- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-281-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05757-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- UAB „Ramilė“
- Kategorijos
- 40.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4583-912/2013 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui UAB „Ramilė“ dėl avanso ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 3 500 Lt avanso, 4 624,62 Lt delspinigių, iš viso – 8 124,62 Lt, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2010-02-09 sudarė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo būtų pakeista žemės paskirtis į mažo intensyvumo mažaaukštę gyvenamąją teritoriją (G1) pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą. Pagal sutartį, nurodytas žemės sklypas turėjo būti padalytas į tris atskirus sklypus. Atsakovas įsipareigojo detalųjį planą parengti iki 2010-11-28. Pagal Sutartį ieškovas atsakovui sumokėjo 3 500 Lt avansą. Atsakovas neparengė detaliojo plano projekto iki Sutartyje nustatyto termino. Atsakovas neprotingai ilgai užvilkino savo įsipareigojimų įvykdymą. 2012-02-28 ir vėlesniais elektroniniais laiškais ieškovas prašė atsakovo nurodyti rengiamo plano statusą, stadiją ir datą, kada galima tikėtis rezultato perdavimo, bet atsakovas nepagrįstai teisinosi, kad projektas derinamas Vilniaus miesto savivaldybėje (t. y. nurodė, jog projektas nebaigtas rengti dėl savivaldybės neteisėtų veiksmų), nes atsakovo pareiga buvo projektą suderinti su atitinkamomis institucijomis (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.702 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovo įsitikinimu, terminą atsakovas praleido neprotingai ilgai (daugiau negu 23 mėnesius), todėl ieškovas prarado pasitikėjimą atsakovu, Sutarties įvykdymas jam taip pat prarado tikslą ir jis 2012-10-09 pateikė atsakovui pranešimą apie Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo (Sutarties 5 punktas; CK 6.217 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.652 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nesutiko su Sutarties nutraukimu ir atsisakė patenkinti ieškovo reikalavimus, nepagrįstai remdamasi CK 6.673 straipsnio 2 dalimi, nes pastaroji norma reglamentuoja vartojimo rangą ir taikytina, kai užsakovas sutartį nutraukia ne dėl rangovo kaltės. Atsakovas ieškovo žemės sklypo detaliojo plano sprendinius Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentui peržiūrėti pateikė tik 2012-06-11, t. y. praleidęs Sutartyje nustatytą terminą. Atsakovas pažeidė Sutarties 3.6 punktą, nes, esant aplinkybių, dėl kurių negalėjo pabaigti rengti projekto laiku, turėjo ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki termino pabaigos raštu informuoti ieškovą. Ieškovas remiasi Sutarties 5 punktu ir prašo iš atsakovo taip pat priteisti 0,2 proc. nuo uždelstų įvykdyti darbų sumos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė prašymą atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Sutarties terminas pratęstas šalių susitarimu, bet neįformintas raštu. Atsakovas parengė detaliojo plano projektą suderinti, bet ieškovas nepagrįstai atsisako nuo jam suteiktų paslaugų. Ieškovas prarado teisę remtis Sutarties termino praleidimu, nes savo elgesiu atsisakė rašytinės išlygos (CK 6.183 straipsnio 2 dalis), o tai įrodo ieškovo elgesys 2012 m. pirmą pusmetį – jis derėjosi dėl projekto sąlygų ir parengimo terminų. Ieškovas neginčija, kad, suėjus Sutarties įvykdymo terminui, šalys tęsė sutartinius santykius. Ieškovas atsakovui nereiškė pretenzijų iki 2012 m. pabaigos, todėl terminas jam buvo neesminė sąlyga (CK 6.217 straipsnio 2 dalis, 6.652 straipsnio 4 dalis). Ieškovas, nutraukdamas Sutartį, nesuteikė atsakovui papildomo termino, todėl pažeidė CK 6.217 straipsnio 3 dalį. Ieškovas neįrodė, kad Sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais. Ieškovas Sutartį nutraukė savo iniciatyva, nesant atsakovo kaltės, todėl neturi teisės į nuostolių ir netesybų atlyginimą. Ieškovas neįrodė, jog Sutartį nutraukė dėl jos 3.3 punkto pažeidimo, todėl jis neturi teisės reikalauti grąžinti avansą. Be to, atsakovas, vykdydamas Sutartį, patyrė būtinų išlaidų 3 500 Lt, todėl įgijo teisę reikalauti jų iš ieškovo (CK 6.673 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neturi teisės reikalauti netesybų, nes savo iniciatyva nutraukė Sutartį. Sutartis tęsėsi iki 2012-10-10, o ją nutraukus neliko pagrindo reikalauti iš atsakovo netesybų. Netesybos yra aiškiai per didelės, todėl atsakovas prašė teismo jas sumažinti. Be to, netesybos galėjo būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo, nes ieškovas, savo iniciatyva nutraukęs Sutartį, panaikino atsakovo pareigą vykdyti Sutartį, taip pat ir mokėti netesybas. Sutartyje nenustatyta, kad netesybos skaičiuojamos taip pat ir pasibaigus Sutarčiai. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui dėl netesybų, todėl, atsakovo teigimu, ieškovas galėjo prašyti netesybų tik už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2012-10-10, nes ieškovas į teismą kreipėsi 2012-11-20 (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-28 priėmė sprendimą ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovas savo elgesiu toleravo tai, jog atsakovas neparengė ir nepatvirtino sklypo detaliojo plano iki 2010-11-28. Atsakovas, remdamasis tokiu ieškovo elgesiu, nenutraukė detaliojo plano rengimo darbų, toliau juos vykdė. Teismas pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė 2010-02-09 Sutarties 3.3 punkte nustatytą sąlygą dėl atsakovo sutartinės prievolės įvykdymo termino, o ieškovas prarado teisę remtis šalių Sutarties 11 punkte nustatyta sutarties pakeitimo išlyga (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.183 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad ieškovas negalėjo remtis tuo, kad atsakovas pažeidė Sutarties 3.3 punktą, t. y. praleido jame nustatytą terminą, teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai nutraukė Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo. Šalių nesutarimai iš esmės kilo dėl to, kad atsakovo parengtame detaliojo plano projekte dalis ieškovo sklypo suformuota kaip atskiras įvažiavimas į kitus du kaimyninius sklypus. Teismas pripažino, kad detaliojo plano projekto sprendinių nepavyksta suderinti su atitinkamomis institucijomis ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo veiksmų, todėl negalima konstatuoti atsakovą pažeidus CK 6.701 straipsnio 2 dalyje nustatytą rangovo pareigą suderinti techninius dokumentus su atitinkamomis valstybės ar savivaldybės institucijomis. Priežastis, dėl kurių negali tęstis bylos šalių sutartiniai tyrinėjimo ir projektavimo rangos teisiniai santykiai, teismas pripažino svarbiomis, todėl ieškovo įvykdytą Sutarties nutraukimą teismas kvalifikavo kaip Sutarties nutraukimą (Sutarties atsisakymą), įvykdytą CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teismas sprendė, kad reikalavimas grąžinti avansą negali būti tenkinamas remiantis Sutarties 6 punktu, nes jame nustatyta restitucija, kai Sutartį užsakovas nutraukia dėl kitos šalies įvykdyto esminio Sutarties pažeidimo, o pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas atliko ieškovo sklypo detaliojo plano rengimo darbų, bet jų nepabaigė. Teismas pripažino, kad atsakovo vykdant Sutartį atliktų darbų apimtis atitinka ieškovo sumokėtą avansą, todėl jis paliktinas atsakovui, o ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo atmestinas (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Nustatęs, kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė sutartinę prievolę ne dėl savo kaltės, teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti sutartinės civilinės atsakomybės netesybų forma. Teismas išaiškino, kad Sutarties 5 punkto nuostatos pagrindu ieškovas turi teisę mažinti 0,2 proc. dydžio delspinigių suma nesumokėtą Sutarties kainą, kurią ieškovas turi mokėti atsakovui, tačiau ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovo delspinigių nuo Sutarties kainos, kai Sutartis nutraukiama, todėl teismas taip pat netenkino ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas (apeliantas) R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013-03-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – apelianto ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Nesutinka su teismo išvada, kad šalys tęsė bendradarbiavimą ir pratęsė Sutartyje numatytą projekto parengimo terminą. Bendravimas Sutarties vykdymo klausimu dar nereiškia termino pratęsimo. Priešingai, apeliantas nuolat primindavo atsakovui, kad terminas Sutarčiai įvykdyti jau yra suėjęs ir šalių bendravimas apsiribojo tik apelianto paklausimais dėl galutinio darbų užbaigimo. Įvairių institucijų dokumentai, priimti po Sutartyje nustatyto projekto parengimo termino pasibaigimo, patvirtina tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, o ne tai, kad Sutarties vykdymo terminas buvo pratęstas. Apeliantas nėra teritorijų detaliojo planavimo specialistas, todėl pasitikėdamas profesionalo (atsakovo) pažadais netrukus užbaigti procesą pasirašė pateikiamus dokumentus ir laukė greito galutinio darbų užbaigimo. Atsakovas pažeidė Sutartyje nustatytą įsipareigojimų vykdymo terminą, o Sutarties nutraukimo metu dar buvo toli iki baigiamojo detaliojo plano etapo. Teismas visiškai ignoravo tą faktą, kad šalių ginče ne atsakovas, o apeliantas yra nukentėjusioji šalis.
2. Teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio ir Sutarties vykdymo veiksmų po tariamo termino pratęsimo, kurie rodo visišką atsakovo aplaidumą ir tyčinį sutartų darbų nevykdymą. Net ir tariamai pratęsus Sutarties vykdymo terminą, atsakovas su apeliantu sudarytą Sutartį vykdė tada ir taip, kaip jam buvo patogu (apeliantas nedavė atsakovui sutikimo formuoti gatvę per apelianto sklypą). Praėjus daugiau nei 24 mėnesiams po termino Sutarčiai įvykdyti pasibaigimo, atsakovas atliko dar tik antrojo detaliojo planavimo etapo sprendinių konkretizavimo veiksmus, apeliantas turėjo pagrindą nebesitaikstyti su tokiu atsakovo elgesiu ir nutraukti Sutartį pagal pačioje Sutartyje nustatytus pagrindus (CK 6.217 straipsnio 5 dalis, Sutarties 5 ir 6 punktai).
3. Teismui konstatavus, kad detaliojo projekto sprendinių nepavyksta suderinti su atitinkamomis institucijomis ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo veiksmų, byloje buvo išeita už ieškinio ribų, nes byloje ginčas kilo dėl Sutarties nutraukimo atsakovui praleidus joje nustatytą terminą. Atsakovas neginčijo fakto, kad praleido vykdymo terminą, tačiau, pasak jo, šis terminas buvo pratęstas. Sutartis buvo sudaryta dėl apeliantui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo, o ne dėl kitų asmenų detaliojo plano sprendinių suderinimo ir leidimo tretiesiems asmenims patekti į savo sklypus suteikimo. Atsakovas turėjo pareigą parengti tokius sprendinius, kurie būtų priimtini apeliantui. Apeliantas negali būti laikomas atsakingu už atsakovo įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė trečiųjų asmenų atžvilgiu, vykdymą.
4. Nustačius, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, jos neįvykdžius per Sutartyje nustatytą terminą ir neperdavus darbų rezultato apeliantui, apeliantas įgijo teisę į 3 500 Lt avanso grąžinimą (CK 6.222 straipsnis, Sutarties 6 punktas) bei 4 624,42 Lt delspinigių priteisimą (Sutarties 5 punktas). Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo vykdant Sutartį atliktų darbų apimtis atitinka ieškovo sumokėtą avansą, todėl jis paliktinas atsakovui. Teismas vadovavosi vien atsakovo teiginiais, nevertindamas pagal Sutartį atliktų darbų kiekio ir rezultato. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, nuostolius ir atliktus darbus, taip pat nereiškė priešieškinio dėl Sutarties nutraukimo nuginčijimo ir kainos už atliktus darbus priteisimo, todėl teismas, net ir vadovaudamasis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, neturėjo pagrindo nepriteisti avanso apeliantui. Atsakovo kaltė įrodyta, teismas netinkamai aiškino Sutarties 5 punktą, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Visiškas Sutarties nevykdymas turi sukelti griežtesnę atsakomybę nei netinkamas Sutarties vykdymas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ramilė“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1. Ieškovas nenuginčijo atsakovo pateiktų faktinių aplinkybių, kad suėjus Sutarties įvykdymo terminui (2010-11-28), jis toliau tęsė sutartinius santykius ir kad būtent ieškovo iniciatyva buvo keičiamos detaliojo planavimo sąlygos. 2012-02-07 išduotas įgaliojimas ir 2012-05-28 prašymas patvirtina faktą, jog ieškovas sutiko su Sutartyje numatyto termino pratęsimu. Ieškovas Sutarties nutraukimą sieja ne su kaip jau naujai apeliaciniame skunde yra teigiama 2012 m. galutinio darbų atlikimo terminų nenurodymu, bet su tuo, jog buvo praleistas Sutarties 3.3 punkte nustatytas darbų atlikimo terminas (iki 2010-11-28).
2. Atmestini nauji argumentai dėl detaliojo plano rengimo etapų ir faktinio jų išpildymo pagal Sutartį, nes jie nesusiję su ieškovo pirmosios instancijos teisme įrodinėjamomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovas praleido Sutartyje įtvirtintą terminą, o ne tai, kad atsakovas kažką atliko blogai ar neatliko jau po 2010-11-28.
3. Viena iš Sutarties nutraukimo teisėtumo sąlygų buvo atlyginimas už jau atliktą darbą. Atsakovas nurodė, kad atliko pagal Sutartį detaliojo plano rengimo darbus, kuriuos iš dalies kompensuoja ieškovo sumokėtas avansas (į bylą atsakovas pateikė detaliojo plano brėžinį, kuriam parengti iki Sutarties nutraukimo patyrė 7 900 Lt išlaidų (vandentiekio, nuotėkų ir lietaus projektas – 700 Lt, elektrotechninės dalies projektas – 700 Lt, teritorijos tvarkymo ir naudojimo brėžinio paruošimas – 3 000 Lt, suvestinis inžinerinių tinklų planas – 2 500 Lt, išankstinis suderinimas su miesto plėtros departamentu – 1 000 Lt)). Todėl teismas, pagrįstai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, ypač atsakovo pateiktą minėtą E. Adamonio projektavimo firmos 2011-12-15 parengtą ieškovo ir dar trijų sklypų planą bei jo atitiktį byloje esančiuose Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento raštuose išdėstytiems nurodymams, nustatė, kad atsakovas atliko ieškovo sklypo detaliojo plano rengimo darbus ir, pripažindamas ieškovo teisę nutraukti Sutartį pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, atmetė ir ieškovo reikalavimą dėl avanso grąžinimo.
4. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas teisingai konstatavo, kad šalys nebuvo susitarusios dėl netesybų Sutarties nutraukimo atveju.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo (apelianto) reikalavimas priteisti iš atsakovo pagal Sutartį sumokėtą avansą ir delspinigius yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ieškovo įvykdytą Sutarties nutraukimą kvalifikavo kaip Sutarties nutraukimą (Sutarties atsisakymą) CK 6.658 straipsnio 4 dalies pagrindu, o nustatęs, kad atsakovas atliko ieškovo sklypo detaliojo plano rengimo darbų, bet jų nepabaigė, pripažino, jog atsakovo vykdant Sutartį atliktų darbų apimtis atitinka ieškovo sumokėtą avansą, todėl jis paliktinas atsakovui, o ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo atmestinas (CK 6.658 straipsnio 4 dalis). Nesutikdamas su minėtu sprendimu, ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą grąžinti avansą ir sumokėti delspinigius. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys tęsė bendradarbiavimą ir pratęsė Sutartyje numatytą projekto parengimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekdamas pagrįsti šią poziciją, apeliantas iš esmės nenurodė nei vieno reikšmingo argumento, o tiesiog kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino (ir padarė priešingą nei teismas išvadą) tuos pačius įrodymus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas padarydamas minėtą išvadą. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar neatskleista bylos esmė. Apeliantas kreipėsi į teismą su reikalavimu grąžinti jo atsakovui sumokėtą avansą ir sumokėti delspinigius už tai, kad atsakovas Sutartyje nustatytu terminu (iki 2010-11-28) neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo parengti ieškovo sklypo detalųjį planą. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus (b. l. 51-61), be kita ko, ieškovo ir kitų sklypų savininkų 2012-02-07 išduotą įgaliojimą užpildyti paraišką techninėms sąlygoms gauti ir ieškovo bei kitų gretimų sklypų savininkų pasirašytą 2012-05-28 prašymą dėl jiems išduotų projektavimo sąlygų anuliavimo, kurie vienareikšmiškai patvirtina tai, kad ir po 2010-11-28 apeliantas bendradarbiavo su atsakovu tuo tikslu, kad pastarasis įvykdytų savo sutartinį įsipareigojimą parengti ir patvirtinti ieškovo žemės sklypo detaliojo plano projektą. Net apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas pasirašė pateikiamus dokumentus ir laukė greito galutinio darbų užbaigimo. Minėtas apelianto laukimas reiškia akivaizdų pritarimą tam, jog atsakovas, nors ir praleidęs Sutartyje nustatytą terminą, tęstų savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą (rengtų projektą, jį derintų ir pateiktų apeliantui galutinį rezultatą). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog po 2010-11-28 šalių projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutartiniai teisiniai santykiai tęsėsi, ieškovas savo elgesiu toleravo tai, jog atsakovas neparengė ir nepatvirtino sklypo detaliojo plano iki 2010-11-28, remdamasis tokiu ieškovo elgesius atsakovas nenutraukė detaliojo plano rengimo darbų, toliau juos vykdė, todėl šiuo konkrečiu atveju šalys konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties 3.3 punkte nustatytą sąlygą dėl atsakovo sutartinės prievolės įvykdymo termino, o ieškovas prarado teisę remtis Sutarties 11 punkte nustatyta sutarties pakeitimo išlyga (CK 1.71 straipsnio 2 dalis, 6.183 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo tą faktą, jog šalių ginče ne atsakovas, o apeliantas yra nukentėjusioji šalis. Nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ne nukentėjusį asmenį, o faktą, ar apelianto reikalavimas grąžinti avansą ir sumokėti delspinigius (t. y. ieškinio dalykas) yra pagrįstas vadovaujantis tomis aplinkybėmis, kurias apeliantas nurodė savo ieškinyje (t. y. atsižvelgiant į ieškinio faktinį pagrindą). Apelianto nuomone, jis nedavė sutikimo Sutartyje nustatyto termino, iki kada atsakovas privalėjo parengti ir patvirtinti projektą, pratęsimui, todėl reikalavimas grąžinti avansą ir sumokėti delspinigius vadovaujantis Sutarties 5 ir 6 punktais bei CK 6.217 straipsnio 5 dalimi yra pagrįstas ir turi būti tenkintas. Pagal Sutarties 6 punktą apeliantas įgytų teisę reikalauti atsakovui iš anksto sumokėto avanso grąžinimo tik tuo atveju, jeigu šalių Sutartis būtų nutraukta dėl Sutarties 3.3 punkte nurodyto termino (t. y. iki 2010-11-28) praleidimo (b. l. 8). Šiuo atveju konstatuotas faktas, kad apeliantas sutiko pratęsti minėtą terminą, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto reikalavimo dėl avanso grąžinimo vadovaujantis Sutarties 6 punktu. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Sutartis buvo sudaryta dėl apeliantui priklausančio žemės sklypo detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo, o ne dėl kitų asmenų detaliojo plano sprendinių suderinimo ir leidimo tretiesiems asmenims patekti į savo sklypus suteikimo; atsakovas turėjo pareigą parengti tokius sprendinius, kurie būtų priimtini apeliantui. Minėti apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, o patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, kad šalių nesutarimai iš esmės kilo dėl to, kad atsakovo parengtame detaliojo plano projekte dalis ieškovo sklypo suformuota kaip atskiras įvažiavimas į kitus du kaimyninius sklypus. Apelianto argumentas, kad skundžiamame sprendime išeita už ieškinio ribų konstatuojant, jog detaliojo projekto sprendinių nepavyksta suderinti su atitinkamomis institucijomis ne dėl atsakovo, bet dėl ieškovo veiksmų, yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje kaltės klausimas (t. y. aplinkybė, kas kaltas, jog rangos darbai užsitęsė) nėra esminis sprendžiant dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo, todėl minėtos faktinės aplinkybės konstatavimas vadovaujantis ginčo šalių į bylą pateiktais paaiškinimais negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, sąlygojęs skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priežastys, dėl kurių negali tęstis bylos šalių sutartiniai tyrinėjimo ir projektavimo rangos teisiniai santykiai, yra svarbios, todėl ieškovo įvykdytą Sutarties nutraukimą teismas teisingai kvalifikavo kaip Sutarties nutraukimą (Sutarties atsisakymą) pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį.
