneigia objektyvūs bylos duomenys. Iš specialistų išvadų, esančių byloje, matyti, kad ant dviejų skaidrių lipnios juostos gabalų, kurie buvo nuklijuoti nuo pakete buvusio užspaudžiamo maišelio, yra keturi I. Ž. ranka palikti rankų pirštų pėdsakai. 2010-10-25 apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 20-26) bei 2010-12-29 specialisto išvada patvirtina, kad minėtas užspaudžiamas maišelis, apklijuotas lipnios juostos gabalais, buvo paketo viduje. Taigi nuteistojo versija yra nepagrįsta, kadangi jo rankų pirštų pėdsakai rasti ne tik ant paketo, bet ir jo viduje. Ši aplinkybė taip pat paneigia ir nuteistojo skundo argumentą, kad kitoje lipnios juostos pusėje pirštų atspaudų nebuvo, ir tai reiškia, kad nuteistasis paketo nepakavo. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja apklausta specialistė L. L. nurodė, kad rankų pirštų pėdsakų fragmetai buvo rasti ant abiejų lipnios juostos pusių (t. 2, b. l. 122). Tai, jog ant nelipnios juostos pusės nebuvo rastas asmens identifikavimui tinkamas pėdsakas, nepaneigia aplinkybės, jog I. Ž. lietė tiek patį paketą, tiek ir jame esančius objektus.
Skundo argumentą, kad nuteistajam nebuvo parodyti paketai, minimi specialisto išvadoje, dėl to jis negalėjo duoti teisingų parodymų, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdyje I. Ž. buvo paaiškinta, kad atliekant ekspertizę paketai išardyti ir jų pirminė išvaizda pakitusi. Tačiau kaltinamajam buvo parodytos fotolentelės, kuriose užfiksuota pirminė paketų išvaizda (t. 1, b. l. 51-57). Aplinkybė, jog, kaip savo skunde nurodo I. Ž. , jis nebuvo sulaikytas nusikaltimo darymo metu ir pas jį nebuvo rasti nei įrankiai, nei kitos nusikalstamos veikos priemonės, nepaneigia jo kaltės, kuri įrodyta neginčytinais įrodymais.
Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įrodyta įrodymais, kurie išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 4 d., 301 str. 1 d.). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo teismas šališkas, nėra, įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, o įrodymus vertinant vadovautasi BPK 20 str. Teismo išvados dėl I. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįstos nešališkai teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, todėl yra pagrįstos ir motyvuotos.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.