Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo J. C.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą po 320 Eur kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki mokymosi gimnazijoje pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 31 d., pervedant išmokos sumą į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke; 2) ieškovei įstojus į aukštąją mokyklą, priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymą iki pirmojo bakalauro laipsnio įgijimo arba iki sueis 24 m.; 3) priteisti iš atsakovo 2 240 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant nuo ieškovės pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. liepos 11 d.); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinį grindė šioms aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovė yra atsakovo V. M. ir trečiojo asmens J. C. pilnametė dukra.

2.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nutraukė atsakovo ir trečiojo asmens santuoką, ieškovės gyvenamąją vietą nustatė su mama, priteisė 57,92 Eurų (200 Lt) išlaikymą iki vaiko pilnametystės. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete.

2.3. Šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini). Didžiąją laiko dalį ieškovė skiria mokymuisi, lanko pamokas, kurios vyksta įprastu laiku, atlieka namų darbus. Kiti mokslo metai yra paskutiniai, todėl ieškovė ruošiasi brandos egzaminams, reikia dirbti su korepetitoriais (lietuvių kalbos ir matematikos). Jai tenka pirkti vadovėlius, pratybas ir kitus reikmenis, nelieka laiko ir galimybių savarankiškai dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Korepetitorių kaina už 1 akademinę valandą yra 18-20 Eur. Samdant dviejų dalykų korepetitorius, reikalinga papildomai 240 Eur (20 Eur x 2 dalykai x 6 kartai). Nekilnojamųjų daiktų, registruotų viešajame registre, ieškovė neturi.

2.4. Ieškovė gyvena kartu su mama, jai ir pensinio amžiaus sulaukusiai, neįgaliai močiutei nuosavybės teise priklausančiame bute. Mama dirba drabužių parduotuvėje ir tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsakovas išlaikymo neteikia, tačiau yra darbingo amžiaus, geros sveikatos, turi nuolatinį gerai apmokamą darbą, todėl galėtų skirti 200 Eur paramai ir 120 Eur korepetitoriams.

2.5. Kadangi atsakovas nuo ieškovės pilnametystės nemoka išlaikymo, iš atsakovo ieškovei priteistinas ir 2 240 Eur (320 Eur x 7 mėn.) išlaikymo įsiskolinimas.

2.6. Ieškovės išlaikymui per mėnesį reikalinga 400 Eur + 240 Eur korepetitoriams, todėl abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi pareigą teikti išlaikymą ieškovei iki ji baigs mokyklą tam, kad būtų tenkinami minimalūs suaugusio vaiko, besimokančio gimnazijoje, poreikiai.

3. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo iš tėvų ar vieno iš jų, teismas privalo įvertinti, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas, vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą. Tačiau tai nereiškia, kad pilnametis vidurinės mokyklos dieninės mokymo formos moksleivis vien dėl tokio savo teisinio statuso gali būti pripažįstamas būtinu paramos.

3.2. Ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovo, nes jos mokymasis neatitinka sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijaus. Ieškovė, būdama nepilnametė, neskyrė tinkamo dėmesio mokslui, todėl laiku nebaigė vidurinio mokslo. Ieškovė daugiausia laiko praleisdavo gatvėje, dažnai ir be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas. Galimai ji yra buvusi palikta antriems metams mokytis toje pačioje klasėje. Jei ieškovei mokytis yra per sunku, ji gali užsiimti kita veikla, pvz. įgyti profesinį išsilavinimą (kartu dirbant ir gaunant pajamų), arba eiti dirbti, nes mokslas, sulaukus 16 metų, nebėra privalomas.

3.3. Atsakovui nesuprantama, kodėl jis turėtų dengti privačių korepetitorių paslaugas, kai mokslas Lietuvoje yra nemokamas ir korepetitorių paslaugos nėra privalomos. Tokių paslaugų reikalingumas tik parodo, kad ieškovė neturi tinkamų gabumų mokslui, todėl jai reikėtų rinktis kitą veiklą, kurios metu ji galėtų pasirūpinti savo išlaikymu.

3.4. Prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, į kurį įeina ir ieškovės nurodytos išlaidos korepetitoriams, ieškovė neįrodinėjo, kad nurodomu laikotarpiu ji samdė korepetitorius, turėjo su tuo susijusių išlaidų, taip pat neįrodinėjo savo išlaikymo poreikių nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d., t. y. mokymosi gimnazijos baigiamojoje klasėje.

3.5. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Jis neturi reikšmingo nekilnojamojo turto (jam priklauso tik 1/2 dalis paveldėto buto), gauna nedidelį atlyginimą, turi kreditorinių įsipareigojimų.

3.6. Pagal savo turtines galimybes atsakovas sutinka teikti ne didesnį nei 100 Eur/mėn. paramą ieškovei.

4. Trečiasis asmuo J. C. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Atsiliepimą į ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

4.1. Iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes po ieškovės pilnametystės, atsakovui atsisakius mokėti išlaikymą, ieškovės mama (trečiasis asmuo) skolinosi iš kitų asmenų pinigų dukrai išlaikyti ir tuos pinigus reikia grąžinti, tačiau poreikis išlaikymui išlieka. Ieškovei būtina skirti lėšas maistui, komunalinėms paslaugoms (elektra, vanduo, šildymas ir kt.), transportui, laisvalaikiui, kišenpinigiams, drabužiams.

4.2. Ieškovė stengiasi mokytis ir tam skiria nemažai laiko, tačiau dėl gabumų stokos tiksliesiems mokslams jai reikalinga pagalba samdant korepetitorius, todėl dirbti ir mokytis nėra galimybių.

4.3. Ieškovė turto neturi, pajamų taip pat negauna, o trečiojo asmens pajamų nepakanka vaikui išlaikyti.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės ir trečiojo asmens atstovė papildomai akcentavo, kad būtini ieškovės poreikiai įvertinti 200 Eur, ieškovė 120 Eur prašo priteisti korepetitoriams, todėl prašoma priteisti išlaikymo suma sudaro 320 Eur per mėnesį. Atsakovas nepateikė argumentų ir įrodymų, paneigiančių ieškovės poreikių būtinumą, taip pat nepateikė duomenų, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti išlaikymo ieškovei. Atsakovas yra verslininkas, darbingo amžiaus; jo pajamos yra didesnės nei jis nurodė teismui. Ieškovės pažanga mokykloje priklauso nuo genų; pats atsakovas yra linkęs į darbą, o ne į mokslus. Korepetitoriai buvo samdyti praeitais metais nuo rugsėjo 1 dienos. Korepetitoriai sutarčių nesudaro, jie yra legalūs. Ieškovė nelankė mokyklos, kadangi ją įžeidė mokytoja, mergaitė susirgo. Trečiasis asmuo iš paskutinių lėšų išlaiko vaiką, teko skolintis iš trečiųjų asmenų.

