Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, teistas:

1) 2016 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi, darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, toliau tęsti mokslą, uždrausti visą bausmės laiką bendrauti su tam tikru asmeniu bei per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą;

2) 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą, atlyginti padarytą turtinę žalą UAB „Kilminė“ 245 Eur, UAB „Borosta“ 350 Eur, 86,01 Eur, per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

3) 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.;

4) 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. rugsėjo 22 d., 2016 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 8 mėnesiams;

5) 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 40 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei tęsti mokslą arba pradėti dirbti, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

6) 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

7) 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 23 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrinta su 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 7 mėnesių 17 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

8) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – vienu trečdaliu sumažinta 20 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, subendrinta su 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. vasario 8 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

9) 2020 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose (gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val.; pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje;

10) 2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi redakcija) – vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 8, 9, 10 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų: nesilankyti įstaigose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai; atlyginti UAB „Unigames“ padarytą 1 250 Eur turtinę žalą 2023 m. lapkričio 28 d. susitaikymo sutartyje nurodyta tvarka, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. T. nustatytos aplinkybės

R. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2023 m. spalio 12 d. apie 22.09 val., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, nenustatyta ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. E. į veido sritį, į lūpą, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą smakre, kraujosruvas lūpose ir lūpų gleivinėje, gleivinės žaizdą apatinėje lūpoje, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. E. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (specialisto išvada Nr. G3246/2023(01)).

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad daug neprisimena, nes tuo metu vartojo ir buvo neblaivus, viskas vyko (duomenys neskelbtini). Neginčija aplinkybių dėl smūgio sudavimo. Dėl kokių priežasčių ir kodėl sudavė nukentėjusiajam, nežino, bet to tikrai neneigia. Vėliau atsitokėjęs, ką padarė, nepabėgo, bandė atsiprašyti nukentėjusiojo, laukė, kol atvažiuos policija. Jeigu nebūtų apsvaigęs, tikrai nebūtų taip pasielgęs. Visos nusikalstamos veikos padaromos, kai vartoja alkoholį, narkotikus. Yra priklausomas žmogus, bet šiuo metu užsikodavo. Nuo savo priklausomybių stengiasi gydytis, kai nevartoja, stengiasi dirbti. Būna, kai atkrenta, nebūna susikoncentravęs ir prasideda tokie įvykiai. Savo veiksmus prieš nukentėjusįjį vertina labai blogai. Kiekvieną kartą po tokių įvykių nemalonu. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, atsiprašo nukentėjusiojo. Šiuo metu yra taikoma probacija, liko 2 metai. Oficialiai dirba visą gyvenimą, bet kai vartodavo, nedirbdavo. Vartoja nuo 12 metų. Nieko nedarė, tiesiog vartojo, darė nusikaltimus, žalojo save. Nuo 19 metų bando aktyviai gydytis nuo savo priklausomybių, iš viso buvo trijose reabilitacijose. Turėjo 2,5-3 metų laikotarpį, kai nevartojo, bet vis paslysta. Probacijoje lankėsi pas psichologą. Ne vieną kartą gulėjo psichiatrijos ligoninėje. Stiprių sutrikimų neturi, suicidinės mintys, nustatytas asmenybės sutrikimas. Pas psichiatrą gydymas buvo taikomas dėl nuotaikų ir minčių kaitų, buvo išrašyti antidepresantai. Civilinis ieškinys atrodo per didelis, tačiau sutinka atlyginti jį dalimis. 2024 m. spalio 4 d. posėdžio metu nurodė, kad gydosi jau tris mėnesius, planuojamas kursas iki 1,5 metų. Per šį laikotarpį bandė nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nepavyko, „atkrito“, sunkus laikas. Sutiktų gydytis priklausomybės ligas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. S. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, daugiausiai už turtinius nusikaltimus, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 108–122), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, ne visos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 101–107), dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., 178-180), gydytas (duomenys neskelbtini) ligų centre, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, (duomenys neskelbtini) psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) poliklinikoje (1 t., b. l. 192-196, 197, 2 t., b. l. 27, 30, 31), (duomenys neskelbtini) ligoninėje psichiatrijos filiale suteikta stebėjimo paslauga (2 t., b. l. 34). Kilus abejonėms dėl R. S. pakaltinamumo, kreiptasi į gydymo įstaigas dėl duomenų pateikimo, 2024 m. gegužės 31 d. nutartimi kreiptasi į Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą dėl specialisto išvados pateikimo (ar tikslinga skirti asmeniui ekspertizę). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-251/2024 nurodyta, kad R. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (2 t., b. l. 55).

