Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Alicijai Podmaskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. patikslintą ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. P., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovė T. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. M. jo nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. (R. M. ) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2022 m. balandžio 7 d., kada buvo kreiptasi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso – 6 800,00 Eur ieškovei T. T.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas ir išduotas leidimas paimti nepilnamečius V. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš jų tėvo V. M. Vaikų motina O. T. yra mirusi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė nuo 2020 m. spalio 20 d. buvo paskirta laikinąja globėja be tėvų globos likusiems jos anūkams V. M. ir R. M. 2021 m. lapkričio 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą tęsti vaikų laikinąją globą ieškovės šeimoje. Nuo 2020 m. spalio 20 d., kai ieškovė yra paskirta nepilnamečių V. M. ir R. M. laikinąją globėja, vaikų tėvas (atsakovas) nevykdė savo įstatyminės pareigos išlaikyti vaikus. Iš V. M. ir R. M. banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki 2022 m. vasario 14 d. matyti, kad atsakovas jokių piniginių pavedimų neatliko. Per visą laikotarpį atsakovas fiziškai neperdavė jokių pinigų, skirtų vaikų išlaikymui, ir nebandė to padaryti nei per ieškovę, nei per Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą ar per fondą. Ieškovė, būdama atsakovo nepilnamečių vaikų laikinąja globėja, siekdama užtikrinti vaikų interesus teikia šį ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

3. Atsakovas V. M. atsiliepime į ieškovės patikslintą ieškinį, nurodė, kad atsakovas su ieškinio reikalavimu kategoriškai nesutinka bei pagrįstai vertina, kad ieškovė nėra subjektas, turintis teisę teikti ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, nes ji nėra subjektas, turintis teisę atstovauti vaikus ir jų teises. Ieškinio reikalavimas atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą priteisti ieškovei a priori yra neteisėtas, prieštaraujantis imperatyvioms Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) normoms bei kasacinio teismo suformuluotai nuosekliai teismų praktikai, nes išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas tik vaikams, o ne jokiems kitiems asmenims. Ieškiniu keliant reikalavimą priteisti vaikų išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, ieškovė reikalauja vaikų turtą, t. y. svetimą turtą priteisti jai, kas yra neteisėta. Atsakovas pažymi, kad ieškinio pateikimo dienai nepilnamečiai vaikai V. M. ir R. M. iš ieškovės buvo paimti, t. y. ji nebuvo teisėta jų atstovė. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) 2022 m. gegužės 12 d. pranešimu informavo atsakovą apie tai, kad jo nepilnamečiai vaikai V. M. ir R. M. buvo paimti iš laikinos globėjos ir apgyvendinti viešojoje įstaigoje (toliau ir – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Minėtu pranešimu V. M. taip pat informuotas, kad Skyriaus direktorės I. S. 2022 m. gegužės 9 d. sprendimu atsakovo nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. globos priežiūra ir atstovavimas civiliniame bei baudžiamajame procese pilna apimtimi perduoti vykdymui Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Nuo 2022 m. birželio 28 d. vaikų teisėtu atstovu buvo VšĮ (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskirtas nepilnamečių vaikų laikinu globėju, o nuo 2022 m. lapkričio 7 d. vaikų teisėtu atstovu yra J. P., kuri šiuo metu yra paskirta vaikų laikinąją globėja. Taigi, ieškovė jau ieškinio pateikimo dienai žinojo, kad ji nėra vaikų teisėta atstovė ir neturėjo teisės veikti vaikų vardu, teikti vaikų vardu ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovo pagrįstu vertinimu, aukščiau išdėstyti argumentai objektyviai pagrindžia, kad nuo vaikų paėmimo momento iš ieškovės, ji nebeturi teisės atstovauti vaikų interesų bei atitinkamai teikti atsakovui ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nes nebėra teisėta vaikų atstovė. Ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, neturinčio reikalavimo teisės.

4. Institucija teikianti išvadą (toliau – Skyrius) išvadoje dėl T. T. patikslinto ieškinio, nurodė, jog nėra teisinio pagrindo tariamo išlaikymo įsiskolinimą (jeigu bus nustatyta, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs arba nepakankamai prisidėdavo prie vaikų išlaikymo) priteisti ieškovei, o ne vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad T. T., globojant nepilnamečius vaikus R. ir V. T., buvo mokama globos (rūpybos) išmoka, manytina, kad pilnai patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai globėjai pilna apimtimi buvo mokama globos (rūpybos) išmoka, bus pažeista Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 29 punkto nuostata, kad gaunant išlaikymą mokamos globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp globos (rūpybos) išmokos gavėjui nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio bei piniginių lėšų vaikui išlaikyti dydžio.

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Ričardas Varno parodė, kad palaiko patikslintą ieškinį bei jame nurodytus argumentus. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį, kai ji dar buvo vaikų globėja. Ieškovė nėra vaikų globėja nuo 2022 m. gegužės 4 d., tą dieną vaikai buvo paimti iš ieškovės ir perduoti kitiems giminaičiams. Ieškovė prašo jai priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kai ji buvo laikinąja globėja ir globojo atsakovo vaikus, juos prižiūrėjo ir išlaikė. Atsakovas kaip tėvas privalo teikti vaikams išlaikymą. Ieškovė neprašo visų patirtų išlaidų, nes ji kaip globėja gavo iš VSDF išmokas. Kaip ši suma susidaro, yra pateikti sumų paskaičiavimai, kurias apytiksliai išleido vaikams už 76 savaites. Gautos ieškovės išmokos už globą sudaro 18 453,00 Eur, paramos dydis atitinka teismų praktiką, nes ieškovė prašo 200,00 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė pateikė paskaičiavimus dėl išlaidų pagal sąrašą. Prašomą sumą – 6 800,00 Eur nurodė apytiksliai, šią sumą vadina, kaip išlaikymo įsiskolinimą, bet tai yra ieškovės patirtos išlaidos išlaikymui. Išlaidų reikalauja ieškovė, nes vaikų vardu reikalauti negali, kadangi ji nebėra globėja ir neturi teisės reikalauti išlaikymo vaikams. Kvitų, čekių dėl įsiskolinimo ieškovė neturi ir į bylą jie nėra pateikti, nors sutinka, kad įrodymai turėjo būti. Išlaikymas vaikams negali būti teikiamas per atstovą. Byloje nėra įrodymų, kad vaikams atsakovas pervedinėjo išlaikymą į sąskaitas, yra pateikti vaikų sąskaitų išrašai. Ieškovės atstovas prašė tenkinti ieškinį. Ieškovė buvo vaikų globėja ir išlaidas, kiek galėjo paskaičiavo. Dėl turto priklausymo vaikams – turtas, t. y. išlaidos buvo išleistos ir skirtos vaikams. Ieškovė nebūtų sau pirkusi lovų. Pradinį ieškinį ieškovė pateikė, kai buvo vaikų globėja.

6. Atsakovo atstovė advokatė Lina Andriuškevičienė teismo posėdžio metu parodė, kad ieškinys dėl įsiskolinimo pagal CK 3.192-3.194 straipsnius nepagrįstas. Išlaikymo įsišokinimas yra vaiko turtas, o ne vieno iš tėvų ar globėjo turtas, todėl ieškinį gali reikšti tik teisėti atstovai. Ieškovė negali atstovauti vaikų, nes ji nėra jų atstovė. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad tai globėjos skola, visas turtas, kurį globėja sukūrė, yra vaikų turtas, neaišku, kokiu pagrindu ji valdo tą turtą. Vaikų išlaikymo priteisimo ieškovei reikalavimas yra neteisėtas, nes ji nėra teisėta vaikų atstovė. Atsakovas neteikė išlaikymo, nes nuo atsakovo buvo slepiami duomenys apie tai, kas paskirtas vaikų globėju. Atsakovui nebuvo leidžiama matytis su vaikais. Ieškinys yra nepagrįstas. Dokumentais nepagrįsta, kad 6 800,00 Eur suma yra susidariusi vaikų išlaikymui. Pašoma atmesti ieškinį. Atsakovas apie tai, kas yra vaikų globėjas, sužinojo po pusės metų, nuo 2020 m. spalio 20 d. Dabar atsakovas bendrauja su vaikais ir perveda vaikams į korteles pinigus dabartinei globėjai. Ieškinį turi reikšti vaikų atstovas ir reikalauti išlaikymo vaikams, o ieškovė prašo priteisti už praeitą laikotarpį asmeniui, kuris dabar nėra globėju. Prašė atmesti ieškinį atsiliepime nurodytais pagrindais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys nepagrįstas. Ieškinys yra pateiktas žmogaus, kuris nėra teisinis vaikų atstovas. J. P. paskirta laikinąja globėja ir globoja vaikus nuo 2022 m. lapkričio 7 d. Nuo to laiko atsakovas pastoviai rūpinasi vaikais, teikia išlaikymą. Iš valstybės ji negavo nė euro. Atsakovas išlaikymą teikia grynais pinigais. Atsakovas vaikams yra davęs 1 400,00 Eur pradžioje, o po to yra davęs po 50,00 Eur, po 100,00 Eur. Šiai dienai santykiai tarp vaikų ir atsakovo yra atkuriami. Ryšys tarp atsakovo ir vaikų buvo nutrauktas ieškovės pagalba.

8. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė parodė, kad palaiko išvadą. Reikalavimas yra turtinis, jokių įrodymų nepateikta, kad buvo patirtos išlaidos. Be to, turtas yra vaikų. Išlaikymas skirtas vaikams, o ne ieškovei. Ieškovė negali prašyti išlaikymo priteisimo sau, o ne vaikams, prašomos sumos, paskaičiuotos apytiksliai, nėra įrodytos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmestinas.

9. Iš byloje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ bei 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – vaikai, nepilnamečiai) nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąja globėja paskirta T. T.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 30 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ bei Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ nepilnamečių laikinąja globėja nuo 2022 m. birželio 28 d. paskirta viešoji įstaiga (toliau ir – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ bei Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ nepilnamečių laikinąja globėja nuo 2022 m. lapkričio 7 d. paskirta J. P.

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. jo nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. (R. M.) išlaikymo įsiskolinimą 6 800,00 Eur ieškovei T. T.

11. Pagal CK 3.194 straipsnio 4 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė gauti išlaikymą pagal šių asmenų pareikštą ieškinį yra nepilnamečio vaiko, todėl materialine teisine prasme ieškovas yra nepilnametis vaikas, o jo procesinę teisę pareikšti ieškinį įgyvendina CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys ar įstatymų nustatyti kiti asmenys. Nepilnamečiai vaikai ieškinyje dėl išlaikymo priteisimo nurodomi ieškovais kaip materialinio teisinio santykio dalyviai, o jų procesines teises dėl šių reikalavimų visa apimtimi įgyvendina atstovai (CPK 38 straipsnio 2, 4 dalys). Kai yra pagrindas išlaikymas priteisiamas ieškovui nepilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o jeigu ši pareiga nevykdoma, išlaikymą priteisia teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192, 3.194 straipsniai). Civiliniame kodekse įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas CK 3.185–3.191 straipsniai). Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, o išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė. Kadangi išlaikymo santykiuose išieškotojais pripažįstami patys vaikai, tai nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, bet ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tėvai ar vienas iš jų turi tik vaiko turto tvarkymo teisę (uzufruktą) ir tą turtą jie privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra vaikui priklausantis turtas ir jis negali tapti vieno iš tėvų, šiuo atveju, globėjo, nuosavybe. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas.

12. Kaip nustatyta, nuo 2022 m. birželio 28 d. vaikų V. M. ir R. M. laikinąja globėja paskirta VšĮ (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. lapkričio 7 d. – J. P. Atitinkamai nuo 2022 m. birželio 28 d. ieškovė nebėra nepilnamečių vaikų laikinoji globėja, patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2022-11-24, todėl nebeturi materialinių ir procesinių teisių atstovauti vaikų interesus ir reikšti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Teismui sprendžiant klausimą dėl konkretaus asmens procesinės padėties – ieškovo ar atsakovo – tinkamumo, būtina nustatyti ir įvertinti, iš kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai, kuris subjektas turi reikalavimo teisę ir kuris – pareigą pagal ją atsakyti. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) ir (ar) pareigos pagal ją atsakyti (netinkamas atsakovas), nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą ir (ar) atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2019, 27 punktas).

14. Teismui nustačius, kad šio materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai yra atsakovo nepilnamečiai vaikai, kurie turi reikalavimo teisę į išlaikymo įsiskolinimą, ir atsakovas, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaikus, taip pat nustačius, kad ieškovė nėra materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, teismas 2023 m. vasario 7 d. posėdžio metu ieškovei siūlė pakeisti netinkamą šalį - ieškovę tinkama, t. y. įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, – J. P. (CPK 45 straipsnio 1-3 dalys), tačiau ieškovė su teismo siūlymu nesutiko, trečiasis asmuo J. P. nesutiko būti įtraukta kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės normas, kasacinio teismo praktiką, bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamos šalies, t. y. netinkamo ieškovo.

15. Taigi, ieškovė prašo priteisti iš V. M. jo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą ne vaikams, bet ieškovei T. T. Atkreiptinas dėmesys, kad prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis 6800 Eur nėra įrodytas, ieškovės atstovas patvirtino, kad ši suma paskaičiuota apytiksliai, ją pagrindžiančių kvitų, čekių ieškovė neturi. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

16. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teises į tam tikrą turtą nepilnametis vaikas įgyja įvairiais būdais, vienas iš jų yra išlaikymo gavimas. Kolegija pažymi, kad vaiko ir jo tėvų turto atskyrimo principas įpareigoja teismą priteisti išlaikymą vaikui, o ne jo turto uzufruktoriui (vaiko motinai ar tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2005). Kasacinio teismo suformuluota taisyklė atitinkamai taikoma ir vaiko globėjui (rūpintojui).

17. Nors ieškovė nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimo reikalauja, kaip patirtų išlaidų už vaikų išlaikymą, priteisus nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą ieškovei, būtų pažeistas CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų turto atskyrimo principas. Išlaikymui skiriami pinigai yra vaikų turtas, todėl ieškovės interesai siekiant atgauti patirtas išlaidas už vaikų išlaikymą, tūrėtų būti ginami kitais CPK ir CK numatytais pagrindais.

18. Kadangi ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamos šalies, teismas dėl kitų įsiskolinimo priteisimo klausimų nepasisako.

19. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio 2023 m. sausio 31 d. sąskaitos-faktūros (serija LA, Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovas byloje patyrė 3 300,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba.

20. Įvertinus atsakovo atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, darytina išvada, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovo naudai.

21. Teismas byloje patyrė 30,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 3 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, 259-260 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės T. T. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui V. M. (V. M.), gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės T. T., gim. (duomenys neskelbtini), 3 300,00 (tris tūkstančius tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės T. T., gim. (duomenys neskelbtini), 30,28 Eur (trisdešimt eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei mokamos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.