6. Atsakovo atstovas teismo posėdžio nurodė, kad tik iš geranoriškų paskatų atsakovas sutinka ieškovei mokėti 100 Eur paramą pas mėnesį. Atsakovas teikti paramą ieškovei neprivalo, nes ji yra pilnametė. Ieškovė, jei jos pažymiai mokykloje blogi, turi įvertinti galimybes tęsti mokslą. Įrodymų, kad ieškovė sirgo ir dėl to praleido daug pamokų, byloje nėra. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų korepetitorių paslaugų suteikimą. Ieškovės reikalavimas dėl paramos priteisimo už laikotarpį iki pirmojo bakalauro laipsnio įgijimo arba iki sueis 24 m., negali būti tenkinamas, kadangi yra sąlyginis. Atsakovo turtinė padėtis nėra gera, atlyginimas sudaro tik apie 800 Eur. Atsakovas turi dengti vartojimo kreditą, jis pajamų neslepia.

7. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu paaiškino dirbanti pagal galimybes, daugiau neleidžia sveikata. Jos pajamos yra iš individualios veiklos, per mėnesį sudaro apie 230 Eur, iš kurių apie 200 Eur ji gali skirti ieškovei. Korepetitoriai dukrai yra samdomi nuo praėjusių metų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei A. M. iš atsakovo V. M. išlaikymą (paramą) po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki kol ieškovė baigs mokslą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jai sueis 24 metai, pervedant išlaikymą (paramą) į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB banke; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš ieškovės atsakovui 54,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. C., 69,30 Eur teisinės pagalbos išlaidas; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 86 Eur žyminį mokestį ir 21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodė sprendimą dalyje dėl išlaikymo (paramos) priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

9. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) 2023 m. gegužės 25 d. pažymos duomenimis, ieškovė mokosi šioje įstaigoje; vidurinio išsilavinimo įgijimas numatomas 2024 m. liepos 19 d.

10. Teismas pažymėjo, kad sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktas yra viena iš paramos pilnamečiui vaikui priteisimo sąlygų. Siekiant įvertinti, ar ieškovė atitinka šį kriterijų, ieškovė buvo įpareigota teismui pateikti duomenis apie jos pažymius gimnazijoje. Praeitų mokslo metų ieškovės pažymių vidurkis buvo 4,37 balai (iš 10 balų), ieškovė praleido 435 pamokas (pateisinta 398); šių mokslo metų 1 pusmečio pažymių vidurkis sudaro 6,70; praleista 14 pamokų. Teismas pritarė atsakovui, kad ieškovės gaunami įvertinimai gimnazijoje nėra aukšti, praeitais metais ji praleido daug pamokų mokykloje, tačiau šis faktas, teismo vertinimu, nepaneigia paramos ieškovei teikimo būtinumo ir neįrodo ieškovės reikalavimo nepagrįstumo.

11. Teismas pažymėjo, kad pažangumo kriterijus negali būti suprantamas taip, kad mokinys turi pasiekti aukščiausią įvertinimo balą; pažangumas reiškia tai, kad mokinys vykdo mokymosi programą ir jam gali būti suteiktas atitinkamas pažymėjimas, įrodantis suteiktą kvalifikaciją (profesiją). Pažangumo rodikliai kiekvienu individualiu atveju yra ir gali būti skirtingi priklausomai nuo asmeninių gabumų, gebėjimų ir kitų asmens psichologinių savybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, kasacinis teismas pažymėjo, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.

12. Teismas pastebėjo, kad šių mokslo metų pirmojo pusmečio ieškovės pažymių vidurkis yra dviem balais aukštesnis, nei praeitų metų įvertinimų vidurkis. Šiais mokslo metais ieškovė praleido žymiai mažiau pamokų, nei už tą patį laikotarpį praeitais mokslo metais ((duomenys neskelbtini) pažyma apie mokinio 2022 m. – 2023 m. 1 pusmečio pažymius, (duomenys neskelbtini) pažyma apie mokinio 2023 m. – 2024 m. 1 pusmečio pažymius). Ieškovė buvo perkelta į gimnazijos 4 klasę. Teismas nurodė, kad nors ieškovė mokosi ne itin gerai, tačiau ji deda pastangas siekti geresnių mokymosi rezultatų – pažymių vidurkis padidėjo (iki 6,70), praleista mažiau pamokų, ji siekia baigti mokslus ir įgyti vidurinį išsilavinimą, todėl ieškovės mokymasis, teismo vertinimu, atitinka pažangaus mokymosi kriterijų. Be to, ieškovės šiais mokslo metais aukštesnis žinių įvertinimas, pamokų lankomumas rodo jos pastangas gauti geresnių rezultatų, kurie, be kita ko, priklauso ne tik nuo asmeninio moksleivio įdirbio, bet ir nuo asmeninių asmens gebėjimų, psichologinių savybių.

13. Teismas pastebėjo, kad ieškovė, besimokydama gimnazijoje, neturėjo ir neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pati iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos šiuo metu sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą, o tai turi tiesioginę reikšmę jos tolesnėms studijoms, galimybei įgyti profesiją, įsidarbinti ir gauti darbines pajamas. Ieškovė turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę ir pareigą susikoncentruoti į vidurinio išsilavinimo įgijimą, o ne į darbą. O atsakovas turi pareigą padėti ieškovei įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo.

14. Teismo vertinimu, paramos ieškovei būtinumo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai apie jos turtinę padėtį. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu nėra registruoto turto. Duomenų, kad ieškovė gautų nuolatines pajamas iš tam tikros veiklos, nėra. Ieškovės ir trečiojo asmens parodymais, ieškovė visiškai išlaikoma savo motinos.

15. Kadangi tėvai turi pareigą išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įvertinus besimokančio mokykloje mokinio pareigas didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, lankyti pamokas, atlikti namų darbus, teismas sprendė, kad, siekiant padėti ieškovei, kaip moksleivei, įgyvendinti savo teisę siekti vidurinio išsilavinimo (nors ir įgijusiai visišką civilinį veiksnumą), būtina tėvų parama, kol ji baigs mokslus gimnazijoje. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą ieškovei, kaip pilnamečiui vaikui, gauti išlaikymą iš atsakovo. Priešinga išvada lemtų būtinybę ieškovei imtis kitų aktyvių veiksmų beieškant pragyvenimo šaltinio, o tai darytų neigiamą įtaką jos mokslams bei užkirstų kelią įsigyti vidurinį išsilavinimą.

16. Teismas nurodė, kad nustačius, kad pilnametis vaikas mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam reikalinga parama bei kad tėvai turi galimybę prisidėti prie vaiko išlaikymo, išlaikymo dydžiui nustatyti taikytini tie patys kriterijai, kaip ir išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose (CK 3.192ˡ straipsnio 3, 4 dalys, 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai).

17. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje nedetalizavo poreikių; ji pateikė galutinę sumą, reikalingą būtiniems poreikiams tenkinti – 200 Eur, ir 120 Eur korepetitoriams. Ieškovės atstovė teisme pažymėjo, kad ieškovė neprašo priteisti papildomų išlaidų laisvalaikiui ar atostogoms. Trečiasis asmuo patikslino, kad ši suma skirtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms, būstui ir kitoms būtinosioms reikmėms. Atsakovas 200 Eur sumos neginčijo, jis iš esmės nesutiko su reikalavimu ieškovei teikti išlaikymą, ir tik iš geranoriškumo sutiko mokėti dukrai 100 Eur išlaikymą; atsakovas kategoriškai nesutiko su reikalavimu dėl 120 Eur korepetitoriams priteisimo.

