Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-02-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-430-399/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-14
Bylos Nr.
2YT-430-399/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03855-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Suinteresuotas asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „ Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „B2 Kapital“
Kategorijos
  • 3.2.7.1Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Civilinė byla Nr. 2YT-430-399/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03855-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.1. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 14 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Janina Zaržeckienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (skolininkės vykdymo procese) J. P. patikslintą skundą suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „B2 Kapital“, antstoliui Artūrui Augliui dėl antstolio veiksmų vykdomosiose byloje Nr. 0023/19/0930, Nr.0023/19/0836, Nr.0023/18/0994.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skolininkė J. P. patikslintu skundu prašo panaikinti antstolio Artūro Auglio 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. S-19008967 ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai 836,27 Eur.

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolis A.Auglys 2019 m. spalio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19008967, kuriuo netenkino pareiškėjos 2019 m. spalio 17 d. prašymo grąžinti dalį nurašytų piniginių lėšų, kurias pareiškėjai pervedė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Minėtas antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir naikintinas. Skundo motyvai: tiesioginių išmokų mokėjimą reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau vadinama Taisyklės). Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos mokama tiesioginė išmoka už plotą - pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma už deklaruotas paramai gauti tinkamas žemės ūkio naudmenas, kurią, be pagrindinės tiesioginės išmokos, gali sudaryti žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą. Skunde pareiškėja detaliai išdėsto kokių privalo laikytis žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, kurie nurodyti Taisyklių 6 punkte. Pareiškėja teigia, kad tiesioginės išmokos mokėjimas yra tiesiogiai susietas su Taisyklių 6 punkte nustatytus kriterijus atitinkančios žemės ūkio veiklos vykdymu. Žemės ūkio veiklos atitiktį minėtiems kriterijams galima užtikrinti tik asmens darbu žemės ūkyje. Todėl tai yra pagrindas Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjai išmokėtas tiesiogines išmokas prilyginti grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje. Nurodo, jog CPK 737 straipsnyje nustatyta, jog išieškojimams iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. CPK 736 straipsnyje nurodytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis.

Pareiškėjos nuomone, antstolis nepagrįstai pareiškėjai išmokėtų tiesioginių išmokų nelaikė grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai už vienerių metų laikotarpį pervesta pinigų suma sudaro 3025,60 Eur. Vieno mėnesio laikotarpiui ši dalis sudarytų 252,13 Eur ir ji yra mažesnė nei Vyriausybės nustatytą MMA dydis. Tai reiškia, kad remiantis CPK 736 straipsniu antstolis turėjo teisę nuskaityti dvidešimt procentų minėtos sumos, kas sudarytų 605,12 Eur. Pažymėtina, kad antstolis iš pareiškėjai priklausančios sąskaitos nurašė 1441,39 Eur. Tai reiškia, kad 836,27 Eur suma yra nuskaityta neteisėtai.

