Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., D. K., A. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Registrų centre įrašo, kad žemės sklypo dalis jai priklauso pagal teismo sprendimą nebuvo galima padaryti, kadangi teismo sprendime žemės sklypo pasidalijimas nebuvo tikslus, t.y. nenurodytas kiekvienam skirto žemės sklypo plotas ar dalių dydis, o nurodyta šiaurinės pusės sodas, pietinės pusės daržas, bendro naudojimo žemės sklypas. (duomenys neskelbtini)mirus A. S., palikimą po jo mirties priėmė jos ir A. S. dukra S. L., kuriai atiteko jos tėvo A. S. turėta žemės sklypo ir pastatų dalis, registruota viešajame registre pagal 1996-01-08 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą. S. L. į procesą įtraukė suinteresuotu asmeniu. Z. J. B. (duomenys neskelbtini) testamentu savo turtą paliko savo vaikams D. K. ir A. B. bei jai, nurodydamas, koks turtas kiekvienam iš jų atitenka. Testamente Z. J. B. nepasisakė dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nes šio sklypo niekada nesisavino ir nelaikė jo savo nuosavybe. 2011-05-19 Z. J. B. mirė. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro CDB išraše nurodyta, kad nuosavybės teisės į 1192/1884 dalis žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Raseinių m., jai yra registruotos 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, tačiau turtas nėra registruotas nei kaip bendroji jungtinė, nei kaip asmeninė nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo A. B. palaikė suinteresuoto asmens, savo sesers D. K. poziciją. Žemės sklypas įgytas gyvenant santuokoje su jo tėvu. Dėl šios priežasties jiems taip pat priklauso to žemės sklypo dalis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali gauti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. B., kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad 1192/1884 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. B. nuosavybė. Tokiu atveju galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol neįrodyta kitaip. Juridinio fakto nustatymas yra reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgyto turto teisinį rėžimą, todėl nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad iš esmės pareiškimu yra siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į pareiškėjos R. B. vardu registruotą 1192/1884 žemės sklypo dalį.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos R. B. pareiškimą teismas priėmė. Pažymėtina ir tai, kad teismas atliko kelis parengiamuosius teismo posėdžius bei atliko kitus procesinius veiksmus. Taigi, atsižvelgiant CPK 7 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl bylos nagrinėjimo teisenos, kai ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje kyla ginčas dėl teisės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012) ir esant taip toli pažengusiam teismo procesui nagrinėjant bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, nors iš pareiškimo turinio ir matyti, kad yra ginčas dėl teisės nagrinėtinos ieškinio teisenos tvarka, teismas tęsia bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena. Teismas manymu, tęsiant bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka bus užtikrinamas bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą, taikymas.

Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigalioju, todėl spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, reikia vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2005). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas įgytas 1993 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), tačiau bylą dėl šio turto ir jo teisinio režimo teisinį statusą sprendžiama pagal galiojančio CK normas.

Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjos R. B. nurodytas turtas, įgytas sudarius santuoką su Z. J. B., tačiau viešajame registre žemės sklypas buvo įregistruotas kaip pareiškėjos R. B. nuosavybė, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui taikoma prezumpcija, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, pareiškėjai įrodžius, kad 1192/1884 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini)yra asmeninė jos nuosavybė.

CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. (Butkienei) 1982-10-27 Raseinių miesto Liaudies deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 54 „Dėl žemės sklypo suteikimo individualinei namo statybai buvo suteiktas 0,06 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), vieno aukšto vieno buto statybai (b. l. 8). R. S. (B.) ir A. S. išsituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) R. S. susituokė su Z. J. B. (b. l. 14). Raseinių rajono apylinkės teismas pagal A. S. ieškinį civilinėje byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, 1996-01-08 sprendimu Nr. 2-78/96 m. padalino R. S. (B.) ir A. S. santuokos metu įgytą turtą, įskaitant ir žemės sklypą bei nustatė naudojimosi tiek namu, tiek žemės sklypu tvarką (b. l. 15). A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). palikimą po A. S. mirties priėmė A. S. dukra S. L., kuriai atiteko A. S. turėta žemės sklypo ir pastatų dalis, registruota viešajame registre pagal 1996-01-08 Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą (b. l. 20). Z. J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 22). Z. J. B. 2005-06-06 testamentu savo turtą, tai yra butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko R. B., mūrinį garažą ir automobilį Opel Ascona paliko dukteriai D. K., o žemės sklypą ir jame esančius pastatus paliko sūnui A. B. (b. l. 21). VĮ Registrų centro duomenimis 1192/1884 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), Raseiniai yra įregistruota R. B. vardu (b. l. 18). R. B. 0,1884 ha žemės sklypą įsigijo pagal 1993-11-24 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 11), kuris buvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b. l. 12). Mokėjimo pranešimai (b. l. 9, 10) patvirtina, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)buvo įgytas išimtinai tik iš asmeninių R. B. piniginių lėšų. Nagrinėjamu atveju, šie rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus už žemės sklypą sumokėjo R. B.. Tokia situacija, kad vienam iš buvusių sutuoktinių turtas atitenka asmeninės nuosavybės teise, o kitam tampa bendra jungtine nuosavybe negalima. Nors tuometinis teisinis reglamentavimas leido santuokoje įgytą turtą dalinti ir po santuokos nutraukimo, bet turto teisinis statusas dėl to nesikeitė.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos Butkienės suinteresuoto asmens S. L. parodymus, bei aplinkybes, kad R. B. viena sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį, už jį sumokėjo išimtinai tik iš savo piniginių lėšų. Pareiškėjos sutuoktinis Z. J. B. šio turto nelaikė bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, ką patvirtina 2005-06-06 sudarytas testamentas, kuriame jis nurodė, kad jam priklausantį turtą palieka vaikams ir žmonai (pareiškėjai). Tarp paliekamo turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jis nemini. Yra pagrindas daryti išvadai, kad 1192/1884 žemės sklypo dalis yra asmeninė R. B. nuosavybė.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 26,96 Eur. Vadovaujantis CPK 96 str. byloje susidariusios pašto išlaidos 26,96 Eur sumoje priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai. Šioje civilinėje byloje pareiškėja prašė grąžinti žyminio mokesčio permoką – 22,60 Eur. Ši permoka atsirado todėl, kad prasidėjus procesui pareiškėja ketino pereiti į ieškininę teiseną. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, žyminio mokesčio permoka negrąžinama, bet ta dalimi mažintina priteistina išlaidų suma už pašto išlaidas (26,96 – 22,60 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad 1192/1884 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruota kaip R. B. nuosavybė, yra asmeninis R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtas.

Priteisti iš pareiškėjos R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,36 Eur (keturis eurus 36 ct) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.