18. Teismas nurodė, kad vertinant ieškovės prašymą priteisti 200 Eur periodinėmis išmokomis būtiniems jos poreikiams tenkinti, tikslinga vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu, suformuluotu sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išlaikymo teikimo, kad priteisiant išlaikymą vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), atskaičius mokesčius, dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Šiuo atveju, kai parama reikalinga atsakovo pilnametei dukrai, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio dydžio ir ieškovei reikalingo išlaikymo dydžio.

19. Šis dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra – 840 Eur, atskaičius mokesčius – 633 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“) (iš kiekvieno tėvo po 317 Eur). Taigi, ieškovės būtinų išlaidų suma (200 Eur) iš esmės atitinka teismų praktikoje nurodytą kriterijų, net gi yra mažesnė, nei pusė minimalios algos.

20. Teismas pažymėjo, kad nereikia įrodinėti, kad ieškovei būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės mokslams ir pan. Teismas, įvertinęs byloje ieškovės atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, ieškovės amžių, taip pat ir tai, kad ieškovės prašoma būtiniems poreikiams suma neviršija minimalios mėnesinės algos, pripažino pagristomis ieškovės 400 Eur mėnesines išlaidas, kurias, pagal bendrą taisyklę, turėtų dengti kiekvienas iš tėvų lygiomis dalimis, t. y. po 200 Eur. Ši suma yra protingo dydžio ir kartu su trečiojo asmens teikiama parama užtikrins bent minimalius būtiniausius ieškovės poreikius.

21. Teismas pritarė atsakovui, kad 120 Eur išlaidos korepetitoriams negali būti traktuojamos kaip būtinos. Teismo vertinimu, ieškovė turi pati dėti maksimalias pastangas gerinti mokslo rezultatus, tam jai yra sudarytos tinkamos sąlygos gimnazijoje. Be to, ieškovė 2022–2023 m. mokslo metais be pateisinamų priežasčių praleido daug pamokų gimnazijoje, dėl ko, galimai, susiformavo žinių spragos mokomuose dalykuose. Būtų nesąžininga reikalauti iš atsakovo nors ir iš dalies dengti išlaidas korepetitoriams, kai pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų tobulinti mokymosi procesą, nelankė pamokų, nesistengė įsisavinti žinių. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens pateiktas pamokų nelankymo priežasčių paaiškinimas (ieškovės liga) byloje nepagrįstas objektyviais įrodymais. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovė reikalavimo dėl 120 Eur paramos priteisimo netenkino.

22. Teismas nurodė, kad sprendžiant paramos priteisimo besimokančiam pilnamečiam vaikui klausimą, turi būti įvertinti ne tik pilnamečio vaiko poreikiai, paramos jam būtinumas, bet taip pat turi būti įvertintos ir jo tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė negalintis teikti ieškovei 200 Eur paramą.

23. Atsakovas teismui pateikė 2023 m. lapkričio 9 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad atsakovas uždirba apie 880 Eur per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ 2023 m. spalio 16 d. pažymos duomenimis atsakovo vardu registruotos penkios transporto priemonės. Atsakovas pateikė teismui Bigbank AS filialo 2023 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie turimus finansinius įsipareigojimus šiai finansų įstaigai. Pagal pateiktus duomenis atsakovas iki 2028 m. spalio 20 d. įsipareigojo mokėti po 509 Eur vartojimo kredito sutarties vykdymui.

24. Teismas nurodė, kad nors atsakovas neigė pareigą materialiai remti ieškovę ir apeliavo į finansinių galimybių padėti dukrai nebuvimą, visgi atsakovo argumentus pripažino neįrodytais. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis pastovias pajamas, byloje nėra duomenų apie jo nedarbingumą, todėl, kliūčių jam susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą nenustatyta. Dar daugiau, atsakovo sutikimas geranoriškai mokėti 100 Eur paramą, turint įsipareigojimą kiekvieną mėnesį dengti kreditą (509 Eur), ir gaunant apie 880 Eur algos, teismo vertinimu, teismui leido daryti išvadą, jog jis byloje neatskleidė realios savo turtinės padėties. Atsakovo poreikių tenkinimui liktų tik 270 Eur, o tai nesiekia net pusės minimalios algos lygio. Tai, kad atsakovas nenurodė realaus pragyvenimo šaltinio, teismo vertinimu, patvirtina ir aplinkybė, jog 2022 m. spalio 12 d. sudarant vartojimo kredito sutartį, atsakovo pajamos, vadovaujantis jo pateikta pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, sudarė 774,74 Eur; vykdant įsipareigojimą pagal minėtą sandorį ir mokant 57,92 Eur išlaikymą ieškovei pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, atsakovui liktų tik apie 208 Eur.

25. Teismo nuomone, atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas, kad patenkintų ieškovės poreikius, kuriems reikalinga 400 Eur per mėnesį. Tokia paramos suma (po 200 Eur iš kiekvieno tėvo) proporcinga ieškovės poreikių ir jos tėvų turtinei padėčiai, nepadarys žalos atsakovo teisėms ir interesams.

26. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl proporcijų, kuriomis abu tėvai turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo, svarbu nustatyti ir trečiojo asmens turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens vardu registruotos 3/8 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), 3/4 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo teismui pateikė pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m.; papildomai paaiškino gaunantis apie 230 Eur per mėnesį pajamų. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad ieškovei gali skirti per mėnesį 200 Eur paramos. Trečiasis asmuo, kaip ir atsakovas, teismo nuomone, neatskleidė teismui savo realių pajamų. Teismas pažymėjo, kad negalima situacija, kuomet trečiajam asmeniui per mėnesį liktų tik 30 Eur poreikių tenkinimui, 200 Eur suteikus ieškovei. Trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, pateisinančių jos sveikatos būklę, dėl kurios ji negali daugiau užsidirbti, imtis geriau apmokamo darbo. Todėl teismas darė išvadą, kad šiuo metu tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši, jie abu gali skirti ieškovei po 200 Eur per mėnesį.

27. Teismas byloje nenustatė pagrindo iš atsakovo ieškovei priteistiną paramą mažinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu valstybės mokama periodine išmoka – 85,75 Eur. Atsakovui neįrodžius, kad jis negali mokėti 200 Eur paramą ieškovei, teismo vertinimu, nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems ieškovės poreikiams tenkinti, bet ne atsakovo pareigos vykdymui.

28. Teismas paramą (išlaikymą) ieškovei priteisė kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki ieškovė baigs mokytis gimnazijoje, bet ne ilgiau nei jai sukaks 24 metai, išlaikymą pervedant į ieškovės asmeninę sąskaitą. Sprendimo dalis dėl išlaikymo (paramos) priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

29. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo paramos įsiskolinimą – 2 240 Eur, skaičiuojamą nuo ieškovės pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 320 Eur kas mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino, kad 320 Eur išlaikymo įsiskolinimą kas mėnesį sudaro 200 Eur, kurie buvo skirti būtiniems ieškovės poreikiams, ir 120 Eur už korepetitorių suteiktas paslaugas.

30. Teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paramos pilnamečiui vaikui įsiskolinimas kaip toks iš esmės gali būti ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

31. Teismas nurodė, kad ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini); ieškinys pateiktas teismui 2023 m. liepos 11 d. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei išlaikymo nebuvo teikęs. Iki šios datos išlaikymas ieškovei atsakovo buvo teikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo pagrindu.

32. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pagrįstų duomenų ar pagrįstų atsakovo argumentų, kad paramos ieškovei, tapus pilnamete ir mokantis gimnazijoje, nereikėjo ar ši parama būtų neprotingo dydžio. Pripažinti, kad tik ieškovės motina (trečiasis asmuo) turėjo išlaikyti pilnametę dukrą, kuri siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taigi atsakovas nepagrįstai pareigos teikti išlaikymą savo dukrai nevykdė ieškovei sulaukus pilnametystės, nemokėjo išlaikymo nuo (duomenys neskelbtini) po 200 Eur dukros būtiniems poreikiams tenkinti, kuris nuo šio momento iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 1 400 Eur (7 mėn.).

33. Tačiau teismas nepritarė ieškovei, kad atsakovas turi pareigą dengti korepetitorių išlaidas. Teismo nuomone, byloje nesant ieškovės patirtas korepetitoriams išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų ar kitų rašytinių įrodymų (pvz., banko pavedimų), iš kurių būtų galima identifikuoti, kad ieškovė šias išlaidas patyrė ir reguliariai patiria, išlaikymo įsiskolinimo dydžio dalis – 840 Eur (120 Eur kas mėnesį x 7 mėn.) negali būti priteistina iš atsakovo. Ieškovė turėjo pareigą visas patiriamas išlaidas pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teismas neturi galimybės įsitikinti, ar ieškovė iš tikrųjų naudojosi korepetitorių paslaugomis, kokios kvalifikacijos šie korepetitoriai, kokie yra jų realūs įkainiai. Pažymėjo, kad nereikalaudama iš korepetitorių paslaugų suteikimo patvirtinimo, ieškovė prisiėmė atsakomybę, kad šiuo faktu ji negalės remtis prieš trečiuosius asmenis.

34. Taigi ieškovei neįrodžius korepetitorių teikimo paslaugų įkainių, naudojimosi šiomis paslaugomis, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas tik dėl 1 400 Eur, kuri priteista iš atsakovo ieškovei.

35. Teismas pažymėjo, kad šios išvados nepaneigia ir trečiojo asmens teisme išsakyti paaiškinimai, kad ji buvo priversta iš kitų asmenų skolinti lėšas dukros papildomoms pamokoms. Trečiojo asmens teiginio dėl paskolos gavimo iš trečiųjų asmenų dukros korepetitoriams nepatvirtinus įrodymais, šį paaiškinimą teismas vertino kaip deklaratyvų, neturintį faktinio pagrindimo.

36. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimą dėl išlaikymo po 200 Eur kas mėnesį iki pirmojo bakalauro laipsnio įgijimo arba suėjus 24 m. priteisimo įstojus į aukštąją mokyklą. Visgi, teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti tikėtinas, galbūt būsimas išlaidas ateityje, nesant tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Ieškovė šiuo metu mokosi gimnazijoje. Ieškovės atstovė teisme nurodė, kad ieškovė susidomėjo kriminologija, šiuos mokslus ji sieks studijuoti baigusi gimnaziją. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos ieškovės ketinimus, ar kad ji po gimnazijos baigimo tikrai tęs mokymosi procesą kitoje švietimo įstaigoje. Teismas pažymėjo, kad vien ieškovės norai ar ketinimas mokytis aukštojoje ar profesinėje mokykloje nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovei ir šiuo laikotarpiu yra būtina parama, kurią turi teikti tėvai. Vadovaudamasis šiuo motyvu, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo, įstojus į aukštąją mokyklą, priteisimo iki pirmojo bakalauro laipsnio įgijimo arba suėjus 24 m. amžiui priteisimo teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovei tęsiant mokslus kitoje mokymo įstaigoje, ji turės teisę iš naujo kreiptis dėl paramos priteisimo iš atsakovo, jeigu tokia parama bus reikalinga.

37. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo patenkintas iš dalies – nuo ieškinio pateikimo dienos iki mokymosi gimnazijoje pabaigos ieškovei priteista 200 Eur, o ne 320 Eur, kaip prašė ieškovė, kasmėnesinė parama. Be to, ieškiniu ieškovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (2 240 Eur), ši reikalavimo dalis taip pat tenkinta tik iš dalies (1 400 Eur). Taigi, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas taikė CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę.

38. Ieškovė byloje pareiškė du savarankiškus materialiuosius teisinius reikalavimus – dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo. Abu reikalavimai tenkinti iš dalies – 63 proc., taigi iš viso teismas tenkino 63 proc. ieškinio reikalavimų. Reikalavimas priteisti išlaikymą įstojus į aukštąją mokyklą nevertintinas kaip savarankiškas reikalavimas, kadangi tai yra reikalavimo dėl paramos priteisimo sudėtinė dalis pratęsiant paramos mokėjimo laiką.

39. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už jos ieškinio reikalavimus – 137 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies (63 proc.), iš atsakovo valstybės naudai priteista proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 86 Eur (137 Eur x 63 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

41. Byloje taip pat patirta 33,2 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo priteista 21 Eur (33,2 x 63 proc.) tokių išlaidų (CPK 96, 98 straipsniai).

42. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovo 600 Eur, trečiasis asmuo – 110 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad patyrė 1 170 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

43. Teismas pripažino, kad proceso dalyvių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikti tinkamai, prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

44. Ieškinį tenkinus iš dalies (63 proc.), ieškovei ir trečiajam asmeniui, palaikiusiam ieškovės poziciją, iš atsakovo priteista 378 Eur ieškovei, ir 69,30 Eur trečiajam asmeniui. Atsakovui iš ieškovės priteista 432,90 Eur. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą tarp ieškovės ir atsakovo, iš ieškovės atsakovui priteista 54,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

45. Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą, atmetant ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir sumažinant ieškovės naudai priteistą periodinį išlaikymą po 200 Eur iki 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki kol ieškovė baigs mokslą (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ieškovė neturi teisės reikalauti išlaikymo iš atsakovo, nes neatitinka sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijaus. Ieškovė, būdama nepilnametė, neskyrė tinkamo dėmesio mokslui, daugiausia laiko praleisdavo gatvėje, dažnai ir be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas, todėl laiku nebaigė viduriojo mokslo. Jei ieškovė būtų mokiusis pažangiai, ji būtų nustatytu laiku (iki 18 m.) pabaigusi vidurinįjį mokslą ir šiuo periodu, už kurį reikalaujama išlaikymo įsiskolinimo ir tolimesnės paramos, ji turėtų visiškai kitokį statusą (tiesiog pilnamečio asmens, kuris niekur nesimoko) ir atsakovui pareiga mokėti išlaikymą iš viso nekiltų.

1.2. Nors teismas nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus, aplinkybės dėl ieškovės perkėlimo į kitą klasę plačiau nesiaiškino. Teismas tik akcentavo, kad ieškovė šiuo metu deda pastangas mokytis pažangiau. Visgi šios ieškovės pastangos yra labiau deklaratyvios, susijusios tik su poreikiu prisiteisti išlaikymą iš atsakovo, ir pavėluotos. Antriems metams paliktas asmuo negali dėl šių savo kaltų veiksmų gauti naudos, lyginant su eilinio pažangumo moksleiviu, kuris iki pilnametystės baigia vidurinįjį mokslą ir teisės gauti papildomą išlaikymą dar vieneriems metams neįgyja. Priešinga pozicija akivaizdžiai reikštų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų pažeidimą.

