Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2459-822/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-03-29
Bylos Nr.: A-2459-822/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00575-2014-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: P. M.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui
Trečiasis asmuo: valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sprendimai“

Kategorijos

4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
14.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-2459-822/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00575-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 14.7; 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Matavimų sprendimai“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas:

1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centras Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (4.7.19.)PG-323;

2) panaikinti VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2014 m. balandžio 18 d. (data VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. RA-2598 ištaisyta į 2014 m. kovo 18 d.) sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-297;

3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą dėl P. M. žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų įregistravimo pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2013 m. liepos 26 d. atliktą šio žemės sklypo kadastrinių matavimų byloje pateiktą planą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos 2014 m. kovo 6 d. sprendimą Nr.12SK-(14.12.110.)-359.

Pareiškėjas P. M. patikslintame skunde nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas įregistruotas Registrų centre, tai patvirtina 2013 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas. UAB „Matavimų sprendimai“ matininkas R. K. 2013 m. sausio 8 d. atliko šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie 2014 m. vasario 17 d. suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriuje. Pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 patvirtino UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pareiškėjas 2014 m. kovo 10 d. pateikė prašymą Nr. 6361957 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Atsakovas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10.) RS-297 atsisakė įrašyti kadastro duomenis. Pareiškėjas apskundė atsakovo sprendimus ikiteismine tvarka, tačiau Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija paliko galioti minėtus sprendimus.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovo 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-297 yra be motyvų ir argumentų. Teigia, kad Gargždų miesto ribose esančio 224 kv. m žemės sklypo ir miesto ribų klausimas yra išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632 (Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 63). NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. kovo 6 d. sprendimas Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 ir Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2013 m. liepos 8 d. išrašas patvirtina, kad jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys yra teisingi, tuo adresu yra įregistruoti gyvenamasis namas, du ūkiniai pastatai – pirtis ir malkinė, šiltnamis, šulinys ir šio žemės sklypo ribos atitinka UAB „Matavimų sprendimai“ 2013 m. balandžio 18 d. pastatų geodezinėje nuotraukoje fiksuotus duomenis. Jo turimas žemės sklypas atitinka iš pirminio savininko įsigyto žemės sklypo plotą, kraštinių ilgius, konfigūraciją ir faktinį naudojimą. Tai patvirtina gretimybėse atlikti kadastriniai matavimai.

Pareiškėjo teigimu, žemės sklypas su nekilnojamojo turto objektu priskiriamas vienai iš gyvenamųjų vietovių, kuri ribojasi su šiuo žemės sklypu. Nebuvo įvertintos ir nuo 2012 m. liepos 5 d. pasikeitusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės iki 2012 m. liepos 4 d. numatė, jog žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu; naujai formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo ribos negali kirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų (21 punktas). Nuo 2012 m. liepos 4 d. įsigaliojusi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcija formuojant žemės sklypo ribas reikalavimo nekirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų nebenumato (34 punktas).

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog P. M. 2014 m. kovo 10 d. pateikė VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui prašymą (paslaugų apskaitos sistemoje įregistravimo Nr. 6361957) pakeisti žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal pateiktus dokumentus: 2013 m. liepos 26 d. kadastrinių matavimų bylą, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 6 d. sprendimą Nr. 12SK-(14.12.110.)-359. 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 atsisakyta žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, nes šio žemės sklypo ribos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba, ir pareiškėjas informuotas, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimu Nr. 534, 125 ir 127 punktais, pateikta išvada NŽT Klaipėdos rajono skyriui priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Atsakovas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-297 atsisakė pakeisti kadastro duomenis, nes kadastro duomenys gali būti keičiami tik tuo atveju, jeigu sklypo ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje. Gargždų miesto ribos nustatytos geodezinių matavimų metu ir patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860. Duomenų apie tai, kad Gargždų miesto ribos yra pakeistos ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos nekerta nustatyta tvarka patvirtintų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų Gargždų miestų ribų, neturi.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (4.6.1 l.)RA-2598 ištaisė techninę klaidą: VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-297 data ištaisyta iš 2014 m. balandžio 18 d. į 2014 m. kovo 18 d. (toliau šio sprendimo data nurodoma „2014 m. kovo 18 d.“). Pareiškėjas pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2014 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą Nr. csprl-102 palikti galioti teritorinio registratoriaus sprendimus.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama NŽT Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 113–115).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Matavimų sprendimai“ atsiliepime nurodė, jog ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra (b. l. 131–132).

