- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-22
- Bylos Nr.
- I-960-583/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00570-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- P.M.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjui P.M., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Rimai Petkienei, 2013 m. liepos 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.M. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi priimtas pareiškėjo P.M. skundas dalyje dėl 2013 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl P.M. ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,71 ha, esančio (duomenys neskelbtini), suderinimo pagal 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P.M. skunde (b.l 6-9) nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškina, jog 2012 m. gruodžio 6 d. UAB „Matavimų sprendimai“ atliko minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos skyriui suderinti. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730, patikrinęs žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nurodė, kad pareiškėjo žemės sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, todėl turi būti rengiami du planai. Nurodo, kad 2013 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorių, tačiau skundas buvo persiųstas Klaipėdos rajono skyriui. Teigia, jog ginčijamu 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376 atsakovas nepagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo žemės sklypo ribas. Tvirtina, kad žemės sklypo ribų nederinimo motyvai yra pagrįsti tik atsakovo subjektyvia nuomone, nepateikiant įrodymų, kokiam teritorinio planavimo dokumentui prieštarauja pareiškėjo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Remiasi 2001 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-40-01/2001, kurioje konstatuota, kad Gargždų miesto ribose esančio 224 kv. m. žemės sklypo ir miesto ribų klausimas išspręstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632. Argumentuoja, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog žemės sklypas kertasi su Gargždų miesto administracine riba ir apie nustatytus pažeidimus bei Gargždų miesto teritorijos ribų keitimą neinformavo Klaipėdos rajono savivaldybės. Be to, ginčijamame sprendime nenurodyta tiksli jo apskundimo tvarka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas P.M. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, draudžiančią persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai skundžiami. Teigė, kad žemės sklypo ribos yra aiškios, faktiškai naudojamos ir nepasikeitę nuo žemės sklypo įsigijimo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (b.l. 38-40) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. sprendime yra pateiktas nederinimo motyvas – P.M. nuosavybės teise valdomas sklypas kerta Gargždų miesto teritorijos ribą, kuri pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255. Pažymi, jog ginčijamame sprendime pareiškėjui buvo nurodyta, kad Klaipėdos rajono skyrius informuos Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją apie nustatytus pažeidimus (neatitikimus), kadangi tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryba turi išimtinę teisę inicijuoti Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimą. Teigia, kad pareiškėjas bus papildomai informuotas, kai toks kreipimasis bus pateiktas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tačiau tai neužkerta kelio pačiam P.M. pagal kompetenciją kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl Gargždų miesto teritorijos ribų pakeitimo. Argumentuoja, jog pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie galimybę rengti žemės sklypo detalųjį planą – teritorijų planavimo dokumentą, kuriame būtų nustatytos žemės sklypų ribos, atsižvelgiant į Gargždų miesto teritorijos ribas. Nesutinka su pareiškėjo tvirtinimu dėl tikslios administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymo, kadangi P.M. į teismą kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino. Remiasi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintų Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 10 punktu, numatančiu, kad jei kameraliai tikrinant nustatoma pažeidimų, teritorinis padalinys žemės sklypo kadastro duomenų bylą grąžina ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti. Tvirtina, jog 2013 m. kovo 26 d. Klaipėdos rajono skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 12KAM-26730 nustatė pažeidimus, t.y. kad sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, todėl kadastro duomenų byla grąžinta ją parengusiam matininkui nustatytiems pažeidimams pašalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Rima Petkienė su pareiškėjo skundu nesutiko. Teigė, jog P.M. nepagrįstai remiasi civilinės bylos Nr. 2-40-01/2001 duomenimis, kadangi ši civilinė byla buvo nutraukta tarp bylos šalių nelikus ginčo. Tvirtino, kad dalis pareiškėjo žemės sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją, todėl toks žemės sklypas negali būti formuojamas vienu detaliuoju planu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja.
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376, kuriuo atsisakyta suderinti P.M. ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui P.M. nuosavybės teise priklauso 0,71 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 47-48). UAB „Matavimų sprendimai“ 2012 m. gruodžio 6 d. surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. TKM-438 (b.l. 16), parengė pareiškėjo Žemės sklypo planą (b.l. 17) ir sudarė Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą (b.l. 13), kuri buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritoriniam padaliniui tikrinti. 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono teritorinis padalinys, įvertinęs žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams, nustatė, kad sklypo ribos kerta Gargždų miesto ribą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nuostatai) 21 p. Minėtu tikrinimo aktu patikrinęs žemės sklypo plano sudarymą, atsakovas pažymėjo, jog pažeistas Nuostatų 37 punktas ir turi būti rengiami du planai, kadangi sklypą dalina Gargždų miesto riba (b.l. 12). Pareiškėjas P.M., nesutikdamas su 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 12KAM-26730, 2013 m. balandžio 14 d. skundu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2013 m. balandžio 22 d. raštu Nr. TR-(5.34)-2763 pareiškėjo skundą persiuntė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau ir Klaipėdos rajono skyrius) vadovui nagrinėti. Ginčijamu 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376 Klaipėdos rajono skyrius informavo pareiškėją, jog patikrinus jo žemės sklypo kadastro duomenų bylą, nustatyta, kad žemės sklypo ribos neatitinka Gargždų miesto administracinių ribų paženklinimo plane nustatytų Gargždų miesto ribų ir remdamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 3 punktu bei Nuostatų 21 punktu pareiškėjo skundo netenkino (b.l. 10-11).
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto planai turi būti parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje. Parengtas žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemės tvarkymo darbus administruojančia valstybės institucija.
Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (pakeistas 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-2) patvirtintos Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklės (toliau ir Taisyklės). Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus atliekant žemės sklypų kadastro duomenų bylos tikrinimą bei derinimą ir sprendimų patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą), pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenis, pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo tvarką išsamiai reglamentuoja Žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir sprendimų dėl žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo priėmimo procedūros aprašas (toliau ir Aprašas), patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-69.
Nors nurodyti teisės aktai – Taisyklės ir Aprašas – išsamiai reglamentuoja kadastro duomenų bylos tikrinimo procedūrą, tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį aktą šiais teisės aktais nesivadovavo. Skundžiamas 2013 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 iš esmės grindžiamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad, įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu.
Pažymėtina, kad Nuostatų 6 punktas įtvirtina, kad kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras, todėl darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta būtent kadastro tvarkytojo funkcija (pareiga), prieš įtašant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau nei Taisyklės, nei Aprašas tokios kompetencijos Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos nesuteikia. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje taikytinas bendrasis principas – viešojo administravimo subjektui leidžiama tai, kas konkrečiai įtvirtinta teisės aktuose. Todėl konstatuotina, jog vadovaudamasis minėta teisės norma atsakovas iš esmės veikė ultra vires, t.y. viršydamas savo kompetencijos ribas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–1166/2005, 201-01-31 sprendimas administracinėje byloje Nr. A575–100/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Viešojo administravimo institucijas (tame tarpe ir atsakovą), priimančias administracinius aktus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja laikytis tam tikrų reikalavimų, kurių bene svarbiausias – individualaus administracinio akto pagrindimas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Nesilaikant šio reikalavimo būtų pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, be kita ko numatantis, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Pažymėtina, kad vertinant ginčijamo 2013 m. gegužės 27 d. Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 pagrįstumą ir teisėtumą, būtina atsižvelgti į 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 12KAM-26730 nustatytas aplinkybes, kadangi šis tikrinimo aktas kaip tarpinis procedūros dokumentas, iš esmės buvo pagrindu priimti skundžiamą administracinį aktą, kadangi būtent šio tikrinimo akto teisėtumą 2013 m. balandžio 14 d. skundu kvestionavo pareiškėjas P.M.
Aprašo 12 punkto 2 dalyje aprašoma, kas turi būti tikrinama nustatant žemės sklypo ribų atitiktį teritorijų planavimo dokumentams. Analizuojant tiek šios teisės normos, tiek Nuostatų 21 punkto, kurio pažeidimą nustatė atsakovas, turinį, akivaizdu, jog šiuo atveju iš esmės tikrinama paženklintojo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų ribų atitiktis. Aprašo 12 punkto 2 dalyje nurodoma, kad jei paženklinimo akte yra suderinimai su visų gretimų žemės sklypų savininkais, Tikrinimo akte pažymima nuoroda „Teisingai“. 2012 m. gruodžio 6 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. TKM12-438 esantis gretimo sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės E.Ž. parašas patvirtina, jog gretimo sklypo savininkė sutiko su pareiškėjo atliktais kadastriniais matavimais ir nustatytomis jo sklypo ribomis. Todėl lieka neaišku, kodėl atsakovas, atlikdamas Aprašo 12 punkto 2 dalyje numatytus veiksmus, Nuostatų 21 punkto pažeidimą susiejo su Gargždų miesto administracinių ribų paženklinimo planu. Remiantis Aprašo 12 punkto 4 dalimi, tikrinant žemės sklypo plano parengimą, darbuotojas, tikrinantis bylą, turi patikrinti, ar žemės sklypo planas, parengtas pagal Nuostatų 34-37 punktus. 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 12KAM-26730 šioje grafoje pažymėta, jog pažeistas Nuostatų 37 punktas – turi būti rengiami du planai, kadangi sklypą dalina Gargždų miesto riba. Tačiau Nuostatų 37 punktas tokio reikalavimo rengti du planus nenumato, tik reglamentuoja formos ir turinio reikalavimus, kurių laikantis, atlikus kadastrinius matavimus, sudaromi žemės sklypų planai. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog atsakovas, 2013 m. kovo 26 d. tikrinimo akte Nr. 12KAM-26730 nurodymas pastabas, jų nepagrindė jokiais objektyviais teisės aktų reikalavimais. Taisyklių 15 punktas reikalauja pildant Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto ir (arba) Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietovėje akto 4 punkto lentelės skiltį „neteisingai“, skiltyje „pastabos“ privaloma nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius šios nuostatos nesilaikė.
Teismas sutinka, su atsakovo argumentacija, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1255 pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teikimą buvo patvirtinta Gargždų miesto teritorijos riba, kuria remiantis dalis pareiškėjo formuojamo žemės sklypo patenka į Gargždų miesto teritoriją. Tuo tarpu pareiškėjo teiginiai, kad Gargždų miesto ribų klausimas buvo išspęstas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2001 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 09-01-02-17-632 (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b.l. 63), atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėtame informacinio, o ne sprendžiamojo, pobūdžio rašte nurodoma, jog buvo patikslintos N.B. žemės sklypo ribos, o ne Gargždų miesto riba. Administracinių vienetų ribų keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651 patvirtintos Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės, kurių 24 punkte numatyta, jog gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia, pavadinimus gyvenamosioms vietovėms suteikia ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos pasiūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Spręstina, kad Klaipėdos rajono skyrius, nagrinėjamu atveju siūlydamas pareiškėjui parengi du žemės sklypo planus iš esmės neįvertino Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklių III skirsnyje įtvirtintų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principų, kad vientisas žemės sklypas nedalomas dviem ar daugiau gyvenamųjų vietovių; žemės sklypas su nekilnojamojo turto objektu (pareiškėjo sklype yra įregistruoti 4 pastatai (b.l. 47-48)) priskiriamas vienai iš gyvenamųjų vietovių, kuri ribojasi su šiuo žemės sklypu. Be to, nebuvo įvertintos ir nuo 2012 m. liepos 5 d. pasikeitusios Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d, įsakymu patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės iki 2012 m. liepos 4 d. numatė, jog žemės sklypų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) arba su statinių bei įrenginių išdėstymu; naujai formuojamo ar pertvarkomo žemės sklypo ribos negali kirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų (21 punktas). Tačiau nuo 2012 m. liepos 4 d. įsigaliojusi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių redakcija (2012-06-29 Žin., 2012, Nr.78-4080) formuojant žemės sklypo ribas reikalavimo nekirsti gyvenamųjų vietovių teritorijų ir administracinių vienetų ribų nebenumato (34 punktas).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Gero administravimo, atsakingo valdymo principai, be kita ko, yra sietini su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, įtvirtinančia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui nustatyti reikalavimai laikytini gero administravimo principo atspindžiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-737/2010 ir jame nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).
Atkreiptinas dėmesys, jog tam tikrais atvejais administracinis aktas gali būti pripažįstamas visiškai nemotyvuotu. Visiškas motyvų nebuvimas pats savaime yra pagrindas panaikinti administracinį aktą, neanalizuojant kitų su tuo susijusių aplinkybių (pvz., motyvų, kuriais viešojo administravimo subjektas grindžia administracinį aktą, kai kyla ginčas teisme) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-990/2007). Tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012).
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas 2013 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 nėra pagrįstas ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės aktų normomis, todėl priimtas pažeidžiant tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, gero administravimo principus.
Vadovaujantis lyginamuoju metodu, pažymėtina, kad kitose savivaldybėse situacijos, kai privatūs žemės sklypai kerta administracinių vienetų ribas, sprendžiamos atsižvelgiant į gyventojų interesus. Pavyzdžiui, Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius aiškinamajame rašte „Dėl Plungės rajono savivaldybės kaimų ir Plungės miesto ribų pakoregavimo (nustatymo) specialiojo plano koncepcijos patvirtinimo, gyventojų apklausos laiko, būdo, teksto ir vietos nustatymo, komisijos sudarymo bei įgaliojimų jai suteikimo“ (http://www.plunge.lt/go.php/lit/Del-Plunges-rajono-savivaldybes-kaimu-ir-Plunges-miesto-ribu-pakoregavimo-nustatymo-specialiojo-plano-koncepcijos-patvirtinimo-gyventoju-apklausos-laiko-budo-teksto-ir-vietos-nustatymo-komisijos-sudar/8/3/40) nurodoma, jog „vadovaujantis Kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 pastraipos 10 punktu ir 17 straipsnio 4 pastraipos 3 punktu, suformuotų sklypų ribų negali kirsti administracinių vietovių (miestų, kaimų) ribos; šiuo metu esančios sąlyginės kaimų ribos kerta sklypų ribas, o tai sudaro nepatogumų ir sumaišties suteikiant gatvių pavadinimus bei adresus nekilnojamojo turto objektams (žemės sklypams ir statiniams); <...> rengiant specialiųjų planą, atsižvelgiama į fizinių ir juridinių asmenų prašymus, o esant galimybei, priimami teigiami sprendimai, prijungiant jų nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą prie vienos ar kitos gretimos gyvenamosios vietovės; <...> gyventojams perregistruojant ar įregistruojant turtą kitoje gyvenamojoje vietovėje, reikės apmokėti už registro įmonės suteiktas paslaugas (registro pažymėjimo išdavimą su nauju adresu), bet tai neturėtų sukelti papildomų keblumų, nes nekilnojamojo turto priskyrimas vienai ar kitai gyvenamajai vietovei atliekamas juridiniams ar fiziniams asmenims pateikus prašymus“.
Atsižvelgtina ir į tai, kad ginčo situacija kilo ne dėl paties pareiškėjo kaltės. Civilinėje byloje Nr. 2-270-04/2001 esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas P.M. ginčo žemės sklypą 1999 m. balandžio 8 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš P. K. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b.l. 7). Remiantis Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 621 duomenimis, nustatyta, jog P.K. ir kitų asmenų įsigytas pagal 1998 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus Nr. 55/4315, 55/4316 ir 55/4317 sprendimus, žemės sklypas, padalintas į šešis sklypus, tame tarpe ir į pareiškėjo nupirktą 0,71 ha žemės ūkio paskirties sklypą (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b.l. 6). Vadinasi sklypą, kertantį Gargždų miesto ribą, privatiems asmenims perdavė pati viešojo administravimo institucija. Be to, preliminarios pareiškėjo žemės sklypo ribos, nustatytos Valstybinio Žemėtvarkos instituto 1999 m. kovo mėn. (civilinė byla Nr. 2-270-04/2001, b.l. 15), lyginant su UAB „Matavimų sprendimai“ parengtu žemės sklypo planu (b.l. 17), iš esmės išliko nepakitę.
Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos rašytinius įrodymus, sutinka su pareiškėjo P.M. teigimu, jog priimant ginčijamą administracinį aktą buvo pažeista Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalis, draudžianti persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Byloje nustatyta, jog 2013 m. balandžio 14 d. skundu pareiškėjas P.M. ginčijo 2013 m. kovo 26 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 12KAM-26730, kurį surašė, žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrinusi vyr. specialistė V.L. Nors ginčijamą 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376 pasirašo Klaipėdos rajono skyriaus vedėja, tačiau šio administracinio akto rengėja taip pat nurodoma V.L. Taisyklių 8 punktas numato, jog teritorinio padalinio vadovas negali pavesti teritorinio padalinio darbuotojui, kuris atliko žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimą, derinti šio žemės sklypo plano ir kadastro duomenų lentelės. Taisyklių 7-8 punktuose akcentuojama, kad net tais atvejais, kai Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte nenustatyta pažeidimų ir tikrinimo aktu nustatoma, jog žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantys duomenys yra teisingi, tas pats darbuotojas, kuris atliko bylos patikrinimą, negali derinti žemės sklypo plano. Nagrinėjamu atveju, vyr. specialistė V.L. 2013 m. kovo 26 d. tikrinimo aktu nustatė kadastro duomenų bylos pažeidimus, todėl tai, jog V.L. ginčijamame sprendime vertino jos pačios priimto akto teisėtumą, laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, prieštaraujančiu objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Konstatavus ginčijamo 2013 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 turinio prieštaravimą teisės aktų normoms bei nustačius jo priėmimo procedūrų pažeidimus, pareiškėjo P.M. skundas tenkintinas ir 2013 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus sprendimas Nr. 12SD-(14.12.104)-1376 naikintinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naują sprendimą dėl P.M. ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,71 ha, esančio (duomenys neskelbtini), suderinimo pagal 2012 m. gruodžio 6 d. parengtą UAB „Matavimų sprendimai“ kadastrinių matavimų bylą.
Remiantis Taisyklių nuostatomis, prieš derinant žemės sklypo planą visais atvejais atliekamas žemės sklypas kadastro duomenų bylos tikrinimas, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutiko su žemės sklypų kadastro duomenų bylos 2013 m. kovo 26 d. tikrinimo akte nurodytais duomenimis Nr. 12KAM-26730, įvertinus, kad tikrinimo akte nustačius pažeidimus nėra galimas žemės sklypo suderinimas, atsakovas įpareigojamas iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą P.M. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo P.M. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. 12SD-(14.12.104.)-1376.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrių iš naujo patikrinti UAB „Matavimų sprendimai“ parengtą P.M. žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.