- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- eA-2203-520/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02318-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- T. N.
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 24 d. sprendimą „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą (toliau – ir atsakovė) atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ (toliau – ir Marijampolės filialo sprendimas) panaikinimo paduoti; 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą priimti skundą dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ ir išnagrinėti jį iš esmės.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės filialo sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2015 m. sausio 19 d., tačiau pareiškėjui šis sprendimas įteiktas tik 2015 m. vasario 18 d., t. y. jau pasibaigus jo apskundimo terminui. Marijampolės filialo sprendime jo apskundimo terminas nenurodytas, todėl pareiškėjas manė, kad šis sprendimas gali būti apskųstas per mėnesį nuo jo gavimo dienos, t. y. iki 2015 m. kovo 18 d. Pareiškėjo teigimu, jis apie pasibaigusį terminą Marijampolės filialo sprendimui apskųsti sužinojo tik po kreipimosi į advokatą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jis apskundimo terminą praleido dėl objektyvių ir ne nuo jo (pareiškėjo) valios priklausiusių svarbių priežasčių, kurios jam užkirto kelią laiku ir tinkamai realizuoti teisę į gynybą. Komisija nepagrįstai vertino tik dalį pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą nurodytų motyvų, nors faktinė situacija turėjo būti vertinama kaip visuma.
Pareiškėjas nesutiko su Komisijos pozicija, kad pareiškėjas ar jo įgaliotas atstovas nebuvo suinteresuoti atsiimti gautos registruotos siuntos su Marijampolės filialo sprendimu, ir pažymėjo, jog jis pranešimo apie siuntą, kuria, pasak Komisijos, jam buvo siųstas Marijampolės filialo sprendimas, negavo. Pareiškėjas taip pat nesutiko su Komisijos nurodymu, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar jo prašymas išnagrinėtas, ir laikėsi pozicijos, jog jis neturėjo pareigos kontroliuoti pateikto prašymo nagrinėjimo eigos, todėl pasikliovė VĮ Registrų centro Marijampolės filialo veiksmais, tikėjosi, kad, išnagrinėjus prašymą, jis bus tinkamai ir laiku informuotas apie priimtą sprendimą, bus išaiškintas sprendimo apskundimo terminas. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro Marijampolės filialas galėjo pakartotinai išsiųsti jam Marijampolės filialo sprendimą, o visa rizika dėl Marijampolės filialo sprendimo neįteikimo iki jo apskundimo termino pabaigos nepagrįstai perkelta pačiam pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovė VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovė paaiškino, kad Marijampolės filialo sprendimas, kurio apskundimo terminą prašoma atnaujinti, pareiškėjui buvo išsiųstas 2014 m. gruodžio 22 d. registruota pašto siunta jo nurodytu adresu, tačiau pareiškėjas siuntos iš pašto skyriaus neatsiėmė, todėl ji 2015 m. vasario 4 d. (pasibaigus saugojimo terminui) buvo grąžinta VĮ Registrų centro Marijampolės filialui. Atsižvelgusi į tai, atsakovė laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas nesiekė sužinoti priimto sprendimo turinio. Atsakovės teigimu, Marijampolės filialo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tada, kai jis pradėjo domėtis prašymo nagrinėjimu VĮ Registrų centro Marijampolės filiale, t. y. jau pasibaigus nustatytam Marijampolės filialo sprendimas apskundimo terminui. Marijampolės filialo sprendimo įteikimo aplinkybes lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne nuo jo valios nepriklausiusios priežastys.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu pareiškėjo T. N. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą ir prašė pripažinti savarankišku daiktu (atskiru nekilnojamojo turto objektu) automobilių stovėjimo aikštelę bei į naują registrą įtraukti jos unikalų numerį, tačiau Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Marijampolės filialo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau neįteikus šios siuntos gavėjui, ji 2015 m. vasario 5 d. buvo grąžinta siuntėjui. Pareiškėjui Marijampolės filialo sprendimas įteiktas 2015 m. vasario 18 d., o 2015 m. kovo 6 d. pareiškėjas su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas atnaujinti terminą skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo paduoti. Komisija Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl minėto sprendimo.
Teismas atmetė pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad jis apie termino praleidimą sužinojo tik kreipęsis į advokatą teisinės pagalbos, nes nustatė, jog atstovavimo sutartis buvo sudaryta tik 2015 m. balandžio 20 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui turėtų būti žinomi teisės aktuose nustatyti terminai, nes pareiškėjas yra aktyvus teisinių santykių ir teisminių procesų dalyvis bei jam nuolat teisinę pagalbą teikia kvalifikuoti teisininkai. Atsižvelgęs į tai, teismas nepripažino pagrįstu pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad Marijampolės filialo sprendimo apskundimo terminas galėtų būti skaičiuojamas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos. Teismo vertinimu, pareiškėjui turėjo būti žinomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas, NTRĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo terminas, t. y. tai, jog nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo 2014 m. gruodžio 11 d. prašymas turėjo būti išnagrinėtas iki 2014 m. gruodžio 23 d. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki 2015 m. vasario 12 d. nesidomėjo prašymo nagrinėjimu VĮ Registrų centro Marijampolės filiale, prašymo išnagrinėjimo rezultatu ėmė domėtis praėjus daugiau nei 2 mėnesiams po termino sprendimui apskųsti pabaigos, todėl sprendė, jog pareiškėjo visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvų, kurie neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.
Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012 ir konstatavo, kad pareiškėjas pripažintinas atsakingu už savo neveikimo sukeltas neigiamas teisines pasekmes, nes turėjo galimybę domėtis prašymo nagrinėjimo eiga, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įraše matyti, jog jo prašyme nurodyta atskiru nekilnojamuoju turto objektu prašyta įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelė nėra įtraukta į registrą, tačiau to nepadarė. Nors Marijampolės filialo sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau teismas sprendė, kad tai nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškintis skundo padavimo tvarką. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo jo paties valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis skundo dėl Marijampolės filialo sprendimo padavimo termino praleidimo priežastimis.
III.
Pareiškėjas T. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir neobjektyviai išaiškino bei įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymų visumą, dalies pareiškėjo nurodytų aplinkybių visiškai netyrė, jų nevertino, o dalį aplinkybių vertino prieštaringai, neteisingai, dėl to priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas yra atstovaujamas advokato kitais klausimai kituose teisminiuose procesuose, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui turėjo būti žinomas bet koks teisinis reglamentavimas, įskaitant Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir 31 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. Vien dalyvavimas kituose teisminiuose procesuose savaime nereiškia, kad pareiškėjui turėjo būti žinomi teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo ir jo apskundimo