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. kovo 17 d. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo sprendimą Nr. (4.7.19.)PG-323, pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-960-583/2013 pagal pareiškėjo P. M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2013 m. gegužės 27 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl P. M. ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kurio bendras plotas 0,71 ha, esančio (duomenys neskelbtini), suderinimo pagal 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Gargždų miesto teritorijos riba, kuria remiantis dalis pareiškėjo formuojamo žemės sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją. Pareiškėjo teiginiai, kad Gargždų miesto ribų klausimas buvo išspęstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632 (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 63), atmesti kaip nepagrįsti, nes minėtame informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio rašte nurodoma, jog buvo patikslintos N. B. žemės sklypo ribos, o ne Gargždų miesto riba.

Teismas pažymėjo, kad ginčo situacija dėl pareiškėjo žemės sklypo ribų kilo ne dėl jo paties kaltės. Civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2001 esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas P. M. ginčo žemės sklypą 1999 m. balandžio 8 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš P. K. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 7). Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 621 duomenimis, nustatyta, jog P. K. ir kitų asmenų įsigytas pagal Klaipėdos apskrities viršininko 1998 m. gruodžio 9 d. sprendimus Nr. 55/4315, 55/4316 ir 55/4317; žemės sklypas padalintas į šešis sklypus, įskaitant ir į pareiškėjo nupirktą 0,71 ha žemės ūkio paskirties sklypą (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 6). Vadinasi sklypą, kertantį Gargždų miesto ribą, privatiems asmenims perdavė pati viešojo administravimo institucija. Be to, preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos, nustatytos Valstybinio Žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėn. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 15), lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu (b.l. 24), iš esmės išliko nepakitusios.

Pažymėta ir tai, kad pareiškėjas šioje byloje pateikė UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą žemės sklypo planą tapatų UAB „Matavimų sprendimai“ 2012 m. gruodžio 6 d. parengtam žemės sklypo planui, kurio nederino NŽT Klaipėdos skyrius (administracinė byla Nr. I-960-583/2013, b. l. 17).

Šiuo atveju nėra ginčo, jog po nurodyto teismo sprendimo priėmimo nebuvo patikslinta Gargždų miesto teritorijos riba, kuria dalis pareiškėjo formuojamo žemės sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją. Pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus preliminarius matavimus 1999 m. balandžio 28 d., todėl UAB „Matavimų sprendimai“ atlikus kadastrinius matavimus yra pareiškėjo žemės sklypo ribų neatitikimai.

Atsižvelgiant į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuota, jog atsakovas pagrįstai ginčijamu 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje ir nurodė NŽT Klaipėdos rajono skyriui būtinumą patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis.

Dėl reikalavimo panaikinti atsakovo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-297, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre kadastro duomenis žemės sklypo (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (registro įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), nes yra priimta Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus išvada, kuria atsisakyta šį nekilnojamąjį daiktą pažymėti kadastro žemėlapyje. Priežastys nurodytos 2014 m. kovo 17 d. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus išvadoje Nr. (4.7.19,)PG-323, teismas pažymėjo, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. balandžio 8 d. skundą dėl atsakovo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-297, 2014 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. csprl-102 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija nurodė, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu nustatyta, kad Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyta, kad prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žymimo žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių, kadastro vietovių ir blokų ribų. Nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)., ribos kerta Gargždų miesto ribas, kurios nustatytos geodezinių matavimų metu ir patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad NŽT Klaipėdos filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes šio žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos kerta gyvenamosios vietovės – Gargždų miesto ribas, todėl skundžiami sprendimai palikti galioti.

Vertindamas atsakovo sprendimų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams, teismas padarė išvadą, kad atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-297 tinkamai vertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, savo sprendimuose nurodė įstatymus, kuriais rėmėsi priimant tuos sprendimus; ginčijami sprendimai yra suprantami ir aiškūs, todėl minėti sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus. Šie sprendimai priimti viešojo administravimo subjekto apibrėžtos kompetencijos ribose.

Konstatavus, kad atsakovo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (4.7.19.)PG-323 ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. (4.6.10.) RS-297 yra pagrįsti ir netenkinus pareiškėjo reikalavimų panaikinti šiuos sprendimus, netenkintas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – priimti sprendimą dėl pareiškėjo žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo.

