- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2S-522-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01603-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- A. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės E. R. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-146-476/2015 pagal skolininko A. K. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas A. K. kreipėsi į antstolę E. R. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės E. R. 2014-10-27 patvarkymą dėl išmokų, gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) arešto.
Nurodė, kad yra ūkininkas, todėl visos piniginės lėšos, gaunamos iš ūkinės veiklos ir išmokos už deklaruotus žemės ūkio plotus, yra pravedamos iš NMA į skolininko sąskaitas. Teigia, kad iš NMA pervedamos lėšos prilyginamos ūkininko gaunamam darbo užmokesčiui, todėl iš jų negalima išieškoti 100 proc. Prašė jam leisti tęsti mokėjimą, iš areštuotų lėšų atskaitant įsiskolinimui dengti 50 proc. gaunamų pajamų.
Antstolė E. R. 2014 m. gruodžio 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininko skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Raseinių rajono apylinkės teismui.
Nurodė, kad negalima sutikti, jog NMA mokama parama yra prilyginama darbo užmokesčiui. CPK 737 str. ir CPK 739 str. konkrečiai nurodo, kokios sumos prilyginamos darbo užmokesčiui ir iš kokių sumų išieškojimas negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi patenkino skolininko skundą. Panaikino antstolės E. R. 2014-12-17 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-11-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymus ir įpareigojo lėšas paskirstyti CPK 736 str., 737 str. nustatyta tvarka.
Teismas nurodė, kad CPK 739 str. numatyta, iš kokių sumų negalima vykdyti išieškojimų. CPK 737 str. nustatyta, kad išieškojimams iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Konstatavo, kad iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos gautos lėšos gali būti prilyginamos šioms pajamoms, nes pagal savo pobūdį šios išmokos mokamos už ūkininko įdirbtą, laiku apsėtą ir deklaruotą žemės plotą, šias lėšas skolininkas gali panaudoti ūkio vystymui, mokesčių mokėjimui. Areštavus visas lėšas, ūkis patirs bankrotą, o tuo pačiu nebus galimybės vykdyti skolos išieškojimą kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu antstolė E. R. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skolininko A. K. skundą atmesti.
1. Skolininkas savo skunde nepagrįstai rėmėsi CPK 737 str. 1 p. nuostata, numatančia, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių grynųjų pajamų už darbą žemės ūkyje. Tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus yra parama, ji neapmokestinama pajamų mokesčiu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 p.). Tai nėra grynosios pajamos, kurios priklauso nuo ūkio darbo rezultatų.
2. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad paramos lėšas pareiškėjas gali panaudoti ūkio vystymui, mokesčių mokėjimui, yra teisiškai nereikšmingas, kadangi sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš šių lėšų galimybės, visiškai nesvarbu, kur pareiškėjas gali panaudoti lėšas, svarbu, kad jis neprivalo tų lėšų panaudoti kokiai nors tikslinei paskirčiai, užkertančiai išieškojimo iš jų galimybę CPK 668 str. 3 d. pagrindu. Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus lėšos nėra tikslinės, nes dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, jų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų, jos nėra skirtos konkrečiam projektui vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2013, 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011).
3. Nagrinėjamu atveju iš skolininko išieškomas žalos atlyginimas už sveikatos sužalojimą, tokie reikalavimai tenkinami pirmąja eile (CPK 754 str. 2 d.). Žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, atlyginimą, išlaikymo įsiskolinimą galima išieškoti net iš tikslinių laikinojo nedarbingumo socialinio draudimo pašalpų, nedarbo socialinio draudimo išmokų (CPK 738 str.), todėl kilus bet kokioms abejonėms, jos vertintinos išieškotojo, o ne skolininko naudai.
Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų prigimties; dėl išieškojimo iš Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų ir CPK 689 straipsnio taikymo išsamiai yra pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, nurodyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA ) įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas). Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama. 2003 m. įvykusios ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma vienas svarbiausių tikslų buvo atsieti paramą nuo pagamintos produkcijos kiekio ar rūšies. Nauja vienkartinių tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį (vienas tikslų) (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 269) konstatuojamosios dalies 21, 24 punktus). Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos - kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė) (žr. Reglamento Nr. 1782/2003 konstatuojamosios dalies 3 punktą, Reglamento Nr. 73/2009 konstatuojamosios dalies 4 punktą). Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir NMA, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti - ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (žr., pvz., Reglamento Nr. 796/2004 23, 30 straipsnius). Nurodyti tiesiogines išmokas apibūdinantys požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas.
Pažymėtina, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Minėta, kad, tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Jame inter alia nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas remiamo projekto vykdymo laikotarpiu ir projekto veiklos privalomojo tęstinumo laikotarpiu, nustatytu Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, negali būti nukreipiamas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Šis draudimas išieškoti netaikomas, kai remiamo projekto vykdymą kontroliuojančių institucijų iniciatyva lėšos išieškomos, nes buvo panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos teisės aktus ar tarptautines sutartis arba sutartis dėl šių lėšų suteikimo (CPK 668 str. 3 d.). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininko iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaunamos tiesioginės išmokos gali būti prilyginamos grynosioms pajamos už darbą žemės ūkyje (CPK 737 str. 1 p.), todėl išieškojimui iš tokių pajamų taikomi apribojimai, numatyti CPK 736 str.
Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. CPK 689 straipsnyje reglamentuota lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui nusiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 str. 1 d.).
Iš vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančių įrodymų matyti, kad antstolės E. R. kontoroje buvo priimti vykdyti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. vykdomieji raštai dėl turtinės žalos atlyginimo (20000 Lt ir 12000 Lt), neturtinės žalos atlyginimo (1800 Lt ir 500 Lt) išieškojimo iš skolininko A. K. ieškotojų D. E. ir L. E. naudai. Skundžiamu 2014-10-27 Patvarkymu antstolė E. R. areštavo už 31882,52 Lt sumą pas trečiąjį asmenį – Nacionalinėje mokėjimo agentūroje prie Žemės ūkio ministerijos, esančias ir priklausančias skolininkui A. K. išmokėti lėšas (paramą), įpareigodama trečiąjį asmenį areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (vykd. bylos Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 29).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė, priimdama skundžiamą 2014-10-27 Patvarkymą, laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir jų nepažeidė, o pirmosios instancijos teismas, pripažindamas tokius antstolės veiksmus neteisėtais, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias išieškojimo iš skolininko turto tvarką, ir dėl to byla buvo neteisingai išspręsta, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti skolininko A. K. skundo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti skolininko A. K. skundo.