Atsiliepimas

Anstolis A.Auglys pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog su patikslintu skundu nesutinka. Nurodė, jog 2019 m. lapkričio 6 d. gautas 2019 m. lapkričio 4 d. skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų. 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-19009538 antstolis skolininkės skundo netenkino ir jį persiuntė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Pažymi, kad CPK nenumatyta galimybė skolininkei pateikti patikslintą skundą tiesiai teismui. Pirminis skundas antstolio jau išnagrinėtas ir perduotas teismui, patikslintame skunde pateikiami visiškai nauji skundo argumentai lyginant su pirmuoju skundu. Mano, kad 2019 m. gruodžio 12 d. patikslintas skundas turi būti laikomas savarankiškas, naujai pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Skolininkė, pateikdama skundą tiesiogiai teismui, nesilaikė ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl šis skundas turi būti paliktinas nenagrinėtinu. Dėl patikslinto skundo motyvų nurodo, jog pagrindinis patikslinto skundo argumentas yra tas, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjai išmokėtos tiesioginės išmokos turi būti prilyginamos grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje: o grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, vadovaujantis CPK 737 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Pažymi, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra savo internetiniame tinklapyje www.nma.lt nurodžiusi, jog „pervesdama lėšas antstoliams, vadovaujasi CPK668 straipsniu. Jame nustatyta, kad išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu negali būti nukreiptas į lėšas, gautas tam remiamam projektui vykdyti. Išieškojimas nukreipiamas tik į tas paramos lėšas, iš kurių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas". Dėl išieškojimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-32/2011. Teismas konstatavo, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Šiaulių apygardos teismas 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje Nr. 2S-522-372/2015 pažymėjo, jog CPK 668 straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas. Toje pačioje nutartyje teismas nurodė, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad skolininko iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaunamos tiesioginės išmokos negali būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 straipsni 1 palis). Antstolis prašo patikslintą skundą palikti nenagrinėtu arba jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kiti suinteresuoti asmenys (išieškotojai) atsiliepimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolio Artūro Auglio kontoroje vykdomos vykdomosios bylos: Nr. 0023/19/0930 pagal teismo įsakymą Nr. eL2-5633-570, kurį 2019 m. liepos 12 d. išdavė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai dėl 4980,94 Eur skolos išieškojimo, kurioje skolininkė J. P., trečios eilės išieškotoja UAB „B2Kapital“; Nr. 0023/19/0836 pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-5214-329/2018, kurį 2019 m. rugpjūčio 6 d. išdavė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai dėl 273,69 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės trečios eilės išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“; Nr. 0023/18/0994 pagal teismo įsakymą Nr. eL2-6708-985, kurį 2018 m. liepos 30 d. išdavė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai dėl 64,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės trečios eilės išieškotojai AB „Lietuvos draudimas“.

2019 m. rugsėjo 24 d. priimtas patvarkymas Nr. S-l9007971 areštuoti skolininkės turtines teises ir iš jų gautas pinigines lėšas pervesti į skolininkės depozitinę sąskaitą. Prievolės skolininkei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nurodyta pinigines lėšas pervesti į skolininkės sąskaitą. Nuo skolininkės banko sąskaitos antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus 2019 m. spalio 17 d. nurašė 1428,97 Eur. Skolininkė pateikė antstolių kontorai prašymą grąžinti dalį nurašytų piniginių lėšų, kurias pervedė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. 2019 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-19008967 skolininkės prašymas netenkintas.

2019 m. lapkričio 6 d. skolininkė antstolių kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė grąžinti 50 procentų į skolininkės banko sąskaitą pervestų 3004 Eur tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Antstolis A.Auglys 2019 m. lapkričio 12 d. patvarkymu Nr. S-19009538 J. P. skundo netenkino, jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0023/19/0930, Nr.0023/19/0836, Nr.0023/18/0994 persiuntė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teismui nustačius, kad procesinis dokumentas (skundas) pateiktas su trūkumais, buvo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškinęs, jog nustačius, kad pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra su trūkumais, teismas turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 110 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis) (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-480/2017).

Skolininkė po trūkumų šalinimo pateikė teismui patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio Artūro Auglio 2019 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. S-19008967 ir įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai 836,27 Eur. Skolininkės nuomone, Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjai išmokėtos tiesioginės išmokos prilygintinos grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, todėl vadovaujantis CPK 737 straipsniu turi būti taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės nurodytos CPK 736 straipsnyje.

Anstolis A.Auglys pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriame nurodė, jog su patikslintu skundu nesutinka. Visų pirma teigia, kad patikslintas skundas turi būti laikomas savarankiškas, naujai pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Dėl patikslintame skunde nurodytų motyvų pasisako, jog iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaunamos tiesioginės išmokos negali būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 straipsni 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje ir vykdomosiose bylose esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog antstolis A.Auglys atlikdamas vykdymo veiksmus 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė patvarkymą Nr. S-l9007971 areštuoti skolininkės turtines teises ir iš jų gautas pinigines lėšas pervesti į skolininkės depozitinę sąskaitą. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos vykdydama minėtą patvarkymą, 2019 m. spalio 16 d. į skolininkės J. P. banko sąskaitą pervedė 3004 Eur (2222,96 Eur + 781,04 Eur), kaip nurodo pareiškėja, tiesioginių išmokų. Anststolis A.Auglys 2019 m. spalio 17 d. nuo minėtos skolininkės sąskaitos nurašė 1428,97 Eur. Kaip minėta aukščiau, skolininkė prašo grąžinti dalį nurašytų piniginių lėšų, t.y. 836,27 Eur, nes jos nuomone išieškojimui iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pareiškėjai išmokėtų tiesioginių išmokų, jas prilyginus grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, turi būti taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės nurodytos CPK 736 straipsnyje.

