Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

2019 m. birželio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. Ž., R. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Profilena” dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Yra įsitikinusi, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Teigia, kad ginčijamas įsakymas priimtas niekaip nepagrįsta manipuliacija dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto perviršio, suformuojant iš jo du atskirus žemės sklypus (Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)Akcentuoja, kad iš sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) miško perviršis perkeltas į žemės ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), jis sumuojamas su sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ploto perviršiu neviršijančiu paklaidos, ir dar perkeliamas prie pareiškėjos žemės sklypo projekte įbrėžiant kelią. Nesupranta, kodėl buvo įbrėžtas kelias atsiradusiame laisvame žemės plote, kai NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus paaiškinime nurodyta, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla nebuvo patvirtinta, o laisva valstybinės žemės dalis nėra suformuota atskiru žemės sklypu ir paskirtis jai nėra nustatyta. Daro išvadą, kad palei pareiškėjos namų valdą suformuotas naujas žvyrkelis sukels ieškovei atitinkamų nepatogumų: triukšmo, dulkių, kas pablogins jos gyvenimo sąlygas.

Teigia, kad iš atsakovės motyvo matyti, jog pareiškėjos kviesti nereikėjo vien todėl, kad ginčijame įsakyme žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skiria minėtomis aplinkybėmis vien ginčijamo įsakymo pagrindu faktiškai nubrėžtas, bet teisiškai nesuformuotas, laisvas valstybinės žemės sklypo plotas. Mano, kad vienašališkai plane nubrėžto laisvo žemės ploto, niekaip to nemotyvuojant ir su niekuo nederinant jo lokacijos, nepakanka konstatuoti, jog žemės sklypas nebesiriboja su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tokios manipuliacijos su gretimais žemės sklypais atima iš pareiškėjos interesą ir savo teisių ir teisėtų interesų gynybos galimybę.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai R. P. bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. Ž. ir R. M. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (minėta, toliau – ir atsakovė, NŽT) Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2018-09-05 įsakymo Nr. 36VĮ-951-(14.36.2.) (minėta, toliau – ir ginčijamas įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu, atsižvelgus į UAB „Profilena” 2018-08-27 teikimą, patikslintos Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-11-22 įsakymas Nr. 1167 pagal pridedamą priedą ir pakeistos jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas.

Iš ginčo aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklosto atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas, atlikus preliminarius matavimus. Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą keitimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-01; toliau – ir Kadastro įstatymas) ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-12-23; toliau – ir Kadastro nuostatai) (Kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio nuostatas, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoto ir į nekilnojamojo turto kadastrą įrašyto nekilnojamojo daikto duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, t. y., atitinkančiais faktinę ir teisinę žemės sklypo padėtį, kol jie nustatyta tvarka nėra pakeičiami ar nuginčijami. Šių duomenų keitimo sąlygos ir atvejai yra reglamentuoti Kadastro įstatymo 9 straipsnyje. Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypų kadastro duomenys turi būti keičiami, jei žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai remontuoti statiniai ar atlikti nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbai, nutiesti keliai, iškasti tvenkiniai, įrengti valymo ar melioracijos ir kiti žemės sklypo įrenginiai, taip pat atlikti kiti veiksmai, pakeitę kadastro duomenis, bei įstatymų nustatyta tvarka nustačius, kad dėl gamtinių procesų pakito žemės naudmenų sudėtis. Analogiškos sąlygos, dėl galimybės pakeisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra įtvirtintos Kadastro nuostatų 32.1.1 punkto papunkčiuose, kurie reglamentuoja byloje aptariamų kadastrinių (tikslesnių) matavimų atlikimą tvarką, po to, kai žemės sklypai buvo suformuoti pagal preliminarius matavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) apibendrinęs šį teisinį reguliavimą yra padaręs išvadą, kad keisti nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie konkretų žemės sklypą, yra leidžiama, kai žemės sklype dėl žmogaus ūkinės veiklos ar gamtinių reiškinių įtakos įvyksta atitinkami pokyčiai, kurie nebeatitinka tos faktinės situacijos, kuri buvo anksčiau užfiksuota nekilnojamojo turto kadastre (žr., pvz., LVAT 2014-05-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-659/2014).

Kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalis yra speciali teisės norma, nustatanti, kokiais atvejais yra formuojami žemės sklypai, kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, įvardinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.2 straipsnio 2 dalyje. Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą „Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau vadinama - žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių”.

Apibendrinus darytina išvada, kad Kadastro nuostatų 21 punktas nustato, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, o šių nuostatų 22 punktas nurodo, kad tuo atveju, kai žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog Kadastro nuostatų 21 punkto normoje yra įtvirtinta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Ištaisius šią klaidą, faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr., pvz., LVAT 2015-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4-552/2015, 2015-11-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-816-438/2015, 2016-03-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2459-822/2016, 2018-04-18 nutartis administracinėje byloje N. A-745-502/2018 ir kt.).

Iš aptartų nuostatų matyt, kad kadastrinių matavimų vykdytojui nustačius, kad jo apskaičiuotas žemės sklypo plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto daugiau kaip maksimali leistina ploto paklaida ir raštu informavus apie tai NŽT teritorinį padalinį, šis privalo nustatyti žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir privalo surašyti išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamoje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo. Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Kadangi viešojo administravimo subjektui yra leidžiama tiek, kiek yra nustatyta teisės aktais reglamentuojančiais jo veiklą, todėl žemėtvarkos skyriui nėra suteikta teisė veikti kitais atvejais, kurie nepatenka į Kadastro nuostatų 21 punkto ribas

Administracinėje byloje nustatyta, kad kadastrinių matavimų vykdytojas UAB „Profilena” vykdo tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. Ž. ir R. M. nuosavybės teise priklausančio 7,0300 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Profilena”, nustatęs minėto žemės sklypo ploto didesnį kaip maksimalų leistiną skirtumą nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, 2018-06-04 pateikė NŽT Plungės ir Rietavo skyriui teikimą Nr. 1702 dėl kadastriniais matavimais matuojamo anksčiau minėto tretiesiems asmenims I. Ž. ir R. M. priklausančio žemės sklypo, ploto ir ribų neatitikimo. Šiame teikime nurodyta, kad matuojamo sklypo juridinis plotas yra 7,03 ha, o atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuotas plotas yra 4,1660 ha ir 3,3786 ha, t. y. ploto skirtumas yra 0,5146 ha ir viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą. Pažymėtina, kad viršplotis paskaičiuotas pagal formulę 0,10?7,03­=±0.2651. Matyti, kad minėtas ploto skirtumas paskaičiuotas pagal Nuostatų 1 priedo reikalavimus, pagal kuriuos leistina (ribinė) paklaida skaičiuojama tarp nekilnojamojo turto registre įregistruot žemės sklypo ploto (šiuo atveju 7,03 ha) ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus (šiuo atveju - 7,5446 ha).

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei anksčiau minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Profilena” teikimą, vadovaudamasis Nuostatų 21 puntu, turėjo pagrindą pradėti klaidų, galimai padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo procedūrą. Šios procedūros metu NŽT Plungės ir Rietavo skyrius, išnagrinėjęs gautą teikimą bei žemės sklypų suformavimo dokumentus, pasiūlė naujai suformuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įsiterpusio bendro naudojimo kelio, šiaurinėje ir vakarinėje dalyje ties žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti 6 m. pravažiavimą, bei parengus kadastro matavimų planus ir nustačius ploto skirtumą neleistinos paklaidos ribose, pateikti prašymą patikslinti Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą dėl sklypo ploto. Nustatyta, kad UAB „Profilena” 2018-08-22 prašymu Nr. 1770 prašė patikslinti Varkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą pagal pridedamą patikslinimo planą (schemą). Žemės sklypo savininkai, sutikdami su UAB „Profilena” parengta schema, ją suderino ir joje pasirašė. Atsižvelgus į UAB „Profilena” 2018-08-27 teikimą, ginčijamu įsakymu buvo patikslintas Telšių apskrities viršininko administracijos 1999-11-22 įsakymas Nr. 1167 pagal pridedamą priedą ir pakeistos jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. 255-1 ribos ir plotas.

Apibendrinus nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir įvertinus susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Žemės įstatymas. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad, įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (1 straipsnio 2 dalis). Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų Civilinio kodekso, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali būti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip (Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

Administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypus - 5,2281 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,7681 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,08008 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tarp tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisva valstybinės žemės dalis. Ši valstybinės žemės dalis pagal anksčiau minėtas teisės aktų nuostatas priklauso Lietuvos valstybei. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų matyti, kad aptariama laisva valstybinės žemės dalis nėra suformuota atskiru sklypu ir paskirtis jai nėra nustatyta. Be kita ko, iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams yra atlikti kadastriniai matavimai. Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos teismo priimtoje 2018-10-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-812-459/2018 nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos kadastriniais matavimais. Be kita ko, pati pareiškėja skunde nurodo, jog jos sklypo pietinėje ir vakarinėje dalyse atsirado 6 m. pločio jos namų valdą gaubiantis kelias, kuris prasideda ir baigiasi palei pareiškėjos sklypo ribas. Darytina išvada, kad šiuo atveju ginčijamu įsakymu pareiškėjai nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai nėra paimti, sujungti su kitų savininkų sklypais, ar kitu būdu pakeistos šių žemės sklypų ribos, kurios nustatytos kadastriniais matavimais. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad priėmus ginčijamą įsakymą pareiškėjos teisės į jos nuosavybės teise valdomus žemės sklypus nebuvo pažeistos.

Pareiškėjos argumentai, kad palei jos namų valdą suformuotas naujas žvyrkelis sukels jai atitinkamų nepatogumų, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi ginčas šioje byloje iš esmės kilęs dėl ginčijamo įsakymo, kuriuo buvo patikslintas Telšių apskrities viršininko administracijos 1999‑11‑22 įsakymas Nr. 1167 ir pakeistas jame suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas. Pažymėtina tai, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-19-884/2019 pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovams R. P., R. M. (tretieji asmenys I. Ž., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl kelio servituto nustatymo ir pagal atsakovės R. P. priešieškinį ieškovei O.B., atsakovams Z. Š., R. D., S.D., I. D. P. (tretieji asmenys A. P., A. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl kelio servituto nustatymo. Matyti, kad vienas iš alternatyvių prašomų nustatyti kelio servitutų yra pagal UAB „Viriga” parengtą servituto nustatymo projektą, kuriuo į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), būtų patenkama servitutiniu keliu, nustatant tretiesiems asmenims priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 834 kv. m. kelio servitutą, R. P. priklausančiam žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 357 kv. m. kelio servitutą ir žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 503 kv. m. kelio servitutą.

Pareiškėja nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktis, nes ji nebuvo kviečiama į gretimo žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamą.

Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (32.1.1.4 punktas). Kadastrinių matavimų būdu nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai bei kiti duomenys, reikalingi nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylos parengimui ir įrašymui į Nekilnojamojo turto registrą (Kadastro nuostatų 32.1.2.–32.1.6 punktai). Kadastro nuostatų 32.1.1. papunktyje įtvirtintas reikalavimas, kad žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.

Teisėjų kolegija šios bylos kontekste pažymi, kad pagal anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, surašytas laikantis nustatytų procedūrų ir tinkamai surašytam tokiam aktui gali būti parengiamas žemės sklypo planas. Ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į šalių reikalavimais ir atsikirtimais apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas arba viešojo intereso egzistavimą, nagrinėja ir vertina žemės sklypų kadastro duomenų, kurie nėra įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nustatymo atitiktį teisės aktų reikalavimams. Nustatęs, kad šie kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas, spręsdamas ginčą iš esmės, jais nesiremia, tuo tarpu nustatyti formalūs pažeidimai nėra kliūtis teismui remtis atitinkamais duomenimis bei dokumentais. Pažymėtina, kad pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu Kadastro nuostatų 32.1.1. papunkčio pažeidimas savaime nėra besąlyginis pagrindas naikinti ginčijamus individualius teisės aktus. Toks pažeidimas turi būti vertinamas pagal esamą susiklosčiusią situaciją. Jeigu byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą (Kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) galima pripažinti teisėtu, tokiu atveju, kaip taisyklė, tuo pačiu pripažįstama, kad materialinis teisinis santykis nepasikeistų, jeigu ir nebūtų procedūrinio pažeidimo. Be kita ko, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismams tenka pareiga įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamos bylos atveju įvertinus šalių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus sklypo ribos plane pažymėtos neteisingai ir neatitinka faktinės padėties, todėl pareiškėjos argumentai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsakovė atlieka viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. LVAT yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 ir kt.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., LVAT 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, ir kt.).

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas įsakymas priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, atitinka VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjos skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos R. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. Ž., R. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Profilena” dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.