Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-437-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2-437-330/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K.
Atsakovas
G. T., R. T., A. V., R. Š.
Trečiasis asmuo
Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č, L. M. Č, A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai PZU Lietuva dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarė V. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė ieškovų UAB „ČELTA“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „ČELTA“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „ČELTA“ ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB banko Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko Snoras ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, tai yra jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. UAB „ČELTA“ 2020 m. sausio 20 d. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Ieškovė savo prašymą grindė tuo, kad nebuvo atskleista bylos esmė, kad liko nesuprasta ir neatskleista, jog bankas per apgaulę ne tik sudarė kredito sutartį, bet ir ją įvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

5. Teismas pažymėjo, kad patikrinus teismų informacinę sistemą Liteko nustatyta, jog ieškovė iš esmės analogiškus prašymus dėl proceso atnaujinimo, grindžiamus tuo pačiu pagrindu, tai yra naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta sklypo verte, suklydimu dėl tikrosios turto vertės, kredito sutarties sąlygų, jau buvo teikęs teismui, o šios aplinkybės teismų jau buvo įvertintos. Be to, ieškovės argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, pareiškėjo suklaidinimo (apgaulės), kaip pagrindų atnaujinti procesą, teismų taip pat ne kartą pripažinti pakartotiniais.

Šalies argumentai

6. Konstatavęs, kad ieškovės pateiktas prašymas yra tapatus teismų jau išnagrinėtiems prašymams dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės prašymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė UAB „ČELTA“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti prašymą išnagrinėti iš naujo kitam teisėjui iš esmės ir žodžiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas neskaitė prašymo, nes prašyme buvo akcentuojamas kredito sutarties sąlygų nevykdymas, o apskųstoje nutartyje apie sutarties sąlygų įvykdymą net neužsimenama.

7.2. Joks teismas iki šios dienos nėra pasisakęs dėl kredito sutarties sąlygų įvykdymo.

7.3. Ieškovė yra priversta tiek daug kartų kreiptis į teismą dėl ginčo teisingo išsprendimo, dėl kredito sutarties pripažinimo negaliojančia, kai neįvykdyta nė viena sutarties sąlyga.

7.4. Kadangi teismas atsisakė priimti prašymą, jis nesprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o tai yra itin aktualu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

3. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

4. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Šį institutą galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie CPK numatyti proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, o proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ieškovė nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindų sąrašo baigtinumą, teisme nagrinėjami tik tie šalies argumentai, kurie patenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies reguliavimo sritį ir apskritai galėtų sudaryti pagrindą svarstyti dėl konkretaus proceso atnaujinimo galimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo ir neaptarė visų ieškovės prašyme išdėstytų teiginių ir argumentų.

5. Šiame kontekste akcentuotina, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra objektyvus pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).

6. Taikant proceso atnaujinimo institutą yra svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos ir šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. įsiteisėjusiomis nutartimis netenkino ieškovės UAB „ČELTA“ prašymų atnaujinti procesą, pateiktų dėl jos nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su kredito sutarties sąlygomis ir turto vertės nustatymu, bei dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 179 str.). Analizuojamu atveju ieškovė UAB „ČELTA“ savo prašyme nenurodė jokių naujų, teismų dar nevertintų aplinkybių, galinčių būti proceso atnaujinimo pagrindu, o tik išdėstė tapačius argumentus, susijusius su turto vertinimu, apgaule ir pan.

8. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Ieškovė savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių naujų teismų dar nenagrinėtų aplinkybių.

9. Apibendrinant tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs prašymo tapatumą teisme anksčiau išnagrinėtiems ieškovės UAB „ČELTA“ prašymams dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai atsisakė priimti pakartotinį prašymą, todėl atskirasis skundas atmetamas.

10. Kadangi apeliacinės instancijos teisme išnagrinėtas atskirasis skundas dėl atsisakymo priimti prašymą atnaujinti procesą, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatenka į apeliacijos dalyko šioje byloje ribas ir nėra sprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis