Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. D., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei, institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei Laurai Raukienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Santuokos pradžioje sutuoktinių santykiai klostėsi gerai, atsakovas sutarė su ieškovės dukra N. D. iš pirmos santuokos. Tačiau vėliau pradėjo ryškėti skirtingi sutuoktinių prioritetai, vertybės, supratimai apie šeimą, ištikimybę vienas kitam. Atsakovas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini). Jam neištikimybė sutuoktinei yra norma, tuo tarpu ieškovės įsitikinimu, neištikimybės šeimoje negali būti. Todėl po ne vieno atvejo, kai atsakovas į namus parsivesdavo kitas moteris, kurios pasilikdavo nakvoti šalių šeimos namuose, ieškovei prasidėjo depresija. Dėl tokio atsakovo elgesio faktiškai nutrūko jų santuoka. Ieškovė su dukra N. D. ir bendra šalių dukra D. L. M. grižo gyventi į Lietuvą. Nors realiai santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, tačiau ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie yra žmonės iš skirtingų socialinių sluoksnių, skirtingų religijų, dėl ko santuoka iš esmės ir nutrūko. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė (duomenys neskelbtini). Ieškovė neprašo priteisti jai išlaikymo iš atsakovo ir pati nesutinka jį teikti jam, nes abu yra jauno ir darbingo amžiaus asmenys, dirbantys.

Nurodo, kad atsakovas ne kartą jai buvo minėjęs, jog siekia išsivežti dukrą D. L. M. gyventi į (duomenys neskelbtini) pas savo tėvus, todėl ieškovė bijo, kad iš tiesų taip neatsitiktų. Ieškovė ir jos dukra D. L. M. yra emociškai artimos, taip pat ir ieškovės dukros tarpusavyje - seserys. Ieškovė su dukromis gyvena Lietuvoje, dirba, turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl dukters D. L. M. socialiniai ir visi kitokie ryšiai yra susiję su Lietuvos Respublika, dėl ko prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Taip pat ieškinyje nurodoma, kad atsakovas nuo faktinių santykių nutraukimo nuolat pats ar per kitus asmenis mokėjo nepilnametei dukrai D. L. M. išlaikymą įvairiomis sumomis kas mėnesį: 80 Eur, 100 Eur, 200 Eur, 400 Eur, 600 Eur, netgi 1000 Eur, tačiau paskutiniu metu perveda nuolat po 200 Eur per mėnesį, todėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui nėra. Ieškovei šiuo metu pakanka, kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo 200 Eur, todėl prašo priteisti nurodyto dydžio išlaikymą vaikui iš atsakovo. Atsakovas yra jaunas, darbingas, dirbantis ir galintis mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 450 Eur kas mėnesį, išskaičius mokesčius. Be to, ieškovė gauna „vaiko pinigus“ už abu vaikus, iš viso 140 Eur, bei išlaikymą dukrai N. D.. Turi įgijusi transporto priemonę ir būstą, kuriame gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais, todėl ji pati prisideda prie nepilnametės D. L. M. išlaikymo daugiau nei 200 Eur kas mėnesį.

Kadangi patikslintuose ieškinio reikalavimuose nurodomas transporto priemones ieškovė įgijo tuo metu, kai su atsakovu jau buvo nutraukusi faktinius santuokos santykius, todėl šis turtas priteistinas jai asmeninės nuosavybės teise be jokios kompensacijos atsakovui, nes ieškovė jį įsigijo už savo asmenines lėšas.

Ieškinyje nurodoma, kad šalys nei bendrai kartu, nei kiekvienas atskirai santuokos metu neįgijo kreditinių įsipareigojimų. Namų apyvokos daiktus pasidalino pradėję gyventi skyrium, todėl jų klausimas santuokos nutraukimo metu taip pat nesprendžiamas.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad santuoka nutrūko, nes abu sutuoktiniai gyveno atskirus gyvenimus, ji kentė atsakovo psichologinį smurtą. Nėštumo metu patyrė atsakovo smurtą, paskui pastojo dar kartą. Susirgo onkologine liga, įvyko persileidimas. Atsakovas nuolat ją žemindavo, sakydamas, kad moterys gimdo po aštuonis vaikus, o ši negalinti. Atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), tačiau nesilaiko jokių tikėjimo papročių. Ieškovė buvo pareiškusi, kad savo tikėjimo nekeis, taip pat nevers to daryti ir atsakovo. Buvo nuspręsta, kad dukrai bus leidžiama pačiai pasirinkti tikėjimą, kai jai sukaks 16 metų, bet ieškovė dukrą pakrikštijo Lietuvoje. Ieškovė mano, kad dėl santuokos iširimo kalti būna abu, mano, kad gal ir pati ne viską darė teisingai. Ieškovė į Lietuvą grįžo 2017 m., bet jau nuo 2015 m. metų pradžios su atsakovu gyveno bendrame bute, tačiau skirtinguose kambariuose. Paskutinėmis dienomis gyvenant su atsakovu, jis nuolat grasino, kad ieškovei blogai baigsis, ji netgi mąstė apie savižudybę, nuo kurios sustabdė tik vaikai. Atsakovas paskambina, vaizdo ryšiu bendrauja angliškai su (duomenys neskelbtini) metų dukra. Susitaikymas su atsakovu yra neįmanomas. Taip pat paaiškino, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (duomenys neskelbtini) nebuvo bylos, tačiau dėl smurtavimo atsakovas ten buvo sulaikytas ne vieną kartą. Jis bandė ieškovės dukrai iš pirmosios santuokos nudeginti pirštus. Iš atsakovo aplinkos asmenų ieškovė girdėjo, kad šis vartoja narkotikus. Į Lietuvą išvažiavo argumentuodama, kad jai reikalingas tinkamas onkologinės ligos gydymas. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė visą laiką liks jo žmona, tačiau, kai jis išeina už namų durų, jis gali gyventi kaip nori. Jis turi savo gyvenimą ir santuoka su ieškove jam yra tiesiog principo reikalas. Atsakovas rašė, grasindamas nužudyti. Vieną tokį grasinimą telefonu girdėjo dukra, kuri dėl to patyrė didelį stresą. Šiuo metu ieškovė su dviem dukromis gyvena savo vieno kambario bute, ketina įsikurti tėvams priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad dukros D. suruošimas mokyklai kainavo virš 1000 Eur (1700 Eur) (avalynė, rūbai, reikmenys). Dukra nori lankyti muzikos mokyklą (20 Eur per mėnesį), lankė mokamą dailės būrelį. Maitinimas mokykloje yra nemokamas. Kasdien dukrai duoda 5 Eur rankpinigių. Atsakovas vieną kartą buvo atvykęs į Lietuvą, prabuvo savaitę, tačiau tik dvi dienas bendravo normaliai, vėliau ieškovė buvo priversta išvaryti jį ir jis apsigyveno viešbutyje. Ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), matė, kaip atsakovas peiliu dūrė pusbroliui į kaklą dėl jo seseriai parašytos SMS žinutės. Matė, kaip atsakovo sesuo buvo sumušta dėl laiku neišplautų rūbų. Atsakovui ir jo artimiesiems toks elgesys yra normalus ir jis nemano, kad turėtų kreiptis dėl to į specialistus. Atsakovo smurto atvejus matė ieškovės mama, apie juos žino sesuo L. G., su kuria ieškovė dažnai bendraudavo ir išsipasakodavo. Taip pat paaiškino, kad automobilį „Mazda“ ji pirko iš sesers, o „Nissan“ gavo darbe ir už jį moka išsimokėtinai.

Taip pat ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos turėtas automobilis „Renault Megane“ dėl eismo įvykyje prieš 2 - 3 metus patirtų sugadinimų nebegalėjo būti eksploatuojamas ir buvo išregistruotas. 2017-12-15 grįžusi iš Jungtinės Karalystės, ieškovė dirbo, sutaupė pinigų, už kuriuos 2021 m. įsigijo automobilį „Mazda“. Atsakovas prie automobilio pirkimo neprisidėjo. Ieškovė turi ir šiek tiek geresnį automobilį „Nissan X-Trail“, kurį nupirko dabartinis darbdavys ir už kurį ieškovė jam sumokėjo dalimis. Ieškovės dukros neturi specialiųjų poreikių. D. turi gabumų ir ieškovė ketina ieškoti geros meno mokyklos ar privataus mokytojo, kad lavinti jos gabumus. Moka už dukros regbio treniruotes. Mergaitė lanko chorą, anglų kalbos būrelį. Didžioji dalis būrelių yra nemokami. Mergaitei labai viskas sekasi, ji labai gražiai piešia. Mergaitės tetos iš tėvo pusės skambina, domisi mergaite, o tėtis nelabai nori bendrauti. Mergaitė kalba angliškai, yra pramokusi arabų kalbos.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė Laura Raukienė nurodo neprieštaraujanti dėl ieškinio reikalavimų, paaiškino, kad ieškovės pajamos yra 759 Eur, liepos mėnesį 450 Eur. Ieškovė žinoma skyriui dėl pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus. Šeimai iki šiol teikiama pagalba. Pranešimai susiję su ieškovės dukra iš pirmos santuokos. Ieškovė charakterizuojama labai teigiamai, kaip tinkamai užtikrinanti vaikų poreikius ir interesus. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir juos palaiko. D. nenorėtų keisti savo gyvenamosios ir socialinės aplinkos, norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu, tačiau labiau norėtų gyventi su mama. Ji prisimena tėvų barnius, tikriausiai galėtų patvirtinti matytus smurtinius atvejus. Papildoma mergaitės apklausa būtų labiau žalinga, negu naudinga dėl traumuojančio poveikio.

Atsakovas M. M., nepateikęs atsiliepimo į ieškinį su jo patikslintais reikalavimais, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnis). Negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė L. D. ir atsakovas M. M. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad šalys nuo 2015 m. metų pradžios su atsakovu nebegyveno santuokinio gyvenimo, nors gyveno bendrame bute, ieškovė 2017-12-15 grįžo gyventi į Lietuvą. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, nurodydama, jog mano, kad dėl santuokos iširimo kalti būna abu, mano, gal ir pati ne viską darė teisingai. Jie iš skirtingų socialinių sluoksnių, skirtingų religijų, dėl ko santuoka iš esmės ir nutrūko. Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas smurtavo jos dukters iš pirmosios santuokos bei jos atžvilgiu, žemino ją, grasindavo jai nužudysiantis.

Liudytoja V. B. parodė ne kartą mačiusi kaip atsakovas naudojo fizinį smurtą prieš jos dukrą. Jis supykdavo dėl menkniekių, mėtydavo daiktus. Dėl žento važiuodavo į svečius pas dukrą su baime. Dukra grįžo į Lietuvą, nes su atsakovu jai gyvenimo nebuvo. Šiuo metu ji ramiai gyvena Lietuvoje su savo dviem dukromis. Ji turi darbą, gauna atlyginimą, turi savo butą, už kurį vis dar moka paskolą. Liudytoja teigia padedanti dukrai maisto produktais. Ieškovei padeda ir jos sesuo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prašymą, liudytojos parodymus, pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Ieškovei prašant, santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo

Šalys turi nepilnametę dukrą D. L. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad ji su dukra 2017-12-15 grįžo iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą. Ieškovė teigia su dukra esančios labai emociškai artimos, kaip ir abi dukros tarpusavyje. Todėl prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, neturint jokių duomenų apie situaciją atsakovo šeimoje, jo (ne)norą auginti vaiką, konstatuotina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, t. y. motina, labiausiai atitinka jo interesus. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukters fiziniais, emociniais ir kitais poreikiais, yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai tinkamai įteikti, byloje neišreiškė pozicijos dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir dėl kitų ieškovės reikalavimų.

Esant šioms aplinkybėms, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nustatytina nepilnametės D. L. M. gyvenamoji vieta su mama - ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, ieškovės reikalavimui ir institucijos, teikiančios išvadą byloje, pozicijai, išdėstytai teismo posėdžio metu, nustatytina ši atsakovo bendravimo su dukra D. L. M. tvarka: 1) M. M. su nepilnamete dukra D. L. M. bendrauja susitikęs gyvai tik Lietuvos Respublikoje. Už Lietuvos Respublikos ribų M. M. su vaiku gali išvykti tik turėdamas rašytinį vaiko motinos L. D. sutikimą; 2) M. M. privalo pranešti vaiko motinai L. D. prieš tris savaites iki bendravimo su vaiku pradžios elektroniniu paštu, nurodant kada vaiką pasiims bendravimui, kiek laiko užtruks ir kur bus bendravimo metu su vaiku; 3) L. D. įsipareigoja nurodyti vaiko tėvui savo elektroninį paštą tuo atveju, jeigu jis pasikeistų. Šiuo metu vaiko tėvui yra žinomas L. D. elektroninio pašto adresas; 4) M. M. su vaiku gali bendrauti telekomunikacijų priemonėmis netrukdomai, išskyrus, kai vaikas ugdosi/mokosi, miega.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. L. M. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-05-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio 20 kalendorinės dienos, ją pervedant į asmeninę pareiškėjos L. D. banko sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyta, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini). Jos vardu įregistruotos dvi transporto priemonės.

Ieškovė be šalių dukters augina dar vieną nepilnametę dukrą N. D., gim. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), uždirba apie 450 Eur kas mėnesį, išskaičius mokesčius.

Duomenų apie atsakovo šeiminę, turtinę padėtį byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, šiuo atveju negali vienareikšmiškai konstatuoti ir objektyviai nustatyti atsakovo turtinės padėties, nes jis šioje byloje yra pasyvus, duomenų apie savo buvimo vietą ir gaunamas pajamas, turtinę padėtį teismui nepateikė, pozicijos apie galimybę mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą, neišdėstė, nors procesiniai dokumentai, minėta, buvo įteikti.

Įvertinus šalių vaiko amžių, jo būtinus poreikius būstui, maistui, sveikatos priežiūrai, aprangai, avalynei, lavinimui, ieškovės turtinę padėtį, šalių amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikui išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, 200 Eur kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Skiriant tokias atsakovo išlaidas vaikui, pasiekiama protinga vaiko poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyra (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina D. L. M. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021-05-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 - os kalendorinės dienos, ją pervedant į asmeninę pareiškėjos L. D. banko sąskaitą. Išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje patvirtino, kad jo pateikimo dienai atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimo nėra. D. L. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė L. D. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl turto padalijimo

Šalys santuokos metu Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neįgijo. Nustatyta, kad ieškovės vardu Lietuvos Respublikoje įregistruoti du automobiliai: 750 Eur ieškovės įvertintas „Mazda, Mazda 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2800 Eur ieškovės įvertintas „Nissan, X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš ieškovės teiginių nustatyta, kad juos ji įsigijo iš asmeninių lėšų, nebegyvendama su atsakovu. Todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovui nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, šis turtas priteistinas po santuokos nutraukimo ieškovei L. D. asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant kompensacijos atsakovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį patenkinus, be to, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovei teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (ji atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų), iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 209 Eur žyminio mokesčio (75 Eur už santuokos nutraukimo ir su juo susijusius reikalavimą, 54 Eur už išlaikymo priteisimo reikalavimą, 80 Eur už turto padalijimo reikalavimą) ir 31,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš viso 240,11 Eur valstybei bei 299,32 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės L. D. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: D., M..

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove L. D..

Nustatyti šią atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra D. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) M. M. su nepilnamete dukra D. L. M. bendrauja susitikęs gyvai tik Lietuvos Respublikoje. Už Lietuvos Respublikos ribų M. M. su vaiku gali išvykti tik turėdamas rašytinį vaiko motinos L. D. sutikimą;

2) M. M. privalo pranešti vaiko motinai L. D. prieš tris savaites iki bendravimo su vaiku pradžios elektroniniu paštu, nurodant kada vaiką pasiims bendravimui, kiek laiko užtruks ir kur bus bendravimo metu su vaiku;

3) L. D. įsipareigoja nurodyti vaiko tėvui savo elektroninį paštą tuo atveju, jeigu jis pasikeistų. Šiuo metu vaiko tėvui yra žinomas L. D. elektroninio pašto adresas;

4) M. M. su vaiku gali bendrauti telekomunikacijų priemonėmis netrukdomai, išskyrus, kai vaikas ugdosi/mokosi, miega.

Priteisti iš atsakovo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai D. L. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-05-06 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 - os kalendorinės dienos, ją pervedant į asmeninę pareiškėjos L. D. banko sąskaitą.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

D. L. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 750 Eur vertės automobilį „Mazda, Mazda 2“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2800 Eur vertės automobilį „Nissan, X-Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepriteisiant kompensacijos atsakovui M. M..

- 299,32 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą 299,32 Eur sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.