- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- 1-161-1204/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41931-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Jakubėnė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.1.10.1.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str. 1–2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. spalio 10 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 72 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskiria galutinė 48 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2013 m. lapkričio 7 d.;
2) 2013 m. spalio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistas 75 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2014 m. sausio 15 d.;
3) 2014 m. gruodžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015 m. gruodžio 23 d.;
4) 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė;
5) 2020 m. rugsėjo 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta bausmė — 1 metų laisvės atėmimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė — laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, 2022 m. kovo 30 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;
6) 2023 m. gegužės 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64₁ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė; 2023 m. lapkričio 9 d. apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, arešto bausmę atlikęs 2024 m. kovo 13 d.;
7) 2024 m. kovo 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. 2024 m. rugpjūčio 2 d. paleistas kalėjimo neatlikus 1 mėn. terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Bausmė atlikta 2024 m. rugsėjo 2 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. M. 2024 m. spalio 23 d., laikotarpyje nuo 22.00 val. iki 23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), B. M. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, suėmęs šeimos nariui – tėvui R. M. už drabužių nutempė jį nuo sofos, ko rezultate pastarasis nugriuvo ant grindų, bei spyrė vieną kartą R. M. į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. M. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Su tėvu susipyko dėl namų, nes juos „užrašė“ sesei. Viskas dėl alkoholio. Pripažįsta viską kas nurodyta kaltinime. Susinervino, visada su juo pykstasi, kai išėjo iš vaikų namų. Tėvas vadino jį „kalėjmčiku“, jam buvo skaudu. Tėvo atsiprašė. Mano, kad būtų taip padaręs ir būdamas blaivus. Buvo savaitgalis, vakaras. Važiavo išgerti alkoholio pas dėdę. Sutinka, kad elgesys nėra adekvatus. Pažada daugiau taip nebedaryti. Sutinka su civiliniu ieškiniu.
Nukentėjusysis R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnui atleidžia.
Po kaltinamojo D. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
D. M. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, kad spyrė vieną kartą tėvui R. M. į krūtinės sritį priekyje ir taip sukėlė tėvui fizinį skausmą. Su tėvu, kai būna blaivūs, santykiai normalūs, nesipyksta. Tik išgėrus, tarp jų prasideda konfliktai dėl visokių smulkmenų. Jis pats prisimena visokias nuoskaudas iš vaikystės, o tėvas jam prikaišioja, kad jis kalėjime yra buvęs. Jį į svečius pasikvietė dėdė B. M.. Pas jį 2024 m. spalio 23 d., vakare, jis kartu su drauge A. D. ir nuvyko. Buvo pas dėdę maždaug po 20.00 val. Pas dėdę buvo ir jo tėvas R. M.. Visi vartojo alkoholį. Jis pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet nedaug, viską gerai atsimena. Visi buvo virtuvės kambaryje, kur yra pečius. Dėdė užvedė kalbą apie palikimus. Dėl tų palikimų ir prasidėjo konfliktas su tėvu, nes galvojo, kad tėvas jam namą užrašys, bet užrašė jo sesei. Dar tėvas pradėjo prikaišioti kalėjimą ir jis tada supyko. Jį galima greitai išvesti iš kantrybės. Galėjo būti apie 22.30 val. - 23.00 val. Tėvas sėdėjo ant sofos. Jis priėjęs prie jo jį suėmė už drabužių kairiojo peties srityje ir jį patraukė nuo sofos. Tėvas nugriuvo ant grindų ant savo kairiojo