1.3. Teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad Lietuvoje mokslas yra privalomas tik iki 16 metų. Asmuo, reikalaujantis išlaikymo, turi pareigą sąžiningai ir pažangiai mokytis. Jei ieškovė neturi tinkamų gabumų mokslui, ji gali užsiimti kita veikla, pvz., įgyti profesinį išsilavinimą (kartu dirbant ir gaunant pajamų), arba tiesiog eiti dirbti, nes mokslas, sulaukus 16 metų, nebėra privalomas.

1.4. Teismas nesąžiningai ir neobjektyviai vertino atsakovo turtinę padėtį ir galimybes teikti paramą. Teismas, paskaičiavęs, kad iš atsakovo gaunamo atlyginimo atėmus mokamą kredito įmoką ir atsakovo siūlomą teikti 100 Eur/mėn. išlaikymą, jam liktų tik 270 Eur, kas nesiekia net pusės minimalios algos lygio, vertino, kad atsakovas byloje neatskleidė realios savo turtinės padėties. Atsakovas su tokiu vertinimu nesutinka. Taip gautųsi, kad atsakovas negali siekti taikaus ginčo sprendimo, siūlyti mokėtinos sumos, kadangi tai teismo bus įvertinta kaip pajamų slėpimas.

1.5. Teismų praktikoje, priteisiant išlaikymą, niekada nėra vadovaujamasi skaičiavimu, kad priteisus išlaikymą vaikui, išlaikymo mokėtojui liktų pragyvenimui reikalinga minimalios algos dydžio suma, todėl nesuprantama, kodėl atsakovo padėtis buvo vertinama šiuo aspektu, ypač padarant kategorišką išvadą, kad jis neatskleidė savo turtinės padėties.

1.6. Atsakovas pateikė duomenis apie savo darbo užmokestį, iš kurių matyti, kad jis dirba visą darbo dieną, gauna didesnį nei minimalų atlyginimą. Vertintina, kad jo gaunamas atlyginimas yra normalaus dydžio, atitinkantis jo išsilavinimą, amžių. Teismo nurodyti argumentai, kad atsakovas gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, vertintini kaip formalūs, šabloniniai, kadangi atsakovas realių galimybių tam neturi – dirbdamas visą darbo dieną, jis neturi galimybių siekti papildomo išsilavinimo ar dirbti papildomo darbo. Be to, savaime suprantama, kad joks asmuo, turėdamas galimybių uždirbti daugiau, tyčia nedirbs ten, kur gauna mažesnį atlyginimą.

1.7. Ypač atsakovą piktinantys yra nesąžiningi teismo argumentai dėl to, kad jis, turintis oficialų darbą ir padorų atlyginimą, yra prilyginamas išeškovės motinai, kuri, kaip buvo išsiaiškinta teismo posėdyje, turi verslą – rūbų parduotuves (fizinę ir internetinę), tačiau deklaruoja, kad uždirba 230 Eur pajamų, kas yra visiškai nerealu ir neįtikima. Teismas neobjektyviai vertino, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši.

1.8. Teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartis Nr. e3K-3-83-421/2023), pagal kurią nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu, nes šios išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad aplinkybės nagrinėjamoje ir cituojamoje byloje skiriasi. Minėtoje byloje nurodoma, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys, o valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Šiuo atveju teismas nenustatė konkrečios šalių turtinės padėties, tik nurodė, kad šalys jos neatskleidė. Tačiau liko neaišku, kokia apimtimi ta padėtis neatskleista, ir ar ta padėtis leidžia jiems patenkinti paramos prašančio vaiko poreikius visa apimtimi.

1.9. Ieškovė, tapusi pilnamete, išlaikymo iš karto nereikalavo tyčia, nes jos mokymosi rezultatai buvo akivaizdžiai nepažangūs. Todėl buvo laukiama, kada jie bent iš dalies bus pagerinti, atsiras pagrindas reikalauti išlaikymo, argumentuojant, kad ieškovė deda pastangas pabaigti mokslus. Tačiau toks laukimas pažeidė atsakovo interesus, jo turtinę padėtį – ieškovei nei tiesiogiai, nei per teismą nereikalaujant išlaikymo, atsakovas negalėjo numatyti tokio išlaikymo mokėjimo galimybės ir nekaupė tam reikalingų lėšų, todėl dabar iš jo priteisus tokią didelę sumą, jis statomas į sunkią padėtį, būtų priverstas skolintis ir pan. Todėl atsakovas nesutinka mokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį iki ieškinio padavimo, šis reikalavimas turi būti atmestas.

1.10. Reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo po 200 Eur/mėn. dėl tų pačių priežasčių taip pat yra nepagrįstas ir galėtų būti teismo atmestas, tačiau, atsižvelgdamas į giminiškus ryšius, geranoriškai sutiktų mokėti 150 Eur/mėn. išlaikymą (padidina savo anksčiau siūlytą 100 Eur/mėn. išlaikymo sumą), todėl prašo priteistą teismo išlaikymą sumažinti būtent iki 150 Eur/mėn., taip pat ir atsižvelgiant į ieškovės gaunamas valstybės mokamas išmokas.

2. Ieškovė A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, atsakovo padarytomis išvadomis, prieštaraujančiomis bylos medžiagai ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, cituojamomis teisės normomis ir teismų praktikos ištraukomis, nesusiejant jų su apeliacinio skundo argumentais, todėl jie negali būti teisiškai reikšmingi ir negali daryti įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Teismas teisingai nustatė tikrąsias šalių ginčo priežastis bei pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinys pagrįstas prašant išlaikymo ir jo įsiskolinimo.

2.2. Nors atsakovas remiasi pažangumo stoka, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pažangumo kriterijus negali būti suprantamas taip, kad mokinys turi pasiekti aukščiausią įvertinimo balą; pažangumas reiškia tai, kad mokinys vykdo mokymosi programą ir jam gali būti suteiktas atitinkamas pažymėjimas, įrodantis suteiktą kvalifikaciją (profesiją). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje liudytų mokinio perkėlimas aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas.

2.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, besimokydama gimnazijoje, neturėjo ir neturi galimybių laisvu nuo mokslų laiku gauti papildomų pajamų ir pati iš dalies pasirūpinti savo poreikių tenkinimu, nes ieškovės pastangos šiuo metu sutelktos į vidurinio išsilavinimo įgijimą, o tai turi tiesioginę reikšmę jos tolesnėms studijoms, galimybei įgyti profesiją, įsidarbinti ir gauti darbines pajamas.

2.4. Kai parama reikalinga atsakovo pilnametei dukrai, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti orientacinio dydžio ir ieškovei reikalingo išlaikymo dydžio. Prašoma išlaikymo suma skirtina drabužiams, avalynei, maistui, higienos priemonėms įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms apmokėti, taip pat mokyklinėms reikmėms, būstui ir kitoms būtinosioms reikmėms.

2.5. Teismas teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas paskolą paėmė dėl jo įsigyto prabangaus kotedžo (duomenys neskelbtini). Atsakovas Lietuvoje dirba labai mažai, nes realiai yra išvykęs dirbti į Vokietiją, kur už darbą moka žymiai didesnį atlyginimą negu jis nurodė. Kadangi atsakovas užsiima automobilių prekyba, kur yra slepiamos realios pajamos, vengiant mokėti mokesčius, vertintina, kad teismas priėmė teisingą sprendimą. Tai, kad atsakovas prekiauja automobiliais, patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma, kuri patvirtina neprotingai didelį automobilių kiekį.