III.

Pareiškėjas P. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 150–152), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas palaiko savo skunde ir patikslintame skunde nurodytą poziciją. Mano, kad teismo sprendimas yra be motyvų, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas. Teismas objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nesprendė šioje byloje taikytinų norminių aktų, Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1255 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 860, teisėtumo klausimo. Atsakovai byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo žemės sklypas su pastatais patenka į Gargždų miesto teritoriją, NŽT Klaipėdos rajono skyrius nepateikė išvados, kad būtina tikslinti pareiškėjo žemės sklypo kadastrinius duomenis, todėl ir teismas skundžiamame sprendime neįrodė, kad pareiškėjo žemės sklypas su pastatais patenka į Gargždų miesto teritoriją, vadovavosi tik subjektyvia nuomone šiuo klausimu.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 159–162). Atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (4.7.19.)PG-323, kuriuo atsisakyta žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, ir 2014 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. (4.6.10)RS-297, kuriuo atsisakyta pakeisti kadastro duomenis, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui P. M. nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (2013 m. liepos 8 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas). Remiantis minėtu išrašu ginčo sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus (1999 m. balandžio 28 d. nustatyti kadastro duomenys). Preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo nustatytos Valstybinio žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėn. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001).

Pareiškėjas P. M. ginčo žemės sklypą 1999 m. balandžio 8 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš P. K. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001). Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad P. K. ir kitų asmenų 1998 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko Nr. 55/4315, 55/4316 ir 55/4317 sprendimų pagrindu įsigytas žemės sklypas padalintas į šešis sklypus ir patikslintos jų ribos; P. K. teko ir žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 11-6, kuris buvo 0,71 ha ploto ir kurį vėliau įsigijo pareiškėjas (Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 621, civilinė byla Nr. 2-270-04/2001). 1998 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apskrities sprendimu Nr. 55/4317 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į P. K. tenkančią nekilnojamojo turto (žemę) dalį.

UAB „Matavimų sprendimai“ matininkas R. K. 2013 m. sausio 8 d. atliko ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie 2014 m. vasario 17 d. suderinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriuje. Pareiškėjas 2014 m. vasario 24 d. pateikė prašymą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų patikslinimo. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-359 patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2013 m. liepos 26 d. parengtą žemės sklypo duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 10 d. pateikė prašymą Nr. 6361957 VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 atsisakyta žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jo ribos nesutampa su geodeziškai patvirtinta gyvenamosios vietovės riba.

Ginčijamas sprendimas grindžiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimu Nr. 534, 125 punktu, pagal kurį jeigu žemės sklypo ribos nesutampa su šių Nuostatų 124 punkte minėtomis ribomis, yra neleistinų ribų nesutapimų, negalima nustatyti, kurios ribos klaidingos, arba jeigu sklypo ploto paklaida neleistina, arba pasikeičia sklypo konfigūracija, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje nežymimos; o taip pat 127 punktu, pagal kurį jeigu žymimos kadastro žemėlapyje žemės sklypo ribos nesutampa su gretimų žemės sklypų ribomis, pažymėtomis kadastro žemėlapyje, ir pagal ortofotografinio žemėlapio situaciją aiškiai matomas ribų persislinkimas stabilių kontūrų atžvilgiu (kelių, vandens telkinių ir panašiai), tikslinama mažesnio tikslumo riba.

VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2014 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. (4.6.10)RS-297 pareiškėjo prašymas įrašyti Nekilnojamojo turto kadastre kadastro duomenis: žemės sklypo kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) netenkintas, nes yra priimta Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus išvada, kuria atsisakyta šį nekilnojamąjį daiktą pažymėti kadastro žemėlapyje.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ribos kerta Gargždų miesto ribas, kurios nustatytos geodezinių matavimų metu ir patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 bei Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 860. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad NŽT Klaipėdos filialas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nes šio žemės sklypo ribų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jos kerta gyvenamosios vietovės – Gargždų miesto ribas, todėl skundžiamus sprendimus paliko galioti.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, kurie susiklostė atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypui, po to, kai žemės sklypas buvo suformuotas atlikus preliminarius matavimus pagal Žemės reformos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas.

