- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- e2A-1385-262/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22760-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5954,24 Eur draudimo išmoką, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jis 2016 m. sausio 4 d. su atsakovu sudarė jam priklausančio automobilio TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriško draudimo sutartį. 2016 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. ieškovas, norėdamas patekti į rūsį, išstūmė automobilį iš garažo ir nusileido į rūsį, tačiau grįžęs iš jo, pamatė, kad automobilis nuriedėjo ir užvažiavo ant šuns voljero, esančio namo kieme. Dėl šio įvykio buvo apgadinta automobilio galinė dalis. Apie įvykį ieškovas 2016 m. gruodžio 8 d. pranešė atsakovui, kartu pateikdamas ir įvykio schemą. Ieškinyje nurodoma, kad automobilis buvo suremontuotas UAB „Tokvila“, jo remonto išlaidos sudarė 5954,24 Eur. Atsakovas 2017 m. kovo 31 d. raštu Nr. 16/270-4223 atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką už automobilio sugadinimą, nurodydamas, kad nėra galimybės nustatyti tikrųjų šio įvykio aplinkybių. Ieškovas 2017 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovui pretenziją, kurioje išdėstė savo nesutikimo motyvus, tačiau atsakovas 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 16/270-4223 atsisakė tenkinti ieškovo pretenziją ir nurodė, jog atsakovas negali įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ir kad nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, jog 2016 m. gruodžio 3 d. įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, todėl draudimo išmoka nemokama. Ieškovo teigimu, jis neklastojo duomenų apie įvykį ar jo padarinius, nurodė tikrąsias, o neišgalvotas įvykio aplinkybes, laiku pranešė apie įvykį ir nesiekė gauti draudimo išmokos nesąžiningais būdais, todėl atsakovas be pagrindo pripažino įvykį nedraudiminiu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovui vykdant žalos administravimo procedūras 2016 m. gruodžio 23 d. buvo gautas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-79525558-16, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. A. O., vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas, atsitrenkė į šuns voljerą bei iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET reikalavimus. Atsakovo teigimu, A. O. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pasišalinimo iš eismo įvykio yra dėl to paties 2016 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. įvykusio įvykio, apie kurį 2016 m. gruodžio 8 d. pranešė ieškovas ir kuris užfiksuotas 2016 m. gruodžio 5 d. policijos administracinio teisės pažeidimo protokole. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. gruodžio 8 d. ieškovas pranešime nurodė, kad 2016 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. jis pats vairavo automobilį, padarė įvykį ir užvažiavo savo kieme ant šuns voljero, kurio metu apgadino automobilį. Tačiau apie įvykį pranešant policijai buvo nurodyta, kad ieškovo įvykio vietoje nebuvo, o įvykį sukėlė A. O.. Nagrinėjant A. O. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, pirmųjų dviejų versijų atsisakyta, nurodant, kad apskritai niekas nevairavo automobilio, o jis savaime nuriedėjo nuo kalniuko ir atsitrenkė į šuns voljerą. Dėl to paties įvykio skirtingu metu ir skirtingiems subjektams buvo nurodomos aplinkybės, kurios viena kitai iš esmės prieštarauja, todėl atsakovas padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti tikrųjų įvykio aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė tris iš esmės skirtingas su įvykiu susijusias faktines situacijas (aplinkybes), kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Šiuo atveju reikšminga tai, kad būtent pats ieškovas pripažino, jog tikrovės neatitiko jo nurodytos aplinkybės 2016-12-08 pranešime draudikui (atsakovui). Tokiu atveju atsakovas pagrįstai remiasi Draudimo taisyklių 8.1.24 punktu, kuriame nurodyta, kad draudikas (atsakovas) neatlygina žalos apdraustam objektui, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
7. Ieškovas nurodė, kad teismas neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nepagrįstas teismo teiginys, jog ieškovas pats pripažino, kad „tikrovės neatitiko jo nurodytos aplinkybės 2016-12-08 pranešime draudikui (atsakovui)“. Tačiau nėra aišku kuo remiantis teismas nustatė, kad ieškovas pripažino tokį faktą. Priešingai, ieškovas, rašydamas pretenziją atsakovui, teikdamas ieškinį teismui, ir duodamas paaiškinimus teisme, aiškino, jog 2016 m. gruodžio 8 d. pranešime apie įvykį nurodė tikrąsias, bet neišgalvotas įvykio aplinkybes. Kitokias automobilio apgadinimo versijas, ieškovas teikė ne draudimo bendrovei, bet administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas kito asmens, A. O., patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimas. Šios informacijos pateikimas ne draudimo bendrovei, neturi būti vertinamas kaip atsakovo klaidinimas, nesąžiningas ieškovo elgesys draudimo bendrovės atžvilgiu ir kaip kliūtis draudimo išmokai išmokėti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovas negali įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu – priešingai, nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad Draudimo sutarties sąlygų prasme įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis TOYOTA RAV4 v/n (duomenys neskelbtini) laikytinas nedraudžiamuoju, vadovaujantis Taisyklių 8.1.24 p., todėl ieškinys dėl draudimo išmokos išmokėjimo buvo atmestas pagrįstai, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
9. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
10. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c. b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
11. Byloje iš esmės yra kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, o kartu ir Draudiko (atsakovo) prievolės išmokėti draudimo išmoką. Pagal Draudimo įstatymo 2 str. 33 d. draudžiamuoju įvykiu laikomas draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Draudimo įstatymo 92 str. 1 d. 3 p. numato, kad draudimo taisyklės turi numatyti įvykius, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų – nedraudžiamuosius įvykius. Draudiko pareiga atlyginti žalą yra kildinama iš draudimo sutarties.
