Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Irmos Čuchraj,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovei R. P., tretieji asmenys A. P., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl apeliacinio skundo dalyko

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra gretimų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkės. Ieškovė O. B. 4,50 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 11, 12). Ieškovė jai priklausantį žemės sklypą įsigijo iš R. S.. R. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 1999 m. gegužės 19 d. parengto žemės sklypų paženklinimo-parodymo akto 2 punkte nurodyta, kad paženklinant ir parodant žemės sklypų ribas buvo įtvirtinti 5 riboženkliai (b. l. 14. Šis žemės sklypas 2012 m. kovo 16 d. nuomos sutarties pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui A. P. (b. l. 108). Atsakovei R. P. nuosavybės teise toje pačioje vietovėje priklauso trys tarpusavyje besiribojantys žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių du, t. y. žemės sklypai, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ribojasi su ieškovei nuosavybės teise priklausiančiu žemės sklypu (b. l. 23, 25, 27). Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei priklauso pagal 2005 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovei priklausančių žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys (kadastriniai matavimai, žemės sklypų plotai) buvo patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir 2012 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (b. l. 68–69). UAB „Viriga“ 2017 m. balandžio 10 d. atliko ieškovės žemės sklypo matavimus, pagal kuriuos bendras žemės sklypo plotas yra 39 788 kv. m; t. y. 3,9788 ha, ir tai yra 0,5212 ha mažiau, nei turėtų būti pagal dokumentus. Atitinkamai sumažėjo ir naudmenų plotas: žemės ūkio naudmenų – nuo 2,25 ha iki 2,1210 ha, t. y. 0,129 ha, miško naudmenų – nuo 2,25 ha iki 1,8578 ha, t. y. 0,3922 ha (b. l. 18).

15. Lietuvos Respublikos CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Taigi teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos.

17. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos žemės sklypų riba sutampa. Pati apeliantė nurodo, kad pateikė įrodymus, jog pagal jos pačios užsakymu atliktus jos žemės sklypo kadastrinius matavimus pietinė apeliantės žemės sklypo riba sutampa su atsakovės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sudaro 329,35 m, o vakarinė riba – 139,18 m. Taigi apeliantė iš esmės pati pripažįsta, jog sklypų ribos yra aiškios, nustatytos kadastrinių matavimų dokumentais, tiesiog apeliantės netenkinta faktas, jog kadastrinių matavimų metu tiksliai išmatavus jos žemės sklypą, paaiškėjo, jog jis nėra tokio dydžio, koks buvo nurodytas sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje. Apeliantė nepateikė jokių kadastrinių matavimų, kurie atitiktų ankstesnių preliminarių matavimų duomenis, t. y. su apeliantės pageidaujamomis žemės sklypo ribomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pranašumą suteikė atsakovės žemės sklypams, kurių kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau negu ieškovės, laikytinas nepagrįstu, kadangi pati apeliantė pateikė kadastrinius matavimus, kurie patvirtina jos žemės sklypo ribas ir kurie neprieštarauja atsakovės kadastrinių matavimų duomenims. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir padarė išvadas remdamasis abiejų šalių pateiktais kadastriniais matavimais, kurie neprieštarauja vieni kitiems, todėl ir pranašumas nebuvo suteiktas nei anksčiau padarytiems, nei vėliau atliktiems kadastriniams matavimams.

18. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentu, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo, jeigu žemės sklypo ploto skirtumas nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto yra daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

19. Šioje apeliantės nurodomoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta visiškai priešingai: „Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tai neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo.“ Taigi tuo atveju, kai sklypo plotas pakinta didesniu nei maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, atsiranda pagrindas kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo. Priešinga šio išaiškinimo interpretacija būtų nelogiška ir beprasmė. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, skiriasi daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, tačiau ieškovė neginčijo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, nors kaip liudytojas apklaustas matininkas V. B. ir nurodė, kad ieškovė, pirkdama žemės sklypą, neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino, kad perkamas žemės sklypas yra būtent 4,5 ha ploto, laikytina visiškai pagrįsta.

20. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenagrinėjo apeliantės versijos, kad jos žemės sklypo linijų ilgio sutrumpėjimą ir dėl to ploto sumažėjimą sąlygojo tai, kad buvo perkelti riboženkliai, o vadovavosi paaiškinimais, kuriuos pateikė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė ir patvirtino liudytojas UAB „Viriga“ matininkas V. B..

21. Šiems savo teiginiams apie riboženklių perkėlimą pagrįsti apeliantė nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, išskyrus jos pageidavimu UAB „Viriga“ nupieštą žemės sklypo plano ištrauką, koks būtų žemės sklypas, jeigu atitiktų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą plotą. Dėl pateiktos žemės sklypo plano ištraukos pagal juridinį plotą matininkas V. B. paaiškino, jog ji neturi jokios juridinės reikšmės, tai nėra juridinis dokumentas, pagal kurį tvirtinami kadastriniai duomenys, šiame plane raudonai pabraižytos linijos gali būti patrauktos tiek į vieną pusę, tiek į kitą pusę, ir šiuo atveju, pavyzdžiui, linijos buvo nubraižytos jas paslenkant link atsakovės žemės sklypo, tačiau tos linijos gali būti taip pat nubraižytos jas paslenkant ir į kitą šalia esantį žemės sklypą.

23. Atsakovės žemės sklypams kadastrinius matavimus rengusi R. K. gamybinė komercinė įmonė taip pat pateikė atsakymą į ieškovės pastabas, nurodydama, kad matuojant žemės sklypo ribas buvo rasti visi ieškovei priklausančio žemės sklypo posūkio taškų riboženkliai, vietovė yra kalvota, pateikė paaiškinimą dėl ieškovės žemės sklypo kraštinės ilgio skirtumo – matininkė, kuri sudarė preliminarų matavimo planą, matavo sklypo kraštinę tarp taškų 5-1; matavo (duomenys neskelbtini) upės šlaitą – kranto 341 metrą, panaudodama matavimo juostą, ir dėl to užrašė kraštinės ilgį iš matavimo juostos atskaitos, neįvertinusi projekcijos į plokštumą. Tai paaiškina skirtumus nuo nurodytų nuosavybės dokumentų preliminarių matavimų plane; dėl to jie ir vadinami preliminariais matavimais, nes juose yra netikslumų, kurie tikslinami kadastrinių matavimų metu. Iš matininko R. K. parengto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovės ginčijama žemės sklypo riba negalėjo būti patraukta gretimo žemės sklypo, priklausančio R. M., link, nes tuo atveju žemės sklypo riba kirstų atsakovei priklausančius pastatus arba pastatai liktų visai kitame žemės ūkio paskirties žemės sklype.

24. UAB „Viriga“ matininkas V. B., rengęs ieškovei kadastrinius matavimus, taip pat paaiškino, kad ieškovės žemės sklypo ploto skirtumas galėjo susidaryti dėl to, kad 2000 metais buvo netiksliai išmatuotos žemės sklypo ribos, klaida buvo įvelta nuo pat pradžių, be to, geodeziniai matavimo prietaisai šiuo metu yra daug geresni ir jais galima atlikti tikslesnius matavimus. Nurodė, kad ieškovė, pirkdama žemės sklypą, neatliko kadastrinių matavimų ir neįsitikino, kad perkamas žemės sklypas yra būtent 4,5 ha ploto. Taip pat patvirtino, kad atliekant ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo rasti visi riboženkliai.

25. Atsižvelgdamas į šalių ir liudytojų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai susiformavo nuomonę dėl ieškovės žemės sklypo sumažėjimo priežasčių, kad tai galėjo būti dėl netikslių matavimo prietaisų, nelygios, kalvotos vietovės bei ieškovės kadastrinių matavimų neatlikimo žemės sklypo įsigijimo momentu. Šalių, trečiųjų asmenų ir liudytojų paaiškinimai taip pat yra laikytini įrodymais (CPK 177 str. 2 d.), priešingai nei teigia apeliantė. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014).

26. Taigi apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „Viriga“ matininko V. B. paaiškinimais bei netirdamas ieškovės versijos, pažeidė įrodinėjimo taisykles, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės versija apie riboženklių perkėlimą nagrinėjamoje byloje buvo paneigta kadastrinius matavimus jos žemės sklype atlikusio matininko V. B. paaiškinimais, o žemės plotų neatitikimo galimos priežastys buvo logiškai paaiškintos specialistų. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

27. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininkų interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).