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus rašte nurodyta, kad nuo 2024 m. liepos 5 d. R. S. gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini). Per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį yra baustas 2 kartus administracine tvarka: 2024 m. gegužės 15 d., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, praėjo pro PC „Maxima“ kasas nesusimokėjęs už prekes, taip buvo pažeistas teismo skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 2024 m. gegužės 24 d. važiavo be galiojančio bilieto. Dėl kitų įpareigojimų pažeidimų neužfiksuota (2 t., b. l. 73).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, jog kaltinamasis yra anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau paskirtos švelnesnės bausmės neatliko savo prevencinės paskirties ir nesustabdė kaltinamojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio, taip pat į tai, jog byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. S. 2023 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienu trečdaliu sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir draudimus. Kadangi naują veiką R. S. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su minėtu nuosprendžiu skirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikant nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą. Pridedamos bausmės dydis (3 mėnesiai) nustatytas įvertinus veikos padarymo pobūdį, aplinkybes, kaltinamojo pastangas keisti savo elgesį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Kaltinamasis R. S. ne kartą teistas dar būdamas nepilnametis, jam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ne visuomet sąlygų buvo laikomasi, 2017 m. lapkričio 2 d. bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, tačiau ir po to R. S. vėl nusikalto, taip pat ir jau būdamas pilnametis, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Vis dėlto, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, atsižvelgtina ne tik į jauną kaltinamojo amžių, tačiau ir veikos padarymo aplinkybes – vienu smūgiu nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taigi nebuvo sukeltos itin neigiamos ar ilgalaikės pasekmės. Kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, savo veiksmus įvertino kritiškai, nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, nurodė, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų, priešingų atveju taip nebūtų pasielgęs. Kaltinamojo teigimu, savarankiškai šių problemų nepavyko išspręsti, dėl ko kreipėsi pagalbos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. S. nuo 2024 m. liepos 5 d. gydosi priklausomybės ligų reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 73). Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis ne tik supranta neigiamas nusikalstamo elgesio pasekmes, tokio elgesio priežastis, tačiau ir ėmėsi konkrečių bei aktyvių veiksmų aptariamoms problemoms spręsti.

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, dar kartą atidedant bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, taip siekiant ir toliau koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, kaltinamajam sutikus, skirtina pareiga gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, taip pat, vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais, jam skirtinos pareigos neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu atidedant bausmės vykdymą R. S. skirta pareiga nesilankyti įstaigose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai. Siekiant užtikrinti ir tolesnį jos vykdymą, atidedant bausmės vykdymą, skirtina ir ši pareiga.

V. Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam M. E. buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytos poodinė kraujosruva smakre, kraujosruvos lūpose ir lūpų gleivinėje, gleivinės žaizda apatinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad dėl sužalojimų nukentėjusiajam teko patirti fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir kitus neigiamus išgyvenimus – posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino nesijaučiantis saugus, jam reikalingos psichologo konsultacijos. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajam būtų konstatuotos ilgalaikės pasekmės, teismui taip pat nebuvo pateikta duomenų ir apie lankymąsi pas psichologą, ką buvo nurodęs nukentėjusysis.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, taigi dirbti ir gauti pajamas galimybės yra ribotos), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 400 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 82–85), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, t. y. 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės (3 (tris) mėnesius), ir galutinę subendrintą bausmę R. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 8, 9, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant R. S. pareigas: gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti įstaigose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo M. E. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. S. 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

CD laikmenas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.