- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- I3-10059-816/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06660-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- A. C.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui A. C., dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. skundu prašo: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. kovo 23 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. prašymą; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 gegužės 8 d. Nr. CSPR-208 sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų“ (toliau – ir Sprendimas 2).
Nurodo, jog yra namo (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis. Namo 40/100 dalių įgijo (duomenys neskelbtini), motinai šį turto objektą padovanojus. Nurodo, kad pareiškėjo turėtose 2005-02-24 ir 2005-04-28 VĮ Registrų centro pažymose, taip pat namų valdos kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) namo paskirtis nurodyta - gyvenamoji dviejų butų.
Teigia, jog apie pakeistą namo paskirtį netiesiogiai sužinojo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-17 atsakymo į pareiškėjo pranešimą dėl bendraturčio savavališkų statybos darbų. Nurodo, jog tuo metu po širdies infarkto buvo ligoninėse bei reabilitacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini), ir, kai tik fiziškai galėjo, 2019-07-31 kreipėsi į atsakovę paaiškinimo. Teigia, jog tik VĮ Registrų centro el. paštu siųstame 2019-08-13 rašte pranešta, kad 2005-09-21 teritorinis registratorius, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniu, priėmė sprendimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pakeisti namo paskirtį iš gyvenamoji „dviejų butų pastatai“ į gyvenamoji „vieno buto pastatai“, taigi apie pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto kadastrinius ir registro pakeitimus, kurie padaryti pažeidžiant Registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, taip pat ir pareiškėjo teisėtus interesus, jam pranešta po 15 metų.
Abejotinais laiko VĮ Registrų centro sprendimų motyvus, jog teritorinio registratoriaus 2005-09-21 atlikto pakeitimo priežastis yra “nevienareikšmiai duomenys”, nors kadastrinių duomenų archyvinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti įrašai nekėlė abejonių 45 metus, nuo 1960 iki 2005 metų, nors byla buvo daug kartų tikrinta (pareiškėjo pažymos – 2005-02-24, 2005-04-28, taip pat bendraturčio pažymos – 2003-06-26, 2004-10-26 ir 2005-05-26; visose pažymose nurodoma namo paskirtis - gyvenamoji (dviejų butų pastatai), niekam tai neužkliuvo kaip klaida). Teigia, jog pagal Registro įstatymo 33 str. 1 d. teritorinis registratorius gali taisyti klaidingus duomenis tik suinteresuoto asmens reikalavimu, o pagal 33 str. 2 d. teritorinis registratorius gali taisyti technines klaidas savo iniciatyva, kai toks taisymas nepažeidžia daikto turėtojų ir trečiųjų asmenų interesų.
Nurodo, jog dėl širdies infarkto 2019 metais nuo birželio iki rugsėjo buvo nedarbingas, neturėjo namuose elektroninės įrangos atsispausdinti VĮ Registrų centro el. paštu siųsto 2019-08-13 rašto, kurio rašytinio varianto pareiškėjas negavo. Nurodo, kad jam buvo žinoma, kad raštas yra formalus, jame nepateikiama jokių paaiškinimų, elektroninio pašto archyve neišsisaugojo.
Nurodo, jog po infarkto pareiškėjo sveikata blogėjo, 2020 metais diagnozuota onkologinė liga, vyko chemoterapinis gydymas, atlikta KKL transplantacija, reabilitacija. Teigia, jog 2023 m., kai sveikata pakankamai sustiprėjo, pareiškėjas siekia pagal teisinį reguliavimą sutvarkyti Pastato kadastrinių duomenų bylą. Teigia, jog dėl VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus 2005-09-21 sprendimo pakeisti namo paskirtį, priimto pažeidžiant pareiškėjo teises, pareiškėjas negali atnaujinti kadastrinių duomenų (kaip nurodoma Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijų planavimo atsakyme į pareiškėjo 2023-02-08 prašymą).
Teigia, jog Sprendimo 2 turinys suponuoja, kad, remiantis nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu, teritorinio registratoriaus 2005-09-21 priimtas sprendimas pakeisti Pastato paskirtį, nevykdant to paties 33 str. 1 ir 2 d. reikalavimų, yra teisingas, o šio pakeitimo (priimto po 45 metų nuo archyvinės bylos suformavimo) atitaisymas pažeidžia bendraturčių teises. Nurodo, jog 2005-09-21 atliktas pastato paskirties pakeitimas pažeidžia pareiškėjo teises, pareiškėjas pateko į diskriminuojančią padėtį, nes negali atnaujinti savo valdomos Pastato dalies kadastrinių duomenų, atskirai įrengti inžinierinių komunikacijų įvadų.
Nurodo, jog iš Sprendimo 2 sužinojo, kad namo bendrasavininkė A. C. įregistravo savo nuosavybės teisę į bendrą, nuo 1996 m. abiejų bendraturčių naudotą fekalinę nuotekų kanalizaciją, kurią pareiškėjas įrengė visam namui, ir kuri kerta bedraturčio sklypą. Teigia, jog VĮ Registrų centro kadastro ir registro duomenys neteisėti ir neobjektyvūs.
Teigia, jog grubiai pažeidžiamos pareiškėjo, kaip bendraturčio, teisės į bendros nuosavybės naudojamą objektą - nuotekų tinklus. Teigia, jog pažeistos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 str. 1 ir 2 d. nuostatos, numatančios, kad registruojant dalinės nuosavybės turtą, išvardinami visi bendraturčiai, ir kad bendro naudojimo turto dalims nesant nurodytoms, registruojamos lygios turėtojų dalys.
Teigia, jog pažeidžiamos Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 2.7 p. nuostatos, taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 ir 4.81 straipsnių nuostatos.