12. Sudarydamos draudimo sutartį šalys susitarė, kad atsakovas Taisyklių ir Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2010-01-01 redakcija (toliau – BDSS) pagrindu įsipareigoja atlyginti tiesioginius finansinius nuostolius padarytus ar patirtus dėl žalos apdraustam objektui, atsiradusius dėl draudimo sutartyje nurodytų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena iš jų žino ar turi žinoti, kad toks įvykis būtinai įvyks. Pažymėtina, kad tarp šalių sudaryta draudimo sutartis ir jos sąlygos šios sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). Todėl abi šalys, vykdydamos sutartį, turi laikytis Taisyklių nuostatų bei BDSS. Jeigu įvykis patenka į Taisyklėse apibrėžtą nedraudžiamųjų įvykių kategoriją, Draudikas neturi pareigos dėl tokio įvykio mokėti draudimo išmokos.
13. Draudimo sutartis yra grindžiama jos šalių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties šalys privalo atskleisti viena kitai visą informaciją, kuri gali būti reikšminga tiek šiai sutarčiai sudaryti bei jos sąlygoms nustatyti, tiek ir jai vykdyti.
14. Draudimo Taisyklių 8.1.24 p. nurodyta, kad Draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, Draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti.
15. Atsakovas 2016 m. gruodžio 8 d. iš ieškovo gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 3 d. apie 17 val. vairavo automobilį v. n. (duomenys neskelbtini) ir padarė įvykį – savo kieme užvažiavo ant šuns voljero ir apgadino automobilį. Pranešime nurodyta, kad įvykis registruotas VAVPK Kelių policijos valdyboje. Apeliantas šį pranešimą pasirašė asmeniškai patvirtindamas įvykio aplinkybes. Tačiau apie įvykį pranešant policijai nurodyta, kad ieškovo įvykio vietoje apskritai nebuvo, o įvykį sukėlė A. O..
16. A. O. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu pirmųjų dviejų versijų atsisakyta ir nurodyta, kad apskritai niekas nevairavo automobilio, o automobilis savaime nuriedėjo nuo kalniuko ir atsitrenkė į šuns voljerą.
17. Nagrinėjant šitą bylą pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad transporto priemonę išvaręs iš garažo paliko įkalnėje, tačiau nesugebėjo paaiškinti kokiu būdu transporto priemonė įkalnėje stovėjo, jeigu tuo metu nebuvo įjungta nei pavara, nei aktyvuotas rankinis stovėjimo stabdis.
18. Taigi, akivaizdu, kad dėl to paties įvykio skirtingu metu ir skirtingiems subjektams buvo nurodomos aplinkybės, kurios viena kitai iš esmės prieštarauja. T.y. vienu metu nurodomos aplinkybės palankios tikintis gauti draudimo išmoką, kitu metu nurodomos aplinkybės ginantis nuo administracinės atsakomybės, kurios prieštarauja pirmiau nurodytoms aplinkybėms.
19. Apeliantas skirtingas įvykio versijas aiškina taip, kad jos, neva, negali būti vertinamos priimant sprendimus dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju/nedraudžiamuoju, nes jos atsirado A. O. ginantis nuo pareikšto kaltinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Su tokiu situacijos aiškinimu teismas nesutinka. Pažymėtina, kad tam, jog būtų teisingai išnagrinėtas šalių ginčas, turi būti įvertintos visos teismui žinomos aplinkybės, įskaitant ir nustatytas kitose bylose.
20. Iš administracinės bylos nagrinėjimo metu duotų A. O. parodymų galima suprasti, kad A. O. pranešimą apie įvykį registravo savo vardu būtent dėl to, kad ieškovas gautų draudimo išmoką.
21. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo sprendžiamas A. O. administracinės atsakomybės klausimas, o ne įvykio pripažinimo draudžiamuoju klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.–207–929/2017 nustatytas aplinkybes vertino vienodai su kitais šioje byloje esančiais įrodymais įskaitant ir ieškovo tiesiogiai draudimo bendrovei duotus parodymus apie įvykį bei policijos pareigūnams A. O. dėl to paties įvykio išdėstytą versiją.
22. Ieškovas teigia, kad draudimo bendrovei nurodė tikrąsias įvykio aplinkybes, tačiau administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai visiškai nesutampa su atsakovui pateikta informacija. Ieškovas raštu atsakovui patvirtino, kad vairavo automobilį ir padarė įvykį, o administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilio niekas nevairavo, jis pats nuriedėjo. Įvertinus tai, kad policijos pareigūnams buvo išdėstytos dar kitokios įvykio aplinkybės, darytina išvada, kad ieškovas atsakovui nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, todėl remiantis šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, atsakovas įvykį pagrįstai pripažino nedraudžiamuoju.
23. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.