CPK neapibrėžia kokios konkrečiai pajamos yra laikomos grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje. 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašą (nauja redakcija nuo 2016-01-01), pagal kurį ūkininkas privalo vesti Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą, kuriame nurodo mėnesio pajamas ir išlaidas. Taigi grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje apskaičiuojamos laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atlikus ūkio buhalterinę apskaitą, apskaičiavus tiek ūkio pajamas, tiek ir išlaidas, mokėtinus mokesčius. Visos į ūkininko banko sąskaitą pervedamos piniginės lėšos automatiškai netampa grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje, nepaisant to, kad jos gali būti tiesiogiai susijusios su ūkininko vykdoma veikla. Taigi, tuo paneigiamas pareiškėjos argumentas, jog Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai išmokėtos tiesioginės išmokos prilygintinos grynosioms pajamoms už darbą žemės ūkyje, nes gaunamos tik įgyvendinus atitinkamus kriterijus, o tai atlikti galima tik asmens darbu žemės ūkyje. Nagrinėjamu atveju skolininkės gautos tiesioginės išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nelaikytinos grynosiomis pajamomis už darbą žemės ūkyje ir nėra prilyginama skolininkės darbo užmokesčiui. Todėl pareiškėjai išmokėtoms išmokoms netaikomi ir CPK 733, 736 bei 737 straipsniai, nes tam, kad gautų tiesiogines išmokas, šių išmokų gavėjui būtina įvykdyti jų gavimo sąlygas, ką pripažino ir pati pareiškėja.

Ar galima nukreipti išieškojimą į konkrečias skolininko (ūkininko) gautas pajamas nustatoma laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 aiškindamas CPK normas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis) dėl išieškojimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamų tiesioginių išmokų, pažymėjo, kad tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.3 punkte nurodyta, kad, jei skolininko pagrindinė veikla yra žemės ūkis, išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą iš fizinio asmens negali būti nukreiptas į – pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną gyvulį, kurio vartojamas pienas, ir vieną gyvulį, kurio vartojama mėsa. Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamas tiesiogines išmokas. Pagal CPK 668 straipsnio 3 dalį išieškojimas taip pat negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Teismas sprendžia, kad antstolis, netenkindamas pareiškėjos skundo, pagrįstai rėmėsi suformuota teismų praktika nagrinėjamu klausimu ir pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pervestos tiesioginės išmokos nepriskiriamos prie turto, iš kurio išieškojimas negali būti vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-390-569/2019, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-266-425/2018).

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Kaip jau buvo minėta, šiuo atveju antstolis turėjo pagrindą nukreipti išieškojimą į visą Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos administruojamą išmoką, išmokėtą skolininkei. Dėl iš pareiškėjos sąskaitos nurašytos 1428,97 Eur sumos teismas pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų patvirtinančių, kad šios pajamos turėtų būti vertinamos kaip grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad šios pajamos yra turtas, iš kurio negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms ir nenustačius antstolio Artūro Auglio procesinių veiksmų pažeidimo, pareiškėjos J. P. skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir dėl to netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 510-513 straipsniu

nutaria:

pareiškėjos J. P. skundo netenkinti.

Nutarties patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąsias bylas Nr. 0023/19/0930, Nr.0023/19/0836, Nr.0023/18/0994 grąžinti antstoliui Artūrui Augliui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Janina Zaržeckienė