Taip pat apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo vykdant Sutartį atliktų darbų apimtis atitinka ieškovo sumokėtą avansą, todėl jis paliktinas atsakovui. Pasak apelianto, teismas vadovavosi vien atsakovo teiginiais, nevertindamas pagal Sutartį atliktų darbų kiekio ir rezultato, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas, nuostolius ir atliktus darbus, taip pat nereiškė priešieškinio dėl Sutarties nutraukimo nuginčijimo ir kainos už atliktus darbus priteisimo, todėl teismas, net ir vadovaudamasis CK 6.658 straipsnio 4 dalimi, neturėjo pagrindo nepriteisti avanso apeliantui. CK 6.658 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, „Jei yra svarbių priežasčių, užsakovas turi teisę bet kada, kol darbas nebaigtas, atsisakyti sutarties kartu sumokėdamas rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlygindamas nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo, įskaitant į nuostolius tai, ką rangovas sutaupo dėl sutarties nutraukimo“. Konstatavus, kad ginčo šalių Sutartį apeliantas vienašališkai nutraukė pagal minėtą CK nuostatą, atliktų darbų kainos/ vertės nustatymas būtų aktualus, jeigu atsakovas byloje būtų pareiškęs savarankišką reikalavimą dėl atlyginimo už atliktą darbo dalį priteisimo iš ieškovo. Tačiau šioje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas, o reikalavimą grąžinti sumokėtą avansą apeliantas grindė Sutarties 6 punktu, kuriuo, kaip minėta, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis. Be to, būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga spręsti, jog nuo Sutarties sudarymo (2010-02-09) iki jos nutraukimo (2012-10-09) atsakovas nepatyrė jokių išlaidų dėl Sutarties vykdymo. Į bylą pateikti įrodymai (ir apeliantas to neginčija), kad atsakovas atliko dalį darbų, tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nėra būtina nustatyti atliktų darbų vertės, kad konstatuoti, jog apelianto reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą yra nepagrįstas.
Be to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Sutarties 5 punktą, todėl nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Pagal Sutarties 5 punktą, „Jei rengėjas projekto neparengia sutarties 3.3 punkte nustatytu terminu ir nevykdo 3.6 punkto nuostatų, jam užsakovas gali nemokėti 0,2 proc. nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba, esant reikalui, nutraukti projektavimo darbų sutartį“. Vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad minėta Sutarties sąlygą reikia suprasti ir aiškinti kaip įtvirtinančią ieškovo teisę nemokėti atsakovui 0,2 proc. nuo uždelstos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba, esant reikalauti, nutraukti Sutartį, jeigu atsakovas neparengia projekto per Sutartyje nustatytą terminą ir nevykdo Sutarties 3.6 punkto nuostatų. Apeliacinio skundo argumentas, kad Sutarties nevykdymas turi sukelti griežtesnę atsakomybę nei netinkamas Sutarties vykdymas, nereiškia, kad apeliantas, nustatęs, jog atsakovas (rangovas) ne netinkamai vykdo Sutartį, o jos visai nevykdo, vienašališkai gali pakeisti atsakovo atsakomybę už Sutarties netinkamą vykdymą reglamentuojančią nuostatą, transformuodamas ją į tokią, su kuria atsakovas nei turėjo galimybę susipažinti, nei sutikti sudarant Sutartį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Atmetus apeliacinį skundą, apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei su atsiliepimu, nei vėliau į bylą nepateikė atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl teisėjų kolegija nesprendžia minėtų atsakovo išlaidų atlyginimo klausimo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 sprendimą palikti nepakeistą.