2.6. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas gauna ir gali gauti pakankamas pąjamas, kad patenkintų ieškovės poreikius, kuriems reikalinga 400 Eur per mėnesį. Tokia paramos suma (po 200 Eur iš kiekvieno tėvo) proporcinga ieškovės poreikių ir jos tėvų turtinei padėčiai, nepadarys žalos atsakovo teisėms ir interesams.

2.7. Atsakovas nevertina to, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką, kai nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, kai byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, t. y. taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri reiškia, kad išvada apie faktų buvimą gali būti daroma ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą ar jų nebuvimą (CPK 176 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl išlaikymo (jo dalies) ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą pilnamečiam vaikui (ne)buvimo

- dėl materialinės paramos priteisimo pilnamečiam vaikui pagrindų

6. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

7. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. CK 3.192¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę ir turtinę padėtį, taip pat kitas svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi ir CK 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai.

8. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog išskirtinos tokios CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam mokykloje: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas). Pažymėtina, jog CK 3.192¹ straipsnis nedetalizuoja kitų svarbių aplinkybių sąvokos, todėl kokia aplinkybė pripažintina turinti reikšmę byloje priteisiant išlaikymą pilnamečiam asmeniui, nustatoma pagal individualios bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015).

9. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims, akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-664-916/2015; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

– dėl materialinės paramos pilnamečiam vaikui (ne)būtinumo ir jo dydžio

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. M., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo – V. M., ir trečiojo asmens – J. C., dukra. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-14466-127/2010 nutraukė atsakovo ir trečio asmens santuoką, ieškovės gyvenamąją vietą nustatė su motina, priteisė iš atsakovo 86,89 Eurų (300 Lt) išlaikymą iki vaiko pilnametystės (sprendimo 3 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovė (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete. Šiuo metu ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo įgijimas numatomas 2024 m. liepos 19 d.

11. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei ir atsakovo po 200 Eur išlaikymą (paramą) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki kol ieškovė baigs mokslą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jai sueis 24 metai, taip pat 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą, sprendė, kad ieškovei, neturinčiai turto, siekiančiai pabaigti gimnaziją ir gauti vidurinįjį išsilavinimą, tėvų materialinė parama yra būtina.

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad ieškovė pati kalta, kad nebuvo pažangi mokinė, be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas, dėl ko laiku nebaigė viduriniojo mokslo (buvo palikta antriems metams), todėl jis neturi pareigos teikti paramą jau pilnamečiam vaikui. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog Lietuvoje mokslas yra privalomas tik iki 16 metų, todėl, jei ieškovė neturi tinkamų gabumų mokslui, ji gali užsiimti kita veikla, o ne reikalauti išlaikymo iš atsakovo. Atsakovas nesutinka su viso teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo suma (1 400 Eur), taip pat su 200 Eur periodinio išlaikymo suma, nors šiuo aspektu apeliaciniame skunde tuo pačiu nurodo, kad visgi geranoriškai sutinka mokėti ieškovei paramą po 150 Eur/mėn.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, neturi pagrindo sutikti su anksčiau nurodytais atsakovo teiginiais, kaip sudarančiais pagrindą vertinti, kad ieškovei neturėtų būti teikiama tėvų materialinė parama ar kad jos dydis turėtų būti sumažintas.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nedirba, negauna darbo užmokesčio, išmokų, kitokių periodiškai mokamų pajamų. Duomenų, kad ieškovė turėtų nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto, vertybinių popierių, santaupų, byloje nėra. Taigi ieškovė neturi turto ar lėšų, kurių pakaktų jos, kaip pilnamečio asmens, besimokančio vidurinėje mokykloje, būtiniesiems poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės ir neginčija, o nesutikimą su paramos teikimu ieškovei argumentuoja ieškovės nepažangiu mokymusi ir tuo, kad mokslas nuo 16 metų nebėra privalomas.

15. Visgi atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieškovės nepažangumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime neeliminuoja ieškovės teisės gauti paramą CK 3.192¹ straipsnio pagrindu, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė yra nesąžininga ar piktnaudžiauja savo turimomis teisėmis. Nors į bylą pateikti duomenys apie ieškovės gautus įvertinimus ir lankomumą iš ieškovės lankomos mokyklos – (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovės mokymasis 2022–2023 mokslo metais nebuvo itin geras (pažymių vidurkis sudarė 4,37, o praleista pamokų – 435, iš kurių pateisinta – 398), tačiau 2023–2024 mokslo metų I pusmečio ieškovės mokymosi rezultatai išties pagerėjo ir tuo metu ieškovės pažymių vidurkis jau sudarė 6,70, o praleistų pamokų skaičius – 14, iš kurių visos pateisintos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės mokymosi rezultatai iš esmės pradėjo gerėti dar 2022–2023 mokslo metų II pusmetį (2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. birželio 23 d.), kadangi tuo metu ieškovės pažymių vidurkis buvo 6,29; praleista pamokų – 143, iš kurių pateisinta – 118, kai tuo tarpu prieš tai buvusio I pusmečio (2022 m. rugsėjo 2 d. – 2023 m. sausio 31 d.) rezultatai buvo ženkliai prastesni: pažymių vidurkis – 2,14; praleista pamokų – 292, iš kurių pateisinta – 280. Nurodytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė šiuo laikotarpiu visgi įsisavino viduriniojo išsilavinimo svarbą ir dėl to pasiryžo keisti savo elgesį, dėti visas pastangas, siekdama jį įgyti (mokytis, gerinti gaunamus pažymius ir pamokų lankomumą), nors ir vieneriais metais vėliau (CPK 185 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad apskritai ieškovės gauti pažymiai ir pamokų lankomumas, nėra esminis kriterijus vertinat ieškovės pažangumą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažangų mokymąsi vidurinėje mokykloje CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas, todėl jeigu bylos nagrinėjimo metu nėra nustatoma, jog pilnametis moksleivis turi turto ar lėšų, iš kurių gali pats save išlaikyti, laikoma ir preziumuojama, kad jam reikalinga parama ir, nustačius tėvų galimybę išlaikymą teikti, ieškinys tenkinamas visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo perkelta į gimnazijos 4 klasę, ieškovės viduriniojo išsilavinimo įgijimas numatomas 2024 m. liepos 19 d. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neatitinka pažangaus mokymosi kriterijaus. Nors atsakovas ir nurodo, kad ieškovės mokymosi pagerėjimas buvo nulemtas siekio vėliau prisiteisti iš atsakovo išlaikymą / jo įsiskolinimą, grindžiant pažangaus mokymosi kriterijumi, visgi tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini tik subjektyvia atsakovo nuomone, užimta gynybine pozicija, siekiant išvengti prievolės teikti paramą pilnamečiam vaikui (CPK 185 straipsnis).

17. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pabrėžtina tai, kad ši teisės norma numato tėvams ne tik teises, tačiau ir pareigas jų vaikų atžvilgiu, be kita ko, tiek turtines, tiek neturtines. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, kad ieškovės, jai dar būnant nepilnamete, susiformavęs ir išoriškai pasireiškęs elgesys (šiuo konkrečiu atveju – pamokų praleidinėjimas, ne itin pažangus mokymasis), gali būti vertinamas išimtinai tik kaip paties vaiko kaltė ir atsietai nuo pačių tėvų pareigų savo nepilnamečiam vaikui tinkamo įgyvendinimo. Būtent tėvai yra tie asmenys, kurie visų pirma turi dorai auklėti vaiką, jį ugdyti, diegti puoselėjimas vertybes, domėtis vaiku, o jam, susiduriant su sunkumais (mokymosi ar kitais), padėti, nereikalaujant iš vaiko tokio savarankiškumo ir sprendimų priėmimo masto, kuris būdingas pilnamečiam asmeniui. Tokios tėvų pareigos nepaneigia ir ta aplinkybė, kad tėvai gyvena skyrium, be to, tokią pareigą turi įgyvendinti abu tėvai, kadangi jų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena (CK 3.156 straipsnis).

18. Šiuo gi atveju ieškovė pilnamete tapo tik (duomenys neskelbtini), t. y. mokslo metų viduryje (mokslai bet kuriuo atveju būtų pasibaigę tik 2023 m. birželio-liepos mėn.) ir kai iki tol ieškovės mokymosi rezultatai jau nebuvo geri (anksčiau nurodyti 2022–2023 mokslo metų I pusmečio (2022 m. rugsėjo 2 d. – 2023 m. sausio 31 d.) rezultatai). Byloje nėra duomenų, kad pats atsakovas būtų pakankamai domėjęsis tuo metu dar nepilnametės dukros ugdymu, siekęs padėti išspręsti susidariusią situaciją, motyvuoti dukrą įveikti mokymosi sunkumus ar kitus, su kuriais galimai ji susiduria ir kas atsiliepia jos mokymosi kokybei. Tokių duomenų byloje nėra, atsakovas su tuo susijusių argumentų taip pat nenurodė ir šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai teigtina, kad ir atsakovas, būdamas ieškovės, tuo metu dar nepilnametės, tėvu, tam tikra dalimi taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl atitinkamų dukros poelgių, nepakankamo rūpestingumo, susikoncentravimo į mokslus ir dėl to negalėjimo laiku pabaigti mokyklą, dėl ko ieškovei, nors ir tapus pilnamete, jai ir toliau buvo ir yra reikalinga materialinė parama iš tėvų (CPK 185 straipsnis).

19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

20. Nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad vien tai, jog mokslas Lietuvoje nuo 16 metų nėra privalomas, sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė, kuri šiuo metu pati nėra finansiškai pajėgi patenkinti savo būtinuosius poreikius, dėl to turėtų nutraukti mokymąsi gimnazijoje (taigi neįgyti viduriniojo išsilavinimo), ir susirasti darbą, užsiimti kokia nors veikla, teikiančia ieškovei pajamų, tuo tikslu, kad tėvams nereikėtų jai teikti materialinę paramą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks požiūris laikytinas itin formaliu ir nepagrįstai užkertančiu kelią jaunam asmeniui, dar tik esančiam savarankiško gyvenimo pradiniame etape, įgyti vidurinįjį išsilavinimą, kurio jis siekia, vien tik dėl tuo metu šio asmens esamos turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su besąlyginiu pareigos pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis atsakovo nurodomais būdais perkėlimu pilnamečiam besimokančiam asmeniui. Tai iš esmės reikštų neprotingą ir neproporcingą pilnamečio vaiko teisės siekti išsilavinimo apsunkinimą. Pažymėtina, kad tikslas siekti išsilavinimo yra remiamas ir tokiais atvejais būtent tėvai turi pareigą padėti savo pilnamečiam vaikui įgyti išsilavinimą pagal vidurinio ugdymo programą, o ne ją riboti, kas gali neigiamai atsiliepti ir tolimesniam vaiko gyvenimui (siekiant aukštesniojo / aukštojo išsilavinimo, gali būti apribotos įsidarbinimo galimybės, kam būtinas bent jau viduriniojo išsilavinimo turėjimas, pan.) (CPK 185 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovei per mėnesį būtinų poreikių patenkinimui reikalinga 400 Eur suma (taigi kiekvienam iš tėvų mokant po 200 Eur). Teismų praktikoje pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015), todėl šios išlaidos pripažintinos būtinomis ir jų būtinumo papildomai įrodinėti nereikia. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovei priteistos materialinės paramos dydis nustatytas, atsižvelgiant į minimalios mėnesinės algos dydį (atskaičius mokesčius), kuris teismų praktikoje laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020), ir kuris šiuo atveju yra mažesnis negu viena minimali mėnesinė alga. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad 400 Eur suma ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui yra pagrįsta ir protingo dydžio (CPK 185 straipsnis).

22. CK 3.192¹ straipsnio 4 dalyje tiesiogiai nurodyta, jog vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai taikomas ir CK 3.200 straipsnis, kuris numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Tokia pilnametystės sulaukusio asmens teisė pripažįstama ir teismų praktikoje. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama.

23. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

24. Kaip jau minėta, ieškovė pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), t. y. 2022–2023 mokslo metų viduryje, todėl šiuo atveju nėra pagrįsta teigti, kad vien ieškovės pilnametystės faktas, įvertinus tai, kad mokslo metai įprastai baigiasi birželio-liepos mėn., šiuo atveju lemia tai, kad po (duomenys neskelbtini), ieškovei toliau tęsiant mokslus ir siekiant užbaigti šiuos mokslo metus, poreikis dėl jos, kaip moksleivės, išlaikymo išnyko ar esmingai pasikeitė jo dydis. Akivaizdu, kad ieškovės statusas (moksleivė) ir galimybės pačiai turėtų pajamų pilnametystės suėjimo momentu, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu (nuo pilnametytės ((duomenys neskelbtini)) iki kreipimosi į teismą dienos (2023 m. liepos 11 d.)), nepasikeitė, todėl atsakovui šiuo laikotarpiu neprisidedant prie ieškovės išlaikymo (atsakovas to neginčijo), susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris pirmosios instancijos teismo pagrįstai priteistas ieškovei iš atsakovo. Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagrįstumą, be kita ko, patvirtina ir anksčiau šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo konstatuotos aplinkybės.

25. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Todėl atsakovo argumentai susiję su tuo, kad ieškovė dėl išlaikymo įsiskolinimo nesikreipė iškart tapusi pilnamete, jog atsakovas nesukaupė tam santaupų, nekeičia teisinės situacijos vertinimo ir nepaneigia to, kad ieškovei tuo metu išlaikymas buvo reikalingas. Atsakovas, būdamas ieškovės tėvu, negalėjo nežinoti, kad dukrai, tapus pilnamete (duomenys neskelbtini), ir mokslo metams tęsiantis iki 2023 m. vasaros, ieškovei, pačiai neturint pragyvenimui būtinų lėšų, jos poreikis į išlaikymą ir toliau liko. Be to, kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pilnamečio vaiko kreipimasis į teismą dėl išlaikymo priteisimo prieš tai nesikreipiant į išlaikymo neteikiantį tėvą negali lemti sprendimo atmesti ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tiek dėl materialinės paramos ieškovei, siekiančiai baigti vidurinįjį mokslą, reikalingumo, tiek ir dėl šios paramos dydžio, įvertinus išlaidų sumą, reikalingą per mėnesį ieškovei patenkinti savo būtinuosius poreikius (CPK 185 straipsnis).

– dėl tėvų galimybės teikti materialinę paramą pilnamečiam vaikui (ne)buvimo

27. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesąžiningai ir neobjektyviai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybę teikti paramą pilnametei dukrai. Pažymi, kad tai, jog jis sutiko tam tikra dalimi teikti išlaikymą pilnametei dukrai, nereiškia jo geros turtinės padėties buvimo ar realios turtinės padėties slėpimo, be to, atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl išlaikymo / išlaikymo įsiskolinimo priteisimo apskritai neturėjo būti vertinama tai, ar išlaikymo mokėtojui (atsakovui) pačiam liktų pragyvenimui reikalinga minimalios mėnesinės algos dydžio suma. Atsakovas nurodo, kad jis dirba visą darbo dieną, gauna normalaus dydžio, jo išsilavinimą ir amžių atitinkantį atlyginimą, todėl nepagrįsti teismo motyvai dėl to, kad atsakovas gali siekti papildomo išsilavinimo ar dirbti papildomą darbą. Teigia, kad teismas taip pat neobjektyviai vertino ir tai, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši, kadangi, atsakovo vertinimu, trečiasis asmuo deklaruoja mažesnes pajamas, nei iš tiesų gauna ir atskleidžia teismui.

28. Minėta, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, kasacinio teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015 ir kt.).

29. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvai turėtų remti savo pilnametį vaiką lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai vienas iš tėvų yra blogesnėje finansinėje padėtyje nei kitas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

30. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021, 24 punktas).

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo galimybės teikti paramą ieškovei, tinkamai įvertino atsakovo bei trečiojo asmens (ieškovės motinos) turtinę padėtį, jų abiejų galėjimą teikti paramą savo pilnametei dukrai. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl neva netinkamo pirmosios instancijos teismo atlikto tėvų galimybės teikti paramą vertinimo, yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 185 straipsnis).

32. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti paramą ieškovei, savo sprendimą grindė šiais motyvais: i) atsakovas uždirba apie 880 Eur per mėnesį; ii) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); iii) atsakovo vardu registruotos penkios transporto priemonės; iv) atsakovas pateikė teismui Bigbank AS filialo 2023 m. rugsėjo 12 d. pažymą apie turimus finansinius įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakovas iki 2028 m. spalio 20 d. įsipareigojo mokėti po 509 Eur vartojimo kreditą sutarties vykdymui; v) atsakovas yra darbingo amžiaus, gaunantis pastovias pajamas, byloje nėra duomenų apie jo nedarbingumą, todėl, kliūčių jam susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą nenustatyta; vi) atsakovo sutikimas geranoriškai mokėti 100 Eur paramą, turint įsipareigojimą kiekvieną mėnesį dengti kreditą (509 Eur), ir gaunant apie 880 Eur algos, lemia išvadą, jog jis byloje neatskleidė realios savo turtinės padėties; atsakovo poreikių tenkinimui liktų tik 270 Eur, o tai nesiekia net pusės minimalios algos lygio.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į aplinkybę dėl to, kokia suma liktų pačiam atsakovui, jam vykdant turimus įsipareigojimus (mokant po 509 Eur kreditą, teikiant 100 Eur paramą, su kurios mokėjimu sutiko pats atsakovas), kai jo oficialiai deklaruojamas gaunamas darbo užmokestis yra apie 880 Eur. Pastebėtina tai, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tame kontekste, jog galimai atsakovas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismas. Paminėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde sutiko mokėti ir 150 Eur išlaikymą, taigi realiai pačiam atsakovui pragyvenimui liktų dar mažesnė suma negu nustatė pirmosios instancijos teismas – 221 Eur (880 Eur – 509 Eur – 150 Eur).

34. Pagrįstai abejotina, kad asmuo, objektyviai įvertinęs savo turtinę padėtį, tai, kad turi būti tenkinami ir kiekvieno asmens kasdieniai būtinieji poreikiai (būsto, maisto, drabužių, higienos, kt.), gaudamas 880 Eur dydžio pajamas, prisiimtų anksčiau nurodyto dydžio finansinius įsipareigojimus, negalėdamas jų tinkamai vykdyti (CPK 185 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai išreiškė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, tačiau plačiau šiuo aspektu taip ir nepasisakė, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismui leistų daryti priešingą išvadą. O tai, be to, kas jau minėta, papildomai sustiprina įsitikinimą, kad atsakovas visgi neatskleidė realios savo turtinės padėties.

35. Kasacinis teismas yra išiaškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Šiuo gi atveju atsakovui neįrodžius, kad jis iš tiesų nėra pajėgus mokėti 200 Eur išlaikymą pilnametei dukrai (negali susirasti geriau apmokamo darbo, turi sveikatos problemų, kt.), nepateikus įrodymų apie sąžiningas jo pastangas pagerinti savo turtinę padėtį (pats atsakovas pasirenka, kokiu būdu jis tą sieks padaryti), nėra pagrindo ir mažinti pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteistos materialinės paramos (išlaikymo) dydį nuo 200 Eur/mėn. iki 150 Eur/mėn.

36. Nepagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad teismas neobjektyviai įvertino trečiojo asmens – ieškovės motinos, turtinę padėtį bei jos galėjimą teikti paramą pilnametei dukrai. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl to pakankamai išsamiai pasisakė ir šias aplinkybes (trečiojo asmens nurodomas gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą, kt.) įvertino ir, be kita ko, sprendęs, kad trečiasis asmuo, kaip ir atsakovas, taip pat neatskleidė realios savo turtinės padėties, padarė išvadą, kad pagal byloje esančius duomenis, tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis yra panaši. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada (CPK 185 straipsnis).

37. Taigi, atsižvelgiant į abiejų ieškovės tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo ir spręsti, kad ieškovės motina galimai turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo didesne apimtimi nei atsakovas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista periodinės paramos, taip pat išlaikymo įsiskolinimo už 7 mėnesius suma nepablogins paramą teikiančio atsakovo turtinės padėties ir išlaikymo / išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nedaro esminės žalos ją teiksiančiam tėvui (CPK 185 straipsnis). To atsakovas byloje neįrodė (CPK 178 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovui neįrodžius, kad jis negali mokėti 200 Eur paramą ieškovei, nėra poreikio lengvinti atsakovui tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamos vaiko išmokos dydžiu (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors valstybė moka tam tikras išmokas vaikams, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, gali būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs ir tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Taigi, įvertinus tai, kad iš atsakovo priteista materialinė parama yra skirta ieškovės būtinųjų poreikių patenkinimui, darytina išvada, kad valstybės mokama vaiko išmoka, ką pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, gali būti skiriama papildomiems ieškovės poreikiams tenkinti, tačiau ne atsakovo pareigos vykdymui.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas ir pagrįstai sprendė, kad atsakovas gali teikti ieškovei išlaikymą (paramą) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. liepos 11 d.) iki kol ieškovė baigs mokslą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei iki jai sueis 24 metai, taip pat, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei 1 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ar nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl, nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

41. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

42. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį ir sprendžia, kad ieškovės 600 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, priteistinos ieškovei ir atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

43. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, jam neatlyginamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.