Teigia, jog Komisija darė nepagrįstas išvadas dėl apskundimo terminų, netinkamai taikė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 20 ir 33 straipsnių nuostatas, skundžiami sprendimai neatitinka CK nuostatų, teisingumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo principų.
Atsiliepimas
Taip pat pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, reaguodamas į atsiliepimų argumentus, iš esmės palaikydamas skundo argumentus ir reikalavimus.
Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl praleisto termino skundui dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-21 sprendimo (įforminto įrašo padarymu Nekilnojamojo turto registre) paduoti, teigia, jog Komisija pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2005-09-21 sprendimo paduoti ir pagrįstai atsisakė priimti skundą dalyje dėl 2005-09-21 sprendimo panaikinimo. Nurodo, jog taikytinos Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 3 dalies, Registrų centro generalinio direktoriaus 2021-07-23 įsakymu Nr. VE-434 (1.3E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento 48.9 p. bei ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatos. Nurodo, kad, nors pareiškėjas skunde Komisijai teigė, kad apie pakeistą Pastato paskirtį sužinojo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo (vyr. architekto) skyriaus 2023-02-27 rašto, o apie konkretų 2005-09-21 sprendimą sužinojo iš VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus kadastro tvarkytojo (toliau – ir kadastro tvarkytojas) 2023-03-23 sprendimo, tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie teritorinio registratoriaus 2005-09-21 atliktą Pastato paskirties patikslinimą pareiškėjui tapo žinoma 2019-08-13, VĮ Registrų centrui išsiuntus 2019-08-13 raštą pareiškėjo 2019-07-31 rašte nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (ką patvirtina 2019-08-13 rašto operacijų žurnalas, suformuotas VĮ Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje). Teigia, jog pareiškėjas skundą Komisijai pateikė tik 2023-03-31, t. y. po 2019-08-13 rašto gavimo praėjus daugiau nei trejiems metams, taigi praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. Pažymi, jog aplinkybę, kad pareiškėjui apie 2005-09-21 sprendimą tapo žinoma 2019-08-13, pareiškėjas patvirtino teismui pateiktame skunde. Nurodo, kad Komisijai teiktame 2023-03-28 skunde ir 2023-04-11 patikslintame skunde pareiškėjas neatskleidė aplinkybės, kad apie teritorinio registratoriaus 2005-09-21 atliktą Pastato paskirties iš „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ į „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ patikslinimą pareiškėjas sužinojo iš kadastro tvarkytojo 2019-08-13 rašto. Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo paduoti skundo dėl 2005-09-21 sprendimo. Teigia, jog pareiškėjo nurodoma termino skundui paduoti praleidimo priežastis - sveikatos būklė (širdies infarktas ir gydymas bei reabilitacija) nepagrįsta įrodymais nei teikiant skundą Komisijai, nei teismui. Taip pat pažymi, jog pareiškėjas ginčija veiksmą, atliktą prieš daugiau nei septyniolika metų (teritorinio registratoriaus 2005-09-21 sprendimą), taigi praleidęs dešimties metų naikinamąjį terminą nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, be to, pareiškėjas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant galėtų būti taikoma ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtis netaikyti naikinamojo dešimties metų termino (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta nusikalstama veika, susijusi su ginčijamo veiksmo atlikimu).
Dėl kadastro tvarkytojo 2023-03-23 sprendimo nurodo, jog kadastro tvarkytojas tinkamai taikė teisės aktus, o Komisija savo kompetencijos ribose išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pagrįstai sprendė, kad teisės normos ir pareiškėjo teisėti interesai nebuvo pažeisti.
Paaiškina, jog nagrinėjamu atveju taikytinos Registro įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio, Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teigia, jog iš kadastro tvarkytojui pateikto pareiškėjo 2023-02-28 prašymo, Komisijai ir teismui pateiktų skundų matyti, kad pareiškėjas laiko Nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis apie Pastato paskirtį klaidingais, motyvuojant tuo, kad pastate visuomet buvo du butai, taigi Nekilnojamojo turto registre nurodyta Pastato paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai) turi būti ištaisoma į gyvenamoji (dviejų butų pastatai).
Teigia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo taisyti duomenis Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, nes nebuvo nei Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų neatitikties dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, nei nebuvo padaryta techninės klaidos įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą. Nurodo, jog kadastro tvarkytojas 2023-03-23 sprendime nustatė aplinkybę, kad Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir esamų bei buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad jiems priklauso (priklausė) atitinkamos gyvenamojo namo dalys, nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į Pastatą yra įregistruotos dviem asmenims. Pažymi, jog, viena vertus, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašytuose 1996-03-01 nustatytuose Namo kadastro duomenyse užfiksuota, jog Pastate yra du butai, Pastato archyvinėje dokumentų byloje esančioje 1976-04-20 pastatų vidaus ploto eksplikacijoje taip pat nurodyta, jog Pastate yra du butai; teritorinio registratoriaus 2003-06-26 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-10-26 pažymėjime, 2005-05-26 pažymėjime nurodyta Pastato paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Kita vertus, kadastro ir registro dokumentų byloje dokumentų, patvirtinančių Pastato suformavimą dvibučiu namu, nėra. Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir esamų bei buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta, kad jiems priklauso (priklausė) atitinkamos gyvenamojo namo dalys, o ne šiame name esantys butai (1960-07-01 sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad S. Š. pardavė G. V. 40/100 dalių gyvenamojo namo, o ne butą; (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje taip pat nurodyta, kad Pareiškėjas gavo dovanų 40/100 dalių gyvenamojo namo, o ne butą. Pastatas įstatymų nustatyta tvarka atskirais nekilnojamojo turto objektais – butais – nesuformuotas. Mano, kad Komisija pagrįstai sutiko su kadastro tvarkytojo 2023- 03-23 sprendime nurodytu argumentu, kad archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje bei elektroniniame dokumentų archyve sukaupti dokumentai apie Pastato paskirtį nevienareikšmiai. Teigia, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie Pareiškėjui ir kitiems fiziniams asmenims priklausiusias (priklausančias) Pastato dalis atitinka nuosavybės teisės patvirtinančius dokumentus, kurių pagrindu asmenys buvo (yra) įgiję nuosavybės teises į Pastato dalis. Be to, registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2005-05-26 yra įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (įregistravimo pagrindas – Pareiškėjo ir tuometinio Pastato bendraturčio S. Š. 2005-05-05 sudarytas susitarimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo yra nustatyta naudojimosi Pastato patalpomis tvarka tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės savininkų, o ne tarp atskirų butų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, savininkų. Teigia, jog faktinis bendrasavininkų naudojimasis jiems priklausančiomis patalpomis kaip butais, nėra pakankama sąlyga taisyti Pastato paskirtį. Be to, vien tik Pastato kadastro duomenų bylos duomenys taip pat nesudaro pagrindo neatsižvelgti į nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus ir pakeisti Pastato paskirtį iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Taip pat nurodo, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebėjus klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taigi Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymas be bendrasavininkų sutarimo ar civilinio teisinio ginčo negalimas.
