Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės T. T. ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. P., institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė T. T. prašė iš atsakovo V. M. priteisti ieškovės T. T. naudai jo nepilnamečių vaikų V. M. ir R. M. (R. M.) 6 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020-10-20 iki 2022-04-07. Nurodė, kad:

2.3 ieškovė ieškinio pateikimo dienai žinojo, kad ji nėra vaikų teisėta atstovė ir neturi teisės veikti vaikų vardu. Nuo vaikų paėmimo iš ieškovės momento, ji neturi teisės atstovauti vaikų interesų bei teikti atsakovui ieškinio dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, neturinčio reikalavimo teisės.

3. Valstybės vaiko teisių ir apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, jog nėra teisinio pagrindo išlaikymo įsiskolinimą priteisti ieškovei, o ne vaikams. T. T. buvo mokama globos (rūpybos) išmoka. Pilnai patenkinus ieškovės reikalavimą priteisti jai išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai globėjai pilna apimtimi buvo mokama globos (rūpybos) išmoka, bus pažeista Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų 29 punkto nuostata, kad gaunant išlaikymą mokamos globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp globos (rūpybos) išmokos gavėjui nustatyto globos (rūpybos) išmokos dydžio bei piniginių lėšų vaikui išlaikyti dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Motyvuojamoji dalis

4.4 ieškinys atmestinas, kaip pareikštas netinkamos šalies, todėl teismas dėl kitų įsiskolinimo priteisimo klausimų nepasisako.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Ieškovė T. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1 teismas bylą išsprendė pasiremdamas išimtinai tik Civilinio kodekso trečiosios knygos nuostatomis. Teismas neįsigilino į reikalavimų esmę ir netinkamai kvalifikavo teisinius santykius. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą atsakovo nepilnamečiams vaikams, kiekvienam vaikui po 3 400 Eur, priteistas sumas pervedant į vaikų sąskaitas. 2022-09-16 ieškovė pateikė įrodymus dėl išlaidų ir paskaičiavimus, kiek vaikų globos lėšų gavo iš valstybės biudžeto. Kadangi 2022-06-28 ieškovė buvo pakeista kitu laikinuoju globėju ir prarado vaikų įstatyminės atstovės statusą, apeliantė 2022-11-24 patikslino ieškinio dalyką ir prašė globotų vaikų išlaikymo 6 800 Eur įsiskolinimą priteisti apeliantei;

5.2 reikalavimas pareikštas dėl ieškovės išlaidų, patirtų išlaikant vaikus, atgavimo. Ieškovė už atsakovą vykdė jo prievolę išlaikyti jo vaikus, todėl įgijo teisę regreso tvarka reikalauti patirtų išlaidų atlyginimą. Vaikus išlaikė ieškovė, todėl materialinio teisinio santykio subjektu yra pati apeliantė, o ne jos globoti vaikai. Vaikai išlaikymą buvo gavę (iš valstybės biudžetų išmokų ir apeliantės lėšų);

5.3 nustatęs tikruosius materialinius teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo, iš kurių ieškovė kildino savo reikalavimą (ieškovės už atsakovą vykdyta vaikų išlaikymo prievolė), pirmosios instancijos teismas privalėjo juos tinkamai teisiškai kvalifikuoti, parinkti tinkamas teisės normas (CK šeštosios knygos normos dėl reikalavimo perėjimo regreso tvarka ir (ar) civilinės atsakomybės, ir (ar) dėl nepagrįsto praturtėjimo) ir jas taikydamas vertinti ieškinio pagrįstumą;

5.4 ieškovė nerinko vaikų išlaikymui patirtų išlaidų pagrindžiančių dokumentų, nes dažnai nebuvo galima jų gauti (buvo perkami naudoti daiktai, perkama turguose), dalis išlaidų negali būti pagrindžiami dokumentais (pavyzdžiui, vaikams duodami kišenpinigiai). Ieškovės nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui ir priežiūrai (baldai, mokymosi ir laisvalaikio priemonės, drabužiai, būreliai, dienpinigiai, šventės, dovanos ir kt.) yra savaime suprantamos. Tokio pobūdžio išlaidos, kaip kad dėl vaikų gyvenimo kartu su globėja padidėjusios globėjos bendros šeimos išlaidos maistui, komunalinėms paslaugoms, elektrai, vandeniui ir pan., negali būti apskaičiuojamos;

5.5 teismas privalėjo įvertinti byloje esančius įrodymus dėl ieškovės patirtų globojamų vaikų išlaikymo išlaidų ir dėl jų pasisakyti. Įvertinęs, kad pateiktų įrodymų nepakanka pagrįsti prašomą priteisti patirtų išlaidų sumą, teismas turėjo vertinti, ar tokie įrodymai nepagrindžia dalies išlaidų sumos ir pats apskaičiuoti priteistiną patirtų išlaidų dalį;

5.6 apeliantės patirtų globotų vaikų išlaikymo išlaidų faktas yra akivaizdus, patvirtintas į bylą pateiktais globos peržiūrų aktais, kuriuose vaiko teisių apsaugos specialistai fiksavo vaikų gyvenimo pas apeliantę buities sąlygas (kambarių apstatymą, bendrus patogumus, maisto ruošimą ir t. t.). Jeigu pritrūko įrodymų dėl konkretaus vaikų išlaikymui apeliantės patirtų išlaidų dydžio, teismas turėjo ieškinį tenkinti iš dalies;

5.7 teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio nuostatas ir atsakovui iš ieškovės priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

6. Atsakovas V. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1 apeliaciniame skunde supainioti keli skirtingi CK teisiniai institutai (išlaikymo įsiskolinimo institutas, reikalavimo perėjimas regreso tvarka pagal įstatymus institutas, civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo institutas, nepagrįsto praturtėjimo institutas ir kt.), teigiant, kad teismas turėjo parinkti, kokį iš CK įtvirtintų institutų taikyti. Teisinis ginčo kvalifikavimas yra teismo pareiga, tačiau teisės aktai numato ieškovės pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas bylą išnagrinėjo pagal ieškovės suformuluoto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą;

6.2 apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė galutiniu reikalavimu prašė išlaikymo įsiskolinimą priteisti, kaip jos patirtų išlaidų už vaikų išlaikymą kompensaciją, tačiau nenurodo, kada ir kokiame dokumente patikslino reikalavimą. Apeliaciniame skunde pateikta ydinga argumentacija, nesugebama suformuluoti nei ieškinio, nei apeliacinio skundo pagrindo, bandoma teismui perkelti ieškovės pareigą suformuluoti ieškinio dalyką ir ieškovės įrodinėjimo pareigą. Apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, nes skundo pagrindas yra neaiškus ir nesuprantamas;

6.3 ieškovė apeliaciniame skunde iškėlė naują reikalavimą – atlyginti ieškovės patirtas atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas kaip patirtą žalą, nors pirmosios instancijos teisme tokio reikalavimo nekėlė ir neįrodinėjo. Ieškovė pradiniu bei patikslintu ieškiniu kėlė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, ką rodo ieškinio faktinis pagrindas. Kad buvo keliamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, rodo ieškovės 2022-11-24 pareiškimas dėl ieškinio dalyko tikslinimo. Kad ieškinys buvo pateiktas dėl išlaikymo įsiskolinimo, remiantis CK trečiosios knygos nuostatomis, įrodo ir tai, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, nurodė, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu žyminis mokestis nėra mokamas. Iš žalos atlyginimo, reikalavimo teisės perėjimo pagal įstatymą instituto ar nepagrįsto praturtėjimo instituto kildinami reikalavimai yra turtinio pobūdžio ir apmokestinami žyminiu mokesčiu. Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo ir už apeliacinį skundą;

6.4 teiginiai, kad teismas turėjo pareigą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą ieškovei perkvalifikuoti į reikalavimą priteisti ieškovės patirtas atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas, kaip patirtą žalą, atmestini kaip nepagrįsti. Teisės aktai įpareigoja ieškovę ieškinio pateikimo stadijoje aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą ir suformuluoti ieškinio reikalavimą. Ieškinio dalykas ar faktinis pagrindas gali būti keičiami tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliaciniame skunde iškeltas naujas reikalavimas dėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo, nenagrinėtinas;

6.5 nebuvo teisinio pagrindo taikyti nei vieno iš ieškovės minimų CK institutų. Ieškovė nebandė paaiškinti, ar yra bent vieno iš nurodytų institutų taikymo sąlygos, pvz.: nepagrįsto praturtėjimo taikymui turi būti nustatyta, kad ieškovė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais; civilinės atsakomybės taikymo institutui turi būti įrodyta visumą aplinkybių (atsakovo neteisėti veiksmai, kaltė, patirta žala ir priežastinis ryšys), kurių ieškovė neįrodinėjo; reikalavimo teisės perėjimo regreso tvarka institutas negalėjo būti taikomas, nes įstatymas imperatyviai numato, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra vaikui priklausantis turtas ir jis negali tapti vieno iš tėvų ar kito asmens nuosavybe;

6.6 byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo. Ieškovei buvo mokama globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka vaikui, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurių bendra suma sudaro 20 015,08 Eur, vidutinė vieno mėnesio visų gautų globos išmokų suma sudaro 1 111,99 Eur. Nėra įrodymų apie ieškovės patirtas atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas. Keliant reikalavimą kompensuoti vaikų išlaikymo išlaidas, kaip patirtus nuostolius, reikšminga, ar tokios išlaidos egzistavo, t. y. kiek išlaidos viršijo ieškovės gautų globos išmokų sumą;

6.7 ieškovė pateikė į bylą sąmatą (elektroninį laišką, kuriame išvardinti daiktai, kurie buvo perkami vaikams, nepateikiant įrodymų, pagrindžiančių daiktų įsigijimą), kurioje nurodė, kad nemažą išlaidų dalį sudarė vaikų kambario baldų įsigijimas. Ieškovė patvirtino, kad namų apyvokos daiktai nebuvo perduoti vaikams ar naujiems globėjams. Ieškovė kėlė reikalavimą sumokėti už daiktus, kurie iki šiol yra ieškovės žinioje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvusiai nepilnamečių vaikų globėjai.

Bylos faktinės aplinkybės

10. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-11-11 įsakymu Nr. 30-2600/20 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ bei 2020-11-11 įsakymu Nr. 30-2599/20 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams V. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąja globėja paskirta T. T..

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-06-30 įsakymais Nr. 1873/22 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ bei Nr. 30-1872/22 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ nepilnamečių laikinąja globėju nuo 2022-06-28 paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022-11-07 įsakymais Nr. 30-3413/22 „Dėl laikinosios globos R. M. nustatymo“ bei Nr. 30-3414/22 „Dėl laikinosios globos V. M. nustatymo“ nepilnamečių laikinąja globėja nuo 2022-11-07 paskirta J. P..

Dėl ieškinio pagrindo ir materialinės teisės normų taikymo

13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys nepagrįstas, remdamasis tuo, kad ieškovė nėra materialiojo teisinio santykio, kylančio CK 1.192 straipsnio, subjektas. Ieškinys buvo išnagrinėtas, remiantis Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2022-05-27 (ieškovė laikinosios globėjos teisių neteko 2022-06-28). Pradiniame ieškinyje ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, kiekvienam vaikui po 3 400 Eur, pervedant lėšas į vaikų banko sąskaitas. Pradiniame ieškinyje ieškovė nurodė faktines aplinkybes, kad atsakovas nevykdė CK 3.192 straipsnyje nustatytos pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškinyje nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, o prašomas priteisti išlaikymo dydis, po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, nustatytas pagal kitoje civilinėje byloje Nr. e2-4175-494/2022 pateiktame Tarnybos ieškinyje, kuriuo prašoma priteisti išlaikymą nuo 2022-04-07, nurodytą išlaikymo dydį. 2022-11-24 ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė 6 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą priteisti ieškovei T. T.. Ieškinyje nurodytos faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės nebuvo pakeistos, ieškinio tekstas liko tas pats, pakeistas tik ieškinio dalykas.

16. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktą – savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302/2013). Juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo.

17. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, jog teismas turėjo taikyti ne ieškovės nurodytą ieškinio teisinį pagrindą, o pats kvalifikuoti teisinius santykius kitu, nei ieškinyje nurodytas, teisiniu pagrindu – priteisti ieškovės nuostolių, teikiant išlaikymą, atlyginimą arba žalos atlyginimą regreso tvarka ar taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas. Teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys. Dėl to tais atvejais, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs ieškinio pagrindą, neteisingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nekeičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410/2010)‏‏‎

18. Vertinant nagrinėjamoje byloje pateikto ieškinio bei patikslinto ieškinio faktinį pagrindą, sutiktina su atsakovu, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi aiškias faktines aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos normas priteisimo. Tai patvirtina ankstesniame nutarties punkte aptartos ieškinyje dėstomos aplinkybės – atsakovo pareigos išlaikyti vaikus nurodymas, išlaikymo dydžio skaičiavimas abstrakčiu dydžiu, nesiremiant jau ieškovės turėtomis išlaidomis. Taigi ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės atitiko išlaikymo įsiskolinimo teisiniuose santykiuose įrodinėtinas aplinkybes.

19. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų bei neteikė teismui duomenų apie ieškovės jau faktiškai patirtas išlaidas vaikų išlaikymui, kurios galėtų būti vertinamos, kaip ieškovės turėti nuostoliai, teikiant išlaikymą už praeitą laiką. Ieškovė 2022-09-16 pateikė turėtų išlaidų sąmatą, tačiau iš šio įrodymo matyti, jog pati ieškovė el. laiške nurodo, kad sąmata yra netiksli, ieškovė neprisimena išlaidų dydžio. Didelę išlaidų dalį sudaro išlaidos vaikų kambariui naujame name įrengti (lovoms, rašomiesiems stalams, spintai, siuvimo mašinai, kitiems baldams), išlaidos namų apyvokos daiktams, pavyzdžiui, užuolaidoms, patalynei, paspirtukui, telefonams ir pan. Byloje nėra pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai ir apskritai nėra suskaičiuota išlaidų suma. Ieškovė neneigė, jog daiktai naujam nepilnamečių vaikų globėjui nebuvo perduoti. Reikalavimo teisės perėjimo regreso tvarka instituto taikymo galimybė nagrinėjamoje situacijoje nėra atskleista nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde. Pateikti duomenys, kad ieškovei buvo mokama globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, išmoka vaikui, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kurių bendra suma sudaro 20 015,08 Eur. Atsakovo skaičiavimu, ieškovė vidutiniškai per vieną mėnesį visų globos išmokų gavo 1 111,99 Eur. Ieškinyje nėra pateiktas skaičiavimas, kuris patvirtintų, jog vaikų globos išmokos nepadengtų ieškovės išlaidų vaikų išlaikymui, dėl ko ieškovei būtų atsiradę 6 800 Eur nuostoliai. Esant tokioms aplinkybėms, teismui nebuvo pagrindo vertinti, jog ieškovė siekia patirtų nuostolių atlyginimo.

20. Taip pat ieškovė neteikė paaiškinimų ir dėl nepagrįsto praturtėjimo taikymui reikalingų nustatyti sąlygų. CK 6.242 straipsnis reikalauja nustatyti, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais kad ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.

21. Tai, kad ieškinys buvo pateiktas būtent dėl išlaikymo įsiskolinimo, rodo ir tai, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu šioje byloje žyminis mokestis nėra mokamas, nes ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žymimo mokesčio mokėjimo. Analogiškai, nėra sumokėtas žyminis mokestis ir už apeliacinį skundą.

22. Priimant ieškinį, yra svarbu užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Teismas turi užtikrinti abiejų proceso šalių lygiateisiškumą, kad atsakovas turėtų galimybę suprasti jam keliamų reikalavimų esmę bei teikti atsikirtimus į ieškinio argumentus. Ieškovei pateikus procesinius dokumentus, kuriuose buvo aiškiai išdėstytas ieškinio teisinis pagrindas, o nurodytos ieškinio faktinės aplinkybės šį teisinį ieškinio pagrindą visiškai atitiko, nei atsakovui, nei teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl ieškovės valios reikalauti priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagal Civilinio kodekso trečiosios knygos normas. Ieškovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, kuris aiškiai skiria žalos atlyginimo ir išlaikymo įsiskolinimo institutus bei skirtingus įrodinėtinus faktus. Esant šiai padėčiai, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės pozicija, siūlyti tikslinti ieškinį ar priimdamas sprendimą teisinius santykius kvalifikuoti kitu būdu, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas teisinis ieškinio pagrindas atitinka faktinį ieškinio pagrindą. Apeliaciniu skundu keliant reikalavimus dėl žalos atlyginimo ar nepagrįsto praturtėjimo pažeidžiamas CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus bei CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas grįsti skundą aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme.

Dėl įrodymų vertinimo ir ieškovo tinkamumo

24. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti byloje esančius ir ištirtus įrodymus dėl ieškovės patirtų globojamų vaikų išlaikymo išlaidų ir dėl jų sprendime pasisakyti. Įvertinęs, kad pateiktų įrodymų nepakanka, teismas turėjo vertinti, ar tokie įrodymai nepagrindžia bent dalies išlaidų sumos ir pats apskaičiuoti priteistiną patirtų išlaidų dalį. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje nėra įrodymų apie ieškovės patirtas atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo išlaidas. Ieškovė pateikė sąmatą, kurioje nurodė, kad nemažą patirtų išlaidų dalį sudarė vaikų kambario baldų įsigijimas ir kėlė reikalavimą sumokėti už daiktus, kurie iki šiol yra ieškovės žinioje.

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo aplinkybę, kad prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis 6 800 Eur nėra įrodytas, pažymėjo, kad ieškovės atstovas patvirtino, jog suma paskaičiuota apytiksliai, ją pagrindžiančių kvitų, čekių ieškovė neturi.

26. Visų pirma, byloje yra svarbu tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą netenkinti ieškinio lėmė teismo nustatytas faktas, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės. Pirmosios instancijos teismas atskirai sprendime pažymėjo, jog padaręs išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamos šalies, teismas dėl kitų įsiskolinimo priteisimo klausimų nepasisako. Teismo sprendime tik abstrakčiai paminėta, jog ieškovė neįrodė turėtų išlaidų, tačiau pakankamų įrodymų buvimas ar nebuvimas neturėjo reikšmės ieškinio atmetimui. Netinkamo ieškovo ieškinys yra atmetamas bet kuriuo atveju, ir tada, kai pats nuostolių dydis yra įrodytas, ir tuo atveju, kai skolos faktas nėra įrodytas. Reikalavimo teisės neturintis asmuo neturi ir teisės į jo pažeistų teisių atkūrimą, taikant teisminius civilinių teisių gynimo būdus.

27. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė yra netinkama ieškovė. Kaip matyti iš bylos eigos, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023-02-07 posėdžio metu ieškovei siūlė pakeisti netinkamą šalį tinkama, t. y. įtraukti į bylą trečiąjį asmenį, pareiškiantį savarankiškus reikalavimus, J. P. (CPK 45 straipsnio 1-3 dalys), tačiau ieškovė su teismo siūlymu nesutiko, trečiasis asmuo J. P. nesutiko būti įtraukta kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Tokiu atveju, teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės.

28. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl ieškovės netinkamumo padarė, remdamasis tuo, kad išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, o išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016 išaiškinta, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra turtas, kuris priklauso vaikui, todėl tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Tėvai ar vienas iš jų turi tik vaiko turto tvarkymo teisę (uzufruktą) ir tą turtą jie privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.186 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas taip pat yra vaikui priklausantis turtas ir jis negali tapti vieno iš tėvų, šiuo atveju, globėjo, nuosavybe. Apeliacinis skundas yra nagrinėjamas, neperžengiant skundo ribų, todėl aplinkybės dėl ieškovės tinkamumo nustatymas negali būti apeliacijos dalyku.

29. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teisme vertinimu, kad ieškovės reikalavimas priteisti ieškovei nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas. Esant nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 98 straipsnio nuostatas ir iš ieškovės priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas. Toks užmokestis už teisines paslaugas yra per didelis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumo, posėdžių ir parengtų dokumentų skaičių. Byla nebuvo didelės apimties, procesinių dokumentų tikslinimas nebuvo esminis, nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai. Byloje vyko keturi teismo posėdžiai, iš kurių du truko šiek tiek daugiau nei po pusę valandos, trečias truko 10 min., ketvirtas truko valandą. Ta pati atstovė atsakovui atstovavo ne vienoje su vaikais susijusioje byloje.

31. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs atsakovo atstovės byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, vykusių teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo atsakovo atstovė, skaičių ir trukmę bei remdamasis 2015-03-19 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

32. 2023-02-07 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovo atstovė nurodo, kad atstovė patikrino ir įvertino T. T. ieškinius, surinko ir įvertino įrodymus atsiliepimams, parengė atsiliepimus į ieškinį ir du patikslintus ieškinius, teikė papildomus duomenis civilinėje byloje, atstovavo keturiuose teismo posėdžiuose teisme, konsultavo V. M., įvertino teismų praktiką. Iš 2023-01-31 sąskaitos-faktūros (serija LA, Nr. 547) matyti, kad atsakovas byloje patyrė 3 300 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Šias išlaidas sudaro: 1 400 Eur už 2022-06-27 atsiliepimo rengimą; 90 Eur už 2022-07-12 dokumentų teikimą; 900 Eur už 2022-09-17 atsiliepimo rengimą; 90 Eur už 2022-10-10 dokumentų teikimą; 760 Eur už 2022-12-12 atsiliepimo rengimą; 360 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas yra teikęs atsiliepimą į ieškinį 2022-06-27, tačiau šis dokumentas pateiktas netinkamai (negali būti atidarytas nei byloje, nei dokumente), 2022-08-03 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė buvo įpareigota tinkamai įkelti atsiliepimą, kas buvo padaryta 2022-09-15. Pakartotinis atsiliepimo įkėlimas negali būti vertinamas kaip nauja atstovo paslauga, todėl pripažįstama, kad 900 Eur už 2022-09-17 atsiliepimo rengimą yra priteisti nepagrįstai. 2022-12-13 pateiktas atsiliepimas į patikslintą ieškinį, pateikti kiti dokumentai, atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose. Teismo posėdžiai vyko: 2022-08-03 posėdis vyko 36 min.; 2022-10-17 posėdis vyko 31 min.; 2022-11-24 posėdis vyko 10 min.; 2023-02-07 posėdis vyko 1 val. Bendra teismo posėdžių trukmė 2 val. 17 min.

33. Rekomendacijose nustatyta, jog už atsiliepimą taikoma 2,5; už dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, 0,4; už atstovavimo valandą 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2022 III ketv. dydis sudarė 1 799 Eur. Įvertinus bylos apimtį, proceso eigoje spręstus klausimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad kitos atstovavimo išlaidos (3 300 – 900 Eur) atitinka bylos sudėtingumą bei neviršija rekomenduojamų dydžių.

34. Atmetus ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. M. prašo priteisti iš ieškovės T. T. atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo apeliacinį skundą surašymą. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą patikslinti, sumažinant iš ieškovės T. T. atsakovo V. M. naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2 400 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės T. T. atsakovo V. M. naudai 1 500 Eur (tūkstantis penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.