šono. Jis vieną kartą stipriai spyrė tėvui į krūtinės sritį, kažkur ties viduriu. Dėdė ir A. jam sakė, kad apsiramintų. Visi jie tą įvykį matė. Dėdė ir tėvas buvo labai girti. A. buvo nedaug išgėrusi. Iš karto po to, kai spyrė tėvui, apsiramino, padėjo tėvui atsistoti. Jie toliau visi vartojo alkoholį. Jis tą vakarą iš karto tėvo už šį savo poelgį atsiprašė. Jam tėvas atleido. Po įvykio tėvas R. jautėsi gerai ir tikrai sveikata nesiskundė. Nuėjo miegoti jau po vidurnakčio, gal apie 1.30 val. Kitos dienos ryte, jis, atsiklaupęs ant kelių, vėl atsiprašė tėvo, kad jam spyrė. Tėvas ant jo nebepyko, jam atleido. Ryte tėvas sakė, kad truputį skauda krūtinę, bet buvo geros nuotaikos ir buvo aktyvus, daugiau sveikata nesiskundė. Ryte vėl kartu alkoholį vartojo. Išvažiavo su drauge namo su tėvu išsiaiškinę ir susitaikę. Kai išvažinėjo iš B., tėvas jautėsi gerai, niekas net nesiruošė jokios greitosios pagalbos kviesti. Po to, tą patį vakarą, jam tėvas paskambino ir sakė, kad buvo greitoji iškviesta dėl tos krūtinės, kur jam spyrė, kad jis buvo ligoninėje, kad buvo atvykusi policija. Taip pat jam tėvas sakė, kad jis jam jokių pretenzijų neturi dėl to įvykio. Jis po to įvykio su tėvu susiskambina, pasišneka, nesipyksta, nes jau iš karto po įvykio susitaikė. Jis savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi, kad nusikalto, kad tėvui spyrė, kad jam sukėlė fizinį skausmą. Supranta, kad negalima taip elgtis, kritiškai vertina savo elgesį. Pasistengs ateityje su savo nervais tvarkytis ir taip daugiau nebesielgti. Jis tvirtina, kad tėvui spyrė vieną kartą. Tą gerai prisimena (1 t., b. l. 186–189; 195–197).
2024 m. spalio 25 d. R. M. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą (1 t., b. l. 9–17).
2024 m. spalio 24 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 20–21).
2024 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta vieta, kur panaudotas smurtas R. M. atžvilgiu (1 t., b. l. 22–24, 25–35).
Asmens apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atliekant R. M. dalinę kūno apžiūrą, ant jo krūtinės ir nugaros jokių sužalojimų nesimato. Ant kairės pusės liemens šono matosi pageltusi neryški hematoma. Ant kairės alkūnės matosi žaizda. Žaizda yra apie 1 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Apžiūrėjus kitas matomas kūno dalis, daugiau jokių kūno sužalojimų nėra. Asmens apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 58–59, 60–69).
2024 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad aprašytas greitosios medicinos pagalbos tarnybos pateiktas pranešimas (1 t., b. l. 82–84).
2024 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad aprašyti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai susiję su tiriamu įvykiu (1 t., b. l. 74–76; 77–79).
2024 m. spalio 24 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad pacientą vakar sumušė sūnus. Dabar skauda krūtinę, skausmas stipresnis judant. Būklė stabili, nekito. Preliminari diagnozė: krūtinės ląstos sumušimas (1 t., b. l. 87–88).
2024 m. spalio 31 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateiktose medicininių dokumentų kopijose - asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje, asmens rentgeno nuotraukos aprašymo (elektroninio) nuoraše, nurodyta: „Objektyvi būklė: kalba nerišliai, nusiskundimuose sako: „matyt mažai gavau laikas dvėsti“; skauda krūtinę daugiau kairėje po pažastimi, kvėpavimas išklausomas abipus visame plaučių plote, pilvas minkštas, neskausmingas, peristaltika yra. Atlikta radiograma. Išvada: oro, skysčio pleuros ertmėje nematyti, aiškių šonkaulių lūžių nematyti. Abipus šonkaulių deformacijos, panašu senos, jų fone aiškių naujų lūžių nematyti. Taikytas gydymas: paliktas stebėjimui ir blaivinimuisi, jei išsiblaivius turės skundų, rekonsultacija (1 t., b. l. 91–100).
2024 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl R. M. sveikatos sutrikdymo masto nustatymo nurodyta (1 t., b. l. 104–106).
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2024 m. spalio 23 d., apie 16.00 val., atvyko pas savo brolį B. M.. Vėliau atvyko sūnus D., trečiadienio vakarą ir taip pat pasiliko nakvoti. Nuo pat atvykimo su broliu vartojo alkoholinius gėrimus, o kai atvyko D. jis taip pat prisidėjo prie jų ir visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę ir alų. Kol visi trys trečiadienį vartojo alkoholį, jokių konfliktų tarpusavyje nekilo ir jokių pašalinių asmenų nebuvo. Alkoholį jis, B. ir D. baigė vartoti trečiadienį, vėlai vakare, kiek tiksliai galėjo būti valandų, jis nežino. Visi nuėjo miegoti. Kai ryte atsikėlė, t. y. ketvirtadienį, jie visi trys toliau vartojo alkoholį virtuvės kambaryje. Kol vartojo alkoholį, tarp jo ir sūnaus D. kilo žodinis konfliktas dėl turto. Jis sėdėjo ant sofos, prie išėjimo durų, kai D. jam suėmė už megztinio priekio ir nutempė jį nuo sofos, jis nukrito ant grindų. Prieš jo nutempimą nuo sofos ant grindų, D. jam rankos delnu sudavė į petį, tačiau jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Kai jis nuo sofos nukrito ant grindų, D. jį pradėjo spardyti į kairės pusės šoną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Kiek kartų D. galėjo spirti, nežino. 10 balų sistemoje jis skausmą gali vertinti 7 balais. B. viską matė ir girdėjo, bandė D. patraukti nuo jo, bet nepamena, ar jam pavyko tai padaryti. Kai D. nustojo jį spardyti, jis dar apie pusvalandį prabuvo B. namuose, jo atsiprašė dėl savo netinkamo elgesio, o paskui išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Jo brolis B. pastebėjo, kad jo sveikatos būklė prastėja ir nuo sumušimo praėjus kažkur pusantros valandos iškvietė jam GMP medikus. Jis visų įvykio detalių neprisimena dėl girtumo, bet pamena, kad jį GMP ekipažas pristatė į Šiaulių Respublikinę ligoninę tolimesnei apžiūrai. Ligoninėje jam švietė ir žiūrėjo, kad nebūtų kaulų lūžių, taip pat jam paėmė kraują, o nuskausminamųjų vaistų jokių neskyrė. Kol buvo ligoninėje, jam paskambino jo dukra V., kuri atvyko jo iš ligoninės paimti ir nuvežė atgal pas brolį B. Į medicininę ekspertizę nevyks, civilinio ieškinio savo sūnui D. nereikš. Jo sūnus yra nervingas, bet jis jo nebijo, bet su juo bendrauti nenori, nes dažniausiai kai abu susitinka prasideda konfliktai, ypač kai kalba eina apie palikimą (1 t., b. l. 9–17). Papildomai R. M. parodė, kad iki atvykstant pas B., jis nebuvo vartojęs alkoholio. Tik pas brolį B. pradėjo vartoti alkoholį. Nuo ryto ir gėrė degtinę, alų. Sūnus D. atvyko pas B. tos pačios dienos vakare. Kai D. atvyko, jis su B. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio, mažai ką prisimena. Tik atsimena, kad su sūnumi konfliktas vyko dėl palikimo. Atsimena, kad jis jį už peties patraukė, jis griuvo ant grindų, prie sofos, ir D. jam spyrė į krūtinės sritį. Peties patraukimas ir griuvimas ant žemės, jam skausmo nesukėlė. Jam skaudėjo, kai spyrė. Pirmoje apklausoje sakė, kad spyrė kelis kartus, bet galėjo susipainioti, nes labai ką mažai atsimena iš to vakaro. Atsimena, kad vieną kartą tai tikrai spyrė, nes jam skaudėjo. Kumščiais jo D. nemušė. Dabar nebegali pasakyti, ar D. jam spyrė tą patį vakarą, kai D. atvyko, ar kitą dieną. Kodėl jis apklausoje nesakė, kad įvykio metu dar buvo D. draugė A., nežino, gal nenorėjo jos kišti. Sūnus D. jo atsiprašė daug kartų už šį įvykį, jis jam atleido, jie susitaikė (1 t., b. l. 38–41).
Liudytojas B. M. parodė, kad 2024 m. spalio 23 d. pas jį į namus pasisvečiuoti atvyko brolis R. M. bei jo sūnus D. M. kartu su savo drauge. Jie visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2024 m. spalio 24 d., valandos neprisimena, išgirdo, kad D. ir R. žodžiu konfliktuoja, kaip suprato, dėl palikimo. Vyrams bekonfliktuojant žodžiu, jis pamatė, kad D. nutempė R. nuo sofos ir vieną kartą spyrė. Jis tada patraukė D. nuo tėvo ir D. nurimo. Po įvykio, R. nesiskundė, kad kažką skauda ir neprašė iškviesti pagalbos. D. atsiklaupęs ant kelių verkė ir atsiprašinėjo R. Po kurio laiko, pastebėjo, kad R. kažkas yra negerai, kadangi jis pradėjo dusti ir sunkiai kvėpuoti. Kažkuriuo metu D. su savo drauge išvyko. Kada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, nepamena. Paskambinęs pasakė, kad jo broliui negerai su sveikata, kad jis dūsta, jam operatorė atsakė, kad informavo greitąją medicinos pagalbą ir jiems liko tik laukti. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai išsivežė jo brolį į Šiaulių Respublikinę ligoninę apžiūrai (1 t., b. l. 49–51).
Liudytoja A. D. parodė, kad 2024 m. spalio 23 d., kartu su sugyventiniu D. M. vyko pas jo dėdę B. M.. Dėdė pakvietė į svečius, o D. labai nori palaikyti ryšį su juo. Nuvyko apie 20.00 val. – 21.00 val. Pas B. buvo D. tėvas R. M.. D. su tėvu nuolat konfliktuoja dėl visokių senų skriaudų. R. ir B. jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Jie liko vakaroti. D. ir ji vartojo alkoholį, bet tikrai nedaug ir viską labai gerai atsimena. Apie 22.30 val. prasidėjo žodinis konfliktas tarp R. ir D. dėl palikimo. Pamatė, kad ant grindų, ant šono, guli R. D. stovėjo prieš tėvą ir buvo suspaudęs vienos rankos kumštį, iš susierzinimo drebėjo. Ji nematė, kad D. būtų sudavęs smūgį tėvui. Nematė, kad D. būtų spyręs tėvui. Ji ir B. pradėjo raminti D. Jis nurimo ir padėjo atsikelti tėvui. Jie vėl susėdo, D. atsiprašinėjo tėvo. Kitą dieną, D. dar kartą tėvo atsiprašinėjo už tą konfliktą. Prie jos R. nei karto nesiskundė sveikata nei pieš konfliktą su D., nei po jo. Jis vaikščiojo, ėjo į lauką, šunį girdė. Nei karto neprašė, iškviesti greitosios medicinos pagalbos, neduso nei blogai jautėsi. Tik, kai D. prie jo prieidavo, pasiskųsdavo, kad krūtinę skauda (1 t., b. l. 54–57).
Kaltinamojo D. M. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia, suėmęs šeimos nariui – tėvui R. M. už drabužių nutempė jį nuo sofos, ko rezultate pastarasis nugriuvo ant grindų, bei spyrė vieną kartą R. M. į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nors teisiamojo posėdžio metu D. M. nurodė, kad būtų taip pasielgęs ir būdamas blaivus, tačiau duodamas parodymus nurodė, kad „viskas dėl alkoholio vartojimo“, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), be to, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis D. M. teistas septynis kartus, teistumas neišnykęs (1., b. l. 114–125), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 156–174), dirba (1 t., b. l. 176–178). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismo įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 6, 7 ir 10 punktais, kaltinamajam D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 50, 75 straipsniai).
Kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (1 t., b. l. 198–200, 201).
Kaltinamajam pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 50,19 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais įrodymais iš kaltinamojo D. M. civilinės ieškovės naudai priteistina 50,19 Eur žalos, patirtos dėl R. M. gydymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi ir 6 dalies 6, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 50,19 Eur (penkiasdešimt eurų ir 19 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.