Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 75 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta laisvės apribojimo bausmė ir G. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 80 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 2 d., dvi paros.

Iš G. S. priteista Panevėžio teritorinės ligonių kasai 50,10 eurų žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. S. nuteistas už tai, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui, o būtent 2023 m. gruodžio 31 d. apie 22:40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena, būdamas neblaivus – nustatytas 1,63 promilių girtumas, konflikto su broliu M. S. metu, rankomis sudavė jam tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į veido sritį ir jam dėl to nugriuvus, gulinčiam kojomis įspyrė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

2. Apeliaciniu skundu G. S. nesutinka su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant jo gynėjui advokatui.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas, remiantis nuteistojo apeliacinio skundo turiniu, prašė sušvelninti paskirtą bausmę, prokuroras prašė nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloseNr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Kita vertus, nors apeliantas pateiktame apeliaciniame skunde aiškiai neišdėstė, su kuria nuosprendžio dalimi jis nesutinka, tačiau įvertinus G. S. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, iš kurių matyti, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė visas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, dėl ko vadovaujantis BPK 273 straipsniu, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat įvertinus teisiamojo posėdžio metu G. S. išreikštą gailėjimąsi, norą pasitaisyti, prašant skirti laisvės apribojimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad G. S. nesutikimas su skundžiamu nuosprendžiu yra būtent dėl paskirtos bausmės. Todėl teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina bausmės individualizavimo aspektu.

7. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Vadinasi, teismas, skirdamas bausmę, privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

9. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą G. S.skyrė 75 parų arešto bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažino vienu trečdaliu ir jam paskyrė 50 parų arešto bausmę. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-01-25 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir G. S. paskirta subendrinta galutinė 80 parų arešto bausmė. Parinkdamas G. S.bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad G. S. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), tai jis padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo analogiško smurtinio nusikaltimo padarymo 2023-11-03 savo tėvo atžvilgiu, už kurį buvo pripažintas kaltu ir 2024-01-25 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (b. l. 65-68), jis teisiamas devintą kartą, jis ypač piktnaudžiavo alkoholiu ir girtumo būsenoje kaskart pasižymėjo agresyviu elgesiu, keliančiu pavojų kitiems šeimos nariams. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ( tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis yra recidyvistas BK 27 str. 1 d. prasme ir nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.). Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo dar girtesnis, pastarasis nepaisė jam paskirto smurto orderio ir gerai pažinodamas į smurtavimą linkusį brolį (G. S.), vis tiek atėjo girtauti į tėvo butą ir tokiu būdu pats elgėsi rizikingai, taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo nusikaltimo įvykio jau beveik penkis mėnesius G. S. negirtauja, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui.

10. Šiuo atveju sutiktina, kad aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumas ir jos padarymo aplinkybės bei byloje esantys G. S. asmenybę apibūdinantys duomenys gana neigiamai charakterizuoja apeliantą, tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo konkrečiu atveju tik izoliavus (nors ir trumpam laiko tarpui) nuteistąjį nuo visuomenės bus įgyvendinta bausmės paskirtis, yra abejotina. Tokia teismo išvada padaryta nepakankamai įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo G. S.paskirta bausmė - areštas, kurios dydis artimas maksimumui, padėtų įgyventi iš esmės tik vienintelį tikslą – nubaudimą. Tuo tarpu BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo) išskiria ir asmens paveikimą, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą.

11. Pirmiausia pažymėtina, kad apylinkės teismas, remiantis objektyvia įrodymų visuma, pagrįstai konstatavo, kad nežymų sveikatos sutrikdymą nulėmusį sužalojimą nuteistasis padarė suduodamas žymiai mažiau smūgių, nei jis buvo kaltinamas. Gi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktas tarp brolių (M. S. ir G. S.) įvyko dėl nukentėjusiojo M. S. veiksmų, kuomet švenčiant Naujuosius metus pastarasis išpylė balzaminį gėrimą. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, tą vakarą nukentėjusysis buvo žymiai girtesnis nei nuteistasis, t. y. nukentėjusiajam nustatytas 2,16 promilių neblaivumas, o nuteistajam - 1,63 promilių neblaivumas (1., b. l. 8). Be to, pabrėžtina ir tai, kad nukentėjusiajam tuo metu galiojo paskirtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, tačiau jis jo nepaisė ir vis tiek atėjo švęsti į tėvo butą. Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad G. S. padarytą nusikalstamą veiką nulėmė alkoholio įtakoje kilęs konfliktas ir nuteistojo nesugebėjimas tinkamai įvertinti susiklosčiusią situaciją. Be viso to, pažymėtina, kad G. S. savo kaltės neneigė, priešingai, nuo pat pirmos apklausos momento, G. S. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė ir tikėtina, kad brolis jam atleido, nes savo pozicijos teismo posėdyje pastarasis neišsakė ir civilinio ieškinio byloje nepateikė. Nors sutiktina, kad G. S. teistumai (teisiamas devintą kartą, daugiausia už analogiško smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, šias nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė dviem mėnesiams nuo analogiško smurtinio nusikaltimo padarymo, už kurį buvo pripažintas kaltu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024-01-25 nuosprendžiu ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė) byloja apie jo į smurtą linkusį elgesį ir sistemingą teisės aktų reikalavimų nesilaikymą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad tokį jo elgesį sąlygojo būtent alkoholio vartojimas, ką patvirtino ir pats nuteistasis G. S. nurodydamas, kad kai negeria nėra ir konfliktų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik skiriant trumpalaikę laisvės atėmimo bausmę (areštą), neįvertino aplinkybių, jog G. S. nuo nusikaltimo įvykio, t. y. šiuo metu jau daugiau nei pusę metų negirtauja, gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, vartoja gydytojo psichiatro skiriamus vaistus šiam potraukiui malšinti, susirado darbą, atliko privalomąjį sveikatos patikrinimą ir gavo medicinę pažymą, kad gali dirbti, taip pat pažadėjo sumokėti priteistą civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau nei dešimt mėnesių, per šį laikotarpį negauta naujų duomenų apie G. S.daromus teisės pažeidimus. Tai iš esmės leidžia spręsti, kad nuteistasis dėl savo neteisėtų veiksmų padarė teisingas išvadas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. S.nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę. Areštas – tai visgi trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju net ir trumpalaikės arešto bausmės taikymas ne tik izoliuotų patį nuteistąjį nuo visuomenės, pašalintų jį iš darbo rinkos, tačiau turėtų ženklią įtaką ir pastarojo socialiniam gyvenimui.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skiriant BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui, t. y. vienerius metus (BK 48 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme baudžiamoji byla G. S.atžvilgiu išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. BK 48 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, paprastai paskiria ir intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas nėra tikslingas, todėl teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir bausmės paskirties įgyvendinimo siekiama nuteistajam skirtinų įpareigojimų ir draudimų visuma - įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Kadangi byloje nustatyta, jog G. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, šiuo metu nuteistasis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir neprieštarauja gydymo tęstinumui, nuteistajam G. S. skirtinas įpareigojimas per visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas kartu su įpareigojimais atitiks G. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei ribos nuteistojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

13. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamu nuosprendžiu G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę, iš naujo spręstinas bausmių subendrinimo klausimas. Pažymėtina, jog apylinkės teismas, bendrindamas bausmes, šį savo sprendimą turi motyvuoti, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė ir, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu G. S.paskirtą bausmę subendrindamas su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme nepagrįstai bausmes bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsniu.

14. Bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

15. Iš baudžiamosios bylos, o taip pat Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuteistasis G. S.Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu įrodyta pripažintą nusikalstamą veiką padarė 2023 m. gruodžio 31 d., o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendis buvo priimtas 2024 m. sausio 25 d., tai yra nusikalstamą veiką, dėl kurios G. S.nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžio priėmimo (iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje), todėl bausmės pagal abu nurodytus nuosprendžius bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis).

16. Bausmės, paskirtos šiuo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiais, bendrintinos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis), ir paskiriant G. S. šiuo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiais skirtus įpareigojimus (BK 48 str.). Parenkant pridedamos laisvės apribojimo bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias G. S.nuteistas abejais nuosprendžiais buvo nukreiptos į tas pačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, padarytos tiesiogine tyčia, per gana trumpą laiko tarpą. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, A. Cemnolonskui teikiant teisinę pagalbą nuteistajam G. S., kurias sudaro 91,67 Eur. Nagrinėjamu atveju nuteistajam G. S. gynėjas buvo paskirtas teismo iniciatyva (1 t., b. l. 148), siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal G. S. apeliacinį skundą. G. S. darbingo amžiaus, jo teigimu, jis susirado darbą, duomenų apie sunkią jo turtinę padėtį byloje nėra, jo skundas tenkinamas iš dalies, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, paskaičiuotos išlaidos yra proporcingos ir, dėl to, priteistinos iš nuteistojo G. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S.paskirtos bausmės pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta arešto bausmė.

G. S. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S.skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir šias bausmes subendrinti iš naujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. S. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registravimąsi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės atlikimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo; uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, vartoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu atliktą laisvės apribojimo bausmės laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo G. S. 91,67 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 67 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.