Pažymi, jog turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas, esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus. Mano, kad kadastro tvarkytojas 2023-03-23 sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Pastatas nuosavybės teise priklauso dviem savininkams, pareiškėjo nurodomas duomenų ištaisymas turėtų įtaką daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojui, o bendraturčio prašymas arba kartu su pareiškėjo prašymu bendraturčio sutikimas (susitarimas) dėl duomenų pakeitimo šiuo atveju nebuvo pateiktas, dėl ko Pastato kadastro duomenų keitimas negalimas ir šiuo aspektu.
Papildomai pažymi, kad kadastro tvarkytojas ir Komisija sprendė tik dėl reikalavimo pakeisti Pastato paskirtį, taigi pareiškėjo argumentai dėl A. C. nuosavybės teisių registracijos į fekalinę nuotekų kanalizaciją nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. C. atsiliepime į skundą nesutinka su pareiškėjo skundu, mano, jog skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
Nurodo, jog yra Pastato bendrasavininkė kartu su pareiškėju, įgijusi nuosavybės teisę į 60/100 dalių Pastato 2016-04-20 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. Teigia, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančias Pastato dalis atitinka nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus: (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas yra įgijęs nuosavybės teisę į 40/100 dalių Pastato, ir 2016-04-20 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurį A. C. įgijo nuosavybės teisę į 60/100 dalių Pastato. Pažymi, jog A. C. tėvas S. Š. (tuometinis Pastato bendraturtis) ir A. V. 2005-05-05 sudarė susitarimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo nustatyta naudojimosi Pastato patalpomis tvarka tarp bendrosios dalinės nuosavybės teisės savininkų. Pažymi, jog pareiškėjas 2023-05-24 trečiajam suinteresuotam asmeniui pateikė pasiūlymą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės valdomo Pastato dalis.
Sutinka su Sprendime 2 padaryta išvada, kad kadastro ir registro dokumentų byloje dokumentų, patvirtinančių Pastato suformavimą dvibučiu namu, nėra.
Nepagrįstais laiko pareiškėjo teiginius, jog dėl atliktos administracinės klaidos taisymo procedūros savivaldybė negali suteikti adreso butui. Mano, jog adreso butui nesuteikimas nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, ir pažymi, jog pareiškėjas 2005 metais Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemenčinės miesto seniūnijai pateikė atsisakymą rašyti prašymą dėl buto numerio suteikimo.
Dėl Komisijos 2023-05-08 sprendimo dalies netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pažymi, jog Komisija pagrįstai pripažino pareiškėją praleidus terminą skundui paduoti. Nurodo, jog pareiškėjas skunde teismui pripažino, jog praleido terminą skundui paduoti, nurodydamas apie VĮ Registrų centro el. paštu siųstą 2019-08-13 rašto turinį. Teigia, jog pareiškėjas skundą Komisijai pateikė praėjus daugiau nei trejiems metams. Teigia, jog pareiškėjas Komisijai nenurodė svarbių priežasčių, suteikiančių pagrindą atnaujinti terminą skundui dėl 2005-09-21 sprendimo paduoti.
Dėl nuotekų kanalizacijos Pastate įrengimo pareiškėjo teiginius (jog apie bendrasavininkio įregistruotą asmeninės nuosavybės teisę į nuotekų šalinimo tinklus Pastate jis sužinojo tik iš 2023-05-08 Komisijos sprendimo) laiko nepagrįstais. Nurodo, jog tuometiniam Pastato bendrasavininkui, S. Š., 2007-05-03 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pastato vandentiekio ir nuotekų tinklams statyti, S. Š. 2007-07-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu 2007-07-18 Nekilnojamojo turto registre įregistravo asmeninės nuosavybės teisę į jo iniciatyva pastatytus nuotekų šalinimo tinklus Pastate. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-7725-02/2007 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. Š. ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl 2007-05-03 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo 2007-09-11 priėmė nutartį nutraukti administracinę bylą, pareiškėjui atsisakius skundo. Teigia, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui apie Pastato bendrasavininkio atliekamus Pastato nuotekų tinklų statybos darbus bei 2007-07-16 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotą Pastato bendrasavininkio asmeninę nuosavybę į nuotekų šalinimo tinklus buvo žinoma 2007 m. Taip pat nurodo, jog nepagrįstas įrodymais pareiškėjo teiginys dėl paties pareiškėjo fekalinės nuotekų kanalizacijos įrengimo visam namui, o byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog nuotekų šalinimo tinklai teisėtai Pastate įrengti tuometinio Pastato bendrasavininko, S. Š. iniciatyva į S. Š. priklausiusią namo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023 m. balandžio 28 d. prašymą, ir VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 gegužės 8 d. Nr. CSPR-208 sprendimo „Dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų“, kuriuo atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti skundą dalyje dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimo (įforminto įrašo patikslinimu Nekilnojamojo turto registre) panaikinimo, taip pat nuspręsta palikti galioti 2023 m. kovo 23 d. teritorinio registratoriaus sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančios medžiagos (NTR duomenų bazės 2023-07-05 išrašas su istorija, 1t., b. l. 88-93) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris stovi dviejuose žemės sklypuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai). Pastato kadastro duomenų, kurie šiuo metu įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, nustatymo data yra 1996-03-01, pastatas pastatytas 1940 metais, registro įrašo sudarymo data – 1957-05-24.
Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2005-02-24 į 40/100 dalių Pastato 1960-07-01 pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo įregistruota G. V. nuosavybės teisė, o nuo 2005-02-24 į 40/100 dalių Pastato (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) Dovanojimo sutartis) pagrindu yra įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė.
Nuo (duomenys neskelbtini) iki 2016-04-26 į 60/100 dalių Pastato 1958-08-29 Paveldėjimo teisės liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu buvo įregistruota S. Š. nuosavybės teisė, o nuo 2016-04-26 į 60/100 dalių Pastato 2016-04-20 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruota A. C. nuosavybės teisė.
Į bylą pateikta 1960-07-01 pirkimo-pardavimo sutartis, kuria Š. S. pardavė G. V. 40/100 dalį Pastato, nurodant, jog pirkėjos naudojimui atitenka vienas butas iš dviejų gyvenamų kambarių, pažymėtų I-3, I-4, I-2, 1-1, Pastatas bendrasavininkų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Į bylą pateiktoje Vilniaus TTIB namų valdos inventorinėje techninėje-apskaitos kortelėje pažymėtas 1986-06-23 įrašas dėl Š. S. 60/100 ir V. G. 40/100 Pastato dalių nuosavybės, butų skaičius 1985-08-12 ir 1986-06-23 įrašais nurodytas - 2 butai.
1996-03-01 Namų valdos techninės apskaitos kortelėje nurodoma, jog Pastato butų skaičius – 2. 2003-06-26 VĮ Registrų centro pažymoje Pastato paskirtis nurodoma – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pastato kadastro duomenų nustatymo data yra 1996-03-01. 2004-10-26 VĮ Registrų centro pažymėjime Pastato paskirtis nurodoma – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pastato kadastro duomenų nustatymo data yra 1996-03-01.
Į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) G. V. ir pareiškėjo dovanojimo sutartyje nurodoma, jog dovanojama 40/100 Pastato dalis, plane pažymėta indeksu 1A1m, gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai).
2005-02-24 VĮ Registrų centro pažymėjime Pastato paskirtis nurodoma – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pastato kadastro duomenų nustatymo data yra 1996-03-01.
2005-05-05 pareiškėjo ir S. Š. susitarime dėl Pastato naudojimo, kuriame nurodoma, jog Pastato paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). NTR išrašo duomenimis, įregistruotas 2005-05-05 susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi Pastatu įregistruotas nuo 2005-05-26.
2005-05-26 VĮ Registrų centro pažymėjime Pastato paskirtis nurodoma – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pastato kadastro duomenų nustatymo data yra 1996-03-01.
2019-07-31 Registrų centre gautas pareiškėjo 2019-07-31 raštas (reg. Nr. G-52400 (14.1)) (toliau – ir 2019-07-31 prašymas), kuriuo pareiškėjas prašė paaiškinti teisinius pagrindus, motyvus ir aplinkybes apie Pastato paskirties pakeitimą iš dviejų butų pastato į vieno buto pastatą, nurodyti pakeitimo datą. Nurodė, kad yra Pastato bendraturtis, turi namų valdos techninės apskaitos bylą (inv. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2005-05-05 patalpų naudojimosi susitarimą, 2005-02-24 Registrų centro pažymėjimą, kuriuose nurodyta Pastato paskirtis – dviejų butų pastatai. Nurodo, kad pareiškėjo Pastato dalis dėl avarinės būklės negyvenama, ją reikia rekonstruoti, tačiau bendraturtis, argumentuodamas pakeista namo paskirtimi, neduoda sutikimo.
2019-08-13 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius (toliau – ir kadastro tvarkytojas) raštu Nr. S-50019 (14.1 E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2019-08-13 raštas), atsakydamas į 2019-07-31 prašymą, nurodė, kad pagal archyvinėje Pastato kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, nustatyta, kad teritorinis registratorius 2005-09-21, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Registro įstatymas) 33 straipsniu, tvarkė įrašus Nekilnojamojo turto registre, t. y. Pastato paskirtį iš „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ patikslino į „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“, nes kadastro ir registro dokumentų byloje dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo suformavimą dvibučiu namu, nėra; Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir esamų bei buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad jiems priklauso (priklausė) atitinkamos Pastato dalys (minėto gyvenamojo namo įsigijimo dokumente – (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas gavo dovanų 40/100 dalių gyvenamojo namo, o ne butą); Pastatas įstatymų nustatyta tvarka atskirais nekilnojamojo turto objektais – butais – nesuformuotas, butų numeriai neįregistruoti Adresų registre. Raštas 2019-08-13 išsiųstas el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina VĮ Registrų centro Dokumentų valdymo sistemos išrašas.
2023-02-28 raštu Registrų centrui (reg. Nr. G-9526 (1.4)) pareiškėjas pateikė prašymą ištaisyti klaidą Pastato kadastro duomenyse, Pastato paskirtį pakeisti iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“, atsižvelgiant į 1996-03-01 kadastro duomenų bylą (Pastato paskirtis nurodyta „Gyvenamoji (2 butų pastatas)“ ir Nekilnojamojo turto registro 2005-02-24 išrašą (nurodyta Pastato paskirtis „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“). Teigia, kad dėl šios klaidos savivaldybė negali suteikti adreso butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su prašymu pateikė Registrų centro Vilniaus filialo 2005-02-24 pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, 2005-05-05 susitarimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kopiją ir 1996-03-01 Namų valdos techninės apskaitos bylos dokumentų kopiją.
2023-03-23 raštu Nr. S-11865 (1.4 E) „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir 2023-03-23 sprendimas) kadastro tvarkytojas pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriuo pareiškėjo 2023-02-28 prašymą ištaisyti duomenis pakeičiant Pastato paskirtį netenkino. Nurodė, kad patikrinus Pastato archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje bei elektroniniame dokumentų archyve sukauptus dokumentus ir duomenis, įrašytus į Nekilnojamojo turto registrą, nustatyta, kad teritorinis registratorius 2005-09-21 tvarkė įrašus Nekilnojamojo turto registre – registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė duomenis apie paskirtį iš „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ į „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ statinių suformavimo dokumentų, kurių pagrindu buvo atlikta teisinė registracija įregistruojant dokumentus (t. y. iki Registro įstatymo įsigaliojimo, dokumentais, kurie patvirtina statinių suformavimą, laikomi dokumentai, kurių pagrindu teisinė registracija atlikta, t. y. statinių pirkimo sutartys ir kt.), pagrindu. Paaiškino, kad norminiai teisės aktai, reguliuojantys teritorinio registratoriaus veiklą, nenumato teisės teritoriniam registratoriui vertinti jo priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Teritorinio registratoriaus priimti sprendimai skundžiami Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Pastato archyvinėje kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje bei elektroniniame dokumentų archyve sukaupti dokumentai apie pastato paskirtį nevienareikšmiai, be to, Pastatas nuosavybės teise priklauso dviem savininkams ir toks ištaisymas turėtų įtaką daiktinių teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojui, o bendraturčio prašymas arba kartu su pareiškėjo prašymu bendraturčio sutikimas (susitarimas) dėl duomenų pakeitimo nepateiktas.
2023-03-29 pareiškėjas pateikė Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija) raštą (skundą), kuriuo prašyta „ištaisyti 2005-09-21 kadastro duomenų klaidą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), taip atstatant faktinę padėtį ir galimybę teisėtai ir sąžiningai naudoti gyvenamąjį dviejų butų paskirties namą“.
2023-04-05 raštu Nr. S-13021 (1.4 Mr) „Dėl pateikto skundo“ Komisija nustatė terminą patikslinti skundo reikalavimą.
2023-04-11 pareiškėjas pateikė Komisijai raštą (skundą), kuriame nurodė, kad apie pakeistą Pastato paskirtį pareiškėjas sužinojo iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo (vyr. architekto) skyriaus 2023-02-27 rašto Nr. A33(8)-100 „Dėl adreso suteikimo“ (toliau – ir 2023-02-27 raštas). Apie konkretų Registrų centro teritorinio registratoriaus 2005-09-21 sprendimą, t. y. apie Pastato paskirties iš „gyvenamosios (dviejų butų)“ į „gyvenamosios (vieno buto)“ pareiškėjas sužinojo iš kadastro tvarkytojo 2023-03-23 sprendimo. Iki 2023-02-27 rašto gavimo Pastato paskirtis pareiškėjui buvo žinoma iš Registrų centro Vilniaus filialo 2005-02-24 pažymėjimo, 2005-04-28 pažymos apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir turimos Pastato kadastro duomenų bylos, kuriose Pastato paskirtis nurodyta „gyvenamoji (dviejų butų)“, o apie teritorinio registratoriaus 2005-09-21 sprendimą pareiškėjas jokiomis priemonėmis nebuvo informuotas. Nurodė, jog prašo pakeisti teritorinio registratoriaus 2005-09-21 sprendimą keisti Pastato paskirtį į „gyvenamosios paskirties (vieno buto)“ ir grąžinti Pastato paskirtį į „gyvenamosios paskirties (dviejų butų)“, kuri buvo įrašyta Nekilnojamojo turto registre iki 2005-09-21.
2023-04-12 raštu Nr. S-13514 (1.4 Mr) Komisija, vadovaudamasi Registrų centro generalinio direktoriaus 2021-07-23 įsakymu Nr. VE-434 (1.3E) patvirtinto Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos darbo reglamento 5.9 ir 15.7 papunkčiais, į skundo nagrinėjimo procedūrą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė Pastato bendraturtę A. C..
2023-04-24 atsiliepime, pateiktame Komisijai, A. C. nurodė, kad 2016 m. po tėvo S. Š. mirties ji tapo Pastato 60/100 dalies savininke. 2018 m. po motinos Č. Š. mirties A. C. tapo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir šalto vandens tiekimo vamzdyno savininke. Nurodė, kad įregistravo savo nuosavybę ir sudarė sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Nurodė, kad A. C. ir jos sūnaus A. C. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsiliepime prašyta pareiškėjo skundą nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka ir priimti teisingą sprendimą.
2023-05-08 sprendimu Nr. CSPR-208 „Dėl teritorinio registratoriaus ir kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų“ (toliau – ir 2023-05-08 sprendimas) Komisija nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti skundą dalyje dėl Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-21 sprendimo (įforminto įrašo padarymu Nekilnojamojo turto registre) panaikinimo; taip pat palikti galioti kadastro tvarkytojo 2023-03-23 sprendimą.
Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso nuostatos, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Registro įstatymas; ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 4 d.).
Pirmiausia, pareiškėjas ginčija Sprendimą 2 dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2005-09-21 sprendimo (įforminto įrašo patikslinimu Nekilnojamojo turto registre) paduoti, iš esmės teigia, jog nepagrįstai neatnaujintas terminas skundui dėl 2005-09-21 sprendimo (įforminto pakeitimais registre) paduoti. Šį teiginį grindžia tuo, kad apie pakeistą Pastato paskirtį netiesiogiai sužinojo iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019-07-17 rašto, ir, kreipęsis į atsakovę paaiškinimo 2019-07-31, 2019-08-13 el. paštu gavo atsakovės raštą, informuojantį apie konkretų sprendimą (2005-09-21 teritorinio registratoriaus sprendimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl namo paskirties pakeitimo, taigi iš esmės apie 2005-09-21 sprendimą sužinojo 2019-08-13. Nurodo, jog skundo Komisijai negalėjo pateikti nustatytu terminu dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių - po širdies infarkto buvo ligoninėse bei reabilitacijos įstaigoje (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio iki rugsėjo buvo nedarbingas, po infarkto sveikata blogėjo, 2020 metais diagnozuota onkologinė liga, vyko chemoterapinis gydymas, atlikta KKL transplantacija, reabilitacija, 2023 m., kai sveikata pakankamai sustiprėjo, ėmėsi savo teisių gynimo veiksmų.
Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šį skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi Registro įstatymas numato, jog skundo padavimo Komisijai pradžia laikytinas skundžiamo sprendimo priėmimo momentas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne dėl to asmens, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (pvz., 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011; 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011; 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1408-502/2018).
Iš teismų praktikos matyti, jog skundo Komisijai padavimo terminas skaičiuojamas nuo momento, kada skundžiamas sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, jei teritorinio registratoriaus sprendimas priimtas pareiškėjui nedalyvaujant, o ne nuo tokio sprendimo priėmimo dienos (žr. pvz. VAAT 2015 m. birželio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4351-142/2015, 2017 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1046-426/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog apie 2005-09-21 teritorinio registratoriaus sprendimą jam tapo žinoma iš atsakovės 2019-08-13 rašto. Atsakovė neginčija, jog apie 2005-09-21 teritorinio registratoriaus sprendimą, įformintą įrašu Nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centras pareiškėjo nebuvo informavęs iki 2019-08-13. Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, jog vėliausiai apie Pastato naudojimo paskirties pakeitimą pareiškėjas sužinojo, elektroniniu paštu gavęs 2019-08-13 Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus raštą Nr. S-50019 (14.1 E), kuriuo nurodyta, kad pagal archyvinėje Pastato kadastro ir registro dokumentų byloje esančius dokumentus bei Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus duomenis, nustatyta, kad teritorinis registratorius 2005-09-21, vadovaudamasis Registro įstatymo 33 straipsniu, tvarkė įrašus Nekilnojamojo turto registre, t. y. Pastato paskirtį iš „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“ patikslino į „Gyvenamoji (vieno buto pastatai)“, nes kadastro ir registro dokumentų byloje dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo suformavimą dvibučiu namu, nėra, o Pastatas yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas, esamų bei buvusių savininkų nuosavybės teises patvirtinančiuose dokumentuose nurodytos bendraturčių turto dalys, Pastatas įstatymų nustatyta tvarka atskirais nekilnojamojo turto objektais – butais – nesuformuotas, butų numeriai neįregistruoti Adresų registre. Atsakovės 2019-08-13 raštą pareiškėjas gavo 2019-07-31 pareiškėjo prašyme nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kaip tai patvirtina 2019-08-13 rašto operacijų žurnalas, suformuotas VĮ Registrų centro Dokumentų valdymo sistemoje. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir minėtą teismų praktiką, laikytina, jog skundo dėl 2005-09-21 teritorinio registratoriaus sprendimo padavimo termino pradžia yra 2019-08-13, atitinkamai vertintina, jog Komisija Sprendime 2 pagrįstai skundo dėl 2005-09-21 teritorinio registratoriaus sprendimo padavimo termino skaičiavimo pradžia laikė 2019-08-13.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011-03-10 nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad, sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios (žr. pvz., LVAT 2012-07-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2064/2012, 2014-03-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-728/2014, 2016-06-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2203-520/2016).
Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016, 2020-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2020).
Skundžiamu Sprendimu 2 Komisija atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl 2005-09-21 sprendimo paduoti, motyvuodama tuo, kad pareiškėjui apie teritorinio registratoriaus 2005- 09-21 sprendimą neabejotinai tapo žinoma 2019-08-13, tačiau į Registrų centrą raštu dėl Pastato paskirties 2023-02-28 kreipėsi tik 2023-03-01, o skundas Komisijai paduotas tik 2023-03-31, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios, o su 2023-03-28 skundu Komisijai ir 2023-04-11 patikslintu skundu Komisijai pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo paduoti skundo dėl 2005-09-21 sprendimo. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2023-03-28 skundu Komisijai ir 2023-04-11 patikslintu skundu Komisijai nepateikė pagrindimo, jog dėl objektyvių priežasčių laiku negalėjo paduoti skundo dėl 2005-09-21 sprendimo, taip pat nepateikė su tuo susijusių įrodymų. Pareiškėjas patikslintu skundu teismui nurodo, jog po ištikusio širdies infarkto gydėsi ligoninėse, jam buvo taikoma reabilitacija (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. birželio iki rugsėjo buvo nedarbingas, po infarkto sveikata blogėjo, 2020 metais diagnozuota onkologinė liga, vyko chemoterapinis gydymas, jam atlikta KKL transplantacija, po to taikyta reabilitacija, tik 2023 m. sveikata pakankamai sustiprėjo, kad galėtų imtis savo teisių gynimo veiksmų. Pareiškėjas yra pateikęs teismui e.sveikatos planinės pagalbos suvestinę, iš kurios matyti, kad 2018-11-22 lankytasi pas medicinos gydytoją (duomenys neskelbtini), 2019-06-26 lankytasi (duomenys neskelbtini) pas vidaus ligų gydytoją, 2019-06-12 lankytasi (duomenys neskelbtini) pas vidaus ligų gydytoją, 2019-07-03 diagnozuotas ūminis transmuralinis apatinės miokardo sienelės infarktas. Taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) 2023-05-25 ambulatorinio apsilankymo aprašymas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas (kitos ligos pakartotinai diagnozuojamos šiais metais). Persirgtas priekinis-šoninis miokardo infarktas su ST pakilimu. (duomenys neskelbtini). Visgi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atnaujinti termino skundui dėl 2005 m. teritorinio registratoriaus sprendimo paduoti, nes nepateikta duomenų, kad visą 3 metų laikotarpį pareiškėjas objektyviai negalėjo nepertraukiamai ginti savo pažeistų teisių. Dėl to pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą 2 dalyje, kurioje atsisakyta atnaujinti skundo dėl 2005-09-21 sprendimo padavimo terminą, laikytinas nepagrįstu, todėl nėra pagrindo jo tenkinti.
Pareiškėjas taip pat ginčija Sprendimą 2 dalyje dėl kadastro tvarkytojo 2023-03-23 sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023-02-28 prašymą (toliau – ir Prašymas) dėl Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų klaidingų duomenų apie Pastato paskirtį ištaisymo į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tuo, jog pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto kadastriniai ir registro pakeitimai 2005-09-21 padaryti pažeidžiant Registro įstatymo 33 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas (teritorinis registratorius gali taisyti klaidingus duomenis tik suinteresuoto asmens reikalavimu, o savo iniciatyva – tik kai toks taisymas nepažeidžia daikto turėtojų ir trečiųjų asmenų interesų); Pastato 40/100 dalių butą jis įgijo bendrosios dalinės nuosavybe (duomenys neskelbtini), motinai šį turto objektą padovanojus, kai VĮ Registrų centro išrašuose ir namų valdos kadastrinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) namo paskirtis buvo nurodyta - gyvenamoji dviejų butų; sprendimas yra formalus ir nepagrįstas; dėl 2005-09-21 sprendimo pareiškėjas pateko į diskriminuojančią padėtį, nes negali atnaujinti savo valdomos Pastato dalies kadastrinių duomenų, atskirai įrengti inžinierinių komunikacijų įvadų; skundžiami sprendimai neatitinka CK nuostatų, teisingumo, nešališkumo ir lygiateisiškumo principų.
Teismas pažymi, jog pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto kadastrinių ir registro pakeitimų, atliktų 2005-09-21 atsakovės sprendimu, teisėtumas nėra nagrinėtinas, nustačius, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl minėto sprendimo paduoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl atsakovės atsisakymo tenkinti Prašymą dėl klaidos registre taisymo. Taip pat pažymėtina, kad registro duomenų pakeitimas ir registre esančių klaidų taisymas yra skirtingos administracinės procedūros. Negalimas registro duomenų pakeitimas (atkeitimas ar atstatymas) per klaidų taisymo institutą. Klaidų taisymas galimas ir paties Registro tvarkytojo iniciatyva, pastebėjus aiškius neatitikimus su jam pateiktais dokumentais ar registre jau esančiais įrašais. Tai susiję su tuo, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.).
Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato nekilnojamojo turto kadastro įrašų apie nekilnojamuosius daiktus ištaisymo tvarką: „Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui“.
Registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato: „Suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų“.
Registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis nustato: „Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.
Iš minėto reguliavimo matyti, jog duomenys Nekilnojamojo turto registre ir kadastre gali būti ištaisyti dviem atvejais - kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Komisija Sprendimu 2 vertino NTR duomenų taisymo tuo pagrindu, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, pagrįstumą.
Sprendimu 2 iš esmės vertinta, jog nebuvo pagrindo tenkinti Prašymą, kadangi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie Pastato naudojimo paskirtį nelaikytini klaidingais, nes atitinka nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ((duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartis), Pastatas įstatymų nustatyta tvarka atskirais nekilnojamojo turto objektais - butais – nesuformuotas, o Pastato kadastro duomenų bylos duomenys, nors ir nevienareikšmiški, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į nuosavybės teises pagrindžiančius dokumentus ir pakeisti Pastato paskirtį iš „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“ į „gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Sprendime 2 aiškiai nurodytos skundžiamo sprendimo išvadas lėmusios faktinės aplinkybės ir pateiktas jų teisinis įvertinimas (žr. 17 ir 18 punktai).
Registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalis nustato, jog, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį.
Registro įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, be kita ko: „2) registruojamo nekilnojamojo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto“; „5) registruoto nekilnojamojo daikto (dydžio, paskirties ir pan.) pakitimai, taip pat daiktines teises į jį turinčių fizinių asmenų vardo, pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai“; „9) naujo nekilnojamojo daikto suformavimas ar buvusio nekilnojamojo daikto išnykimas“.
Registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog, kai registruojama bendroji dalinė nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo turto registre nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių.
Kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi: „2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą“; „3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas“.
Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog nekilnojamieji daiktai formuojami, be kita ko, „2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus“, o šio straipsnio 4 dalis nustato, jog nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
Gyvenamasis namas yra pastatas (statinio rūšis), kuris pagal pagrindinę naudojimo paskirtį yra skirstomas į vieno buto pastatus, dviejų butų pastatus ir trijų bei daugiau butų – daugiabučius pastatus (žr. Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 3 priedą).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamo turto registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Kol nėra nuginčyti dokumentai, kurių pagrindu šiuo metu yra įregistruotos asmenų daiktinės teisės, registro tvarkytojas negali savarankiškai atlikti jokių įrašų pakeitimų, kurie galėtų nulemti daiktinių teisių savininkų teisių turinio ir apimčių pasikeitimą.
Kaip matyti iš nurodyto reguliavimo ir teismų praktikos, NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.
Bylos rašytiniais duomenimis, pareiškėjas kartu su A. C. yra įregistruoti kaip Pastato bendrasavininkai, nustatant konkrečias valdomo turto dalis (atitinkamai 40/100 ir 60/100 Pastato dalių), notarine forma patvirtintos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-04-20 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartyje nurodoma, jog G. V. dovanoja pareiškėjui 40/100 Pastato dalis, plane pažymėta indeksu 1A1m, gyvenamojo namo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). 1960-07-01 sutartyje, kuria Š. S. pardavė G. V. 40/100 dalį Pastato, nurodoma, jog pirkėjos naudojimui atitenka vienas butas (patalpos, pažymėtos I-3, I-4, I-2, 1-1), Pastatas bendrasavininkų valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad būtent šios sutarties pagrindu buvo įgyta dalis bendro daikto (pastato), o tai, kad sutartyje papildomai aptarta ir naudojimosi tvarka negalėjo būti pagrindu įtvirtinti, jog pastatas yra dviejų butų statinys. Šią išvadą patvirtina ir vėlesni tarp bendraturčių sudaryti sandoriai: NTR nuo 2005-05-26 registruotas bendraturčių 2005-05-05 pareiškėjo ir S. Š. susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naudojimosi Pastatu, kuriame nurodoma, jog Pastato paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų pastatai). Pažymėtina, kad šio susitarimo nebūtų reikėję, jei pareiškėjas (jo motina) būtų įgijusi butą, kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą. Taigi byloje esantys pareiškėjo nuosavybės ir valdymo teisę patvirtinantys dokumentai pagrindžia, jog pareiškėjas buvo apdovanotas 40/100 Pastato dalimi, kurios paskirtis – gyvenamoji. Atsižvelgiant į tai, jog Nekilnojamo turto registro tvarkytojas tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, ir į minėtas aplinkybes, teismas vertina, jog pagrįstai buvo atsisakyta skundžiamais sprendimais taisyti registre kaip klaidas įrašus, kurių buvimo nepatvirtina registratoriui pateikti ir jo valdomi nekilnojamojo daikto registracijos pagrindu esantys sandoriai.
Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie daiktą ar nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė ir nenurodė sandorių ar dokumentų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl klaidos registre padarymo nurodant pastato paskirtį „gyvenamoji (vieno buto pastatai)“. Tai, kad išvestiniuose dokumentuose (NTR išrašuose) ir tęsiant NTR išrašuose nurodytą iki kadastro duomenų įrašo patikslinimo netikslumą (gyvenamoji (dviejų butų pastatai)) kituose dokumentuose buvo netiksliai įvardijama pastato paskirtis, kurios nepatvirtina jokie dokumentai, - neduoda pagrindo konstatuoti esant klaidą Nekilnojamojo turto registre, nes būtent sandoriai, kurių pagrindu registruotas daiktas, patvirtina, kad daiktas yra vienas, jį nuosavybės teise valdo nuo 1960 metų sandorio du bendraturčiai, kurie taip pat yra sutarę dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri buvo įtvirtinta 1960 metų sandoryje, o 2005 metais sudarytas atskiras susitarimas. Tai, kad bendraturčiai yra sutarę dėl bendro daikto naudojimosi tvarkos, aptardami kiekvieno jų atskirai naudojamas patalpas, neduoda pagrindo išvadai apie dviejų butų statinio sukūrimą statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme.
Kiti šalių argumentai, nesusiję su skundžiamais administraciniais sprendimais (dėl nuotekų šalinimo ar kitų inžinerinių įrenginių įrengimo ir registravimo, statybos), atskirai nevertinami kaip išeinantys už nagrinėjamo ginčo ribų.
Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Teismas taip pat turi teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (ABTĮ 40 str. 4 d.). Atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo prašo priteisti iš pareiškėjo 695,75 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į skundą parengimą, kurias patvirtina sudaryta atstovavimo su advokate V. G.-O. sutartis dėl teisinių paslaugų, išrašyta sąskaita-faktūra ir 2023-07-11 apmokėjimo dokumentas. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundas atmestas, ir į tai, jog pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens interesai yra priešingi, trečiasis asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau - VDU). Trečiojo suinteresuoto asmens išlaidos sumokėtos 2023 m. III ketvirtį, atitinkamai taikytinas VDU už 2023 m. I ketvirtį 1959,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už atsiliepimą yra 2,5; už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1.
Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta suma už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio vidurkio, dėl ko prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo A. V. skundą.
Patenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš pareiškėjo A. V. trečiajam suinteresuotam asmeniui A. C. 695,75 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 75 euro centus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.