Tokiu būdu suformuotų žemės sklypų duomenų, įrašytų į nekilnojamojo turto registrą, keitimo sąlygas, atliekant kadastrinius matavimus, nustato Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, o šių duomenų keitimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-414 redakcija) nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. To paties straipsnio 3 dalyje (2012 m. lapkričio 13 d. Nr. XI-2408) nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad juo yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė - įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-438/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 punktą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), <...> „tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad <...> žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau ir – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

Žemėtvarkos skyrius, nustatęs teritorijų planavimo dokumentuose pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumai, inicijuoja teritorijų planavimo dokumentų, kurių organizatorius iki 2010 m. birželio 30 d. - apskrities viršininkas ar nuo 2010 m. liepos 1 d. - Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vadovas, patikslinimą, o kitu atveju apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus) informuoja teritorijų planavimo dokumentų organizatorių.“

Iš šios teisės normos matyti, kad joje yra numatyta klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo galimybė. Pagal šią teisės normą klaida pripažįstama tokia situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą. Kita vertus, šioje teisės normoje yra įtvirtinta taisyklė, nustatanti viešojo administravimo subjektui leistino elgesio ribas, o būtent, viešojo administravimo subjekto teises ir pareigas šių teisinių santykių srityje bei sąlygas, kurioms esant viešojo administravimo subjektui (žemėtvarkos skyriui) atsiranda teisė priimti sprendimus dėl klaidų, padarytų nustatant žemės sklypo ribas, taisymo.

Minėta, kad pagrindinė sąlyga, kuri sudaro prielaidas žemėtvarkos skyriui atitinkamu būdu veikti yra situacija (faktinė aplinkybė), kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), kurią išspręsti galima: arba tikslinant žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; arba tikslinant teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Gargždų miesto teritorijos riba. Preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos buvo nustatytos Valstybinio žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėn. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b. l. 15). Ginčo sklypas (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)) suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir registruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos iš esmės atitiko UAB „Matavimų sprendimai“ matininko R. K. 2013 m. liepos 26 d. parengtos žemės sklypo duomenų bylos duomenis. Kaip minėta pareiškėjas ginčo žemės sklypą 1999 m. balandžio 8 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš P. K., kuriam nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos pagal 1998 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apskrities sprendimą Nr. 55/4317 dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui P. K..

Teisėjų kolegijos vertinimu, formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui žemėtvarkos projekto pagrindu, įskaitant ginčo žemės sklypo plotą, galėjo būti padaryta klaida, kuri pasireiškė tuo, jog suformuoti žemės sklypai nuosavybės teisių atstatymui galimai neatitiko žemėtvarkos projekto arba žemėtvarkos projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintas Gargždų miesto teritorijos ribas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė priežasčių, dėl kurių ginčo žemės sklypas kerta Gargždų miesto ribas. Taip pat netyrė tos aplinkybės, ar ginčo sklypas apskritai kerta Gargždų miesto ribas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus preliminarius matavimus 1999 m. balandžio 28 d., todėl UAB „Matavimų sprendimai“ atlikus kadastrinius matavimus yra pareiškėjo žemės sklypo ribų neatitikimai. Tačiau dėmesys atkreiptinas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodytos išvados nemotyvavo, nepagrindė jokiais bylos duomenimis. Be to, minėta išvada prieštarauja ir tame pačiame teismo sprendime padarytai išvadai, kad preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos, nustatytos Valstybinio Žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėn., lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu, iš esmės išliko nepakitusios.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pareiškėjo žemės sklypo ribos atitinka žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą, kad atsakovas ginčijamu 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (4.7.19.)PG-323 teisėtai ir pagrįstai atsisakė Pareiškėjo žemės sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje ir nurodė NŽT Klaipėdos rajono skyriui būtinumą patikslinti žemės sklypo kadastrinius duomenis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.).

Pabrėžtina ir tai, kad teismas nėra saistomas asmens prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir gali jį atmesti tais atvejais, kai jam nekyla abejonių dėl ginčijamo akto (2013 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525‑529/2013). Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonės dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 1255 ir 2000 m. balandžio 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. 860 teisėtumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiai bylai aktualiomis teisės normomis, neišaiškino bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, nesurinko reikiamų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Irmantas JarukaitisRomanas KlišauskasSkirgailė Žalimienė