28. Šioje apeliantės nurodomoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad „esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka CK 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo“.

29. Nagrinėjamoje byloje jau anksčiau nustatyta, kad ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios, nustatytos abiejų šalių atliktais kadastriniais matavimais, tačiau ieškovės netenkina paaiškėjusi aplinkybė, kad jos žemės sklypo plotas realiai nėra toks, koks buvo nurodytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad tokiomis aplinkybėmis būtent tenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą nustatyti jos norimas žemės sklypo ribas būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra išimtinai ieškovės naudai atsakovės interesų sąskaita.

30. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Kadastro duomenis tvirtina įgaliota institucija savo sprendimu, kurio pagrindu kadastriniai matavimai registruojami viešame registre.

31. Nagrinėjamoje byloje atsakovės žemės sklypų duomenys ir konkrečiai – ribos yra nustatytos kadastriniais matavimais ir yra įregistruotos viešame registre. Tokiose bylose nepakanka net nuginčyti vien ribų paženklinimo-parodymo aktą, būtina nuginčyti ir institucijos sprendimą, kurio pagrindu duomenys registruojami viešame registre. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčijant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, o ne individualaus pobūdžio teisės aktą, kurio pagrindu susiformavo atitinkamos teisės ir pareigos, netinkamai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą, todėl tokie reikalavimai yra atmestini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-415/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė tokių reikalavimų apskritai nėra pareiškusi, o tiesiog prašo teismo nustatyti jos nurodomas žemės sklypų ribas, kurios keistų atsakovės žemės sklypų ribas, nepaisant aplinkybių, kad atsakovės sklypų ribos nustatytos kadastriniais matavimais, patvirtintais kompetentingų institucijų aktais, yra įregistruotos viešame registre ir laikomos teisingomis ir aiškiomis, kurios neprieštarauja netgi ieškovės atliktų kadastrinių matavimų duomenims (pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį šiame kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka).

32. Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimą dėl kelio į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atkūrimo pirmosios instancijos teismas iš esmės atmetė vadovaudamasis tuo, kad jis nepatenka į žemėtvarkos schemos sprendinius, tačiau atsakovė kelią užvaldė „patraukdama“ jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, todėl neteisėtai buvo pažeista nusistovėjusi tvarka.

33. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi reikalavimą atkurti įvažiuojamąjį kelią į žemės sklypą ieškovė grindė 1999 m. gegužės 19 d. žemės sklypų paženklinimo-parodymo akto 9 punktu, kuriame nurodyta, kad prie sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suprojektuotas 6 metrų privažiuojamasis kelias iš vakarinės pusės. Taip pat projektinis kelias yra nurodytas (įbraižytas) ir 2000 m. vasario 14 d. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, M 1:10000, ir 1998 metais parengtame žemės sklypo Nr. 402 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) brėžinyje (abrise). Tačiau šie dokumentai yra tik preliminarūs projektai ir pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad kol šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, juose esantys duomenys neturi teisinės galios.

34. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 2.17 punktas nustatė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą. Minėtu nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 7 punktas nustato, kad yra kelios žemėtvarkos projektavimo darbų stadijos: parengiamieji žemėtvarkos darbai, preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, jo derinimas bei tvirtinimas, projekto elementų ženklinimas vietoje ir teisinis žemės priklausomybės fiziniams ir juridiniams asmenims įforminimas. Metodikos 38 punktas nustato, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas – tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarus projektas nėra galutinis dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes. Preliminarus projektas yra darbinė medžiaga, kuri yra tikslinama, galutinis projektavimo rezultatas yra kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, suderintas ir patvirtintas atitinkamų institucijų. Taigi, jokiu oficialiu teisės aktu apeliantės prašomas atkurti kelias į jos žemės sklypą nėra numatytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kelio atkūrimo į žemės sklypą ir teisingai pažymėjo, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai jau nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl kelio servituto nustatymo, todėl ieškovė savo pažeistas teises jau gina teismuose įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, priteistina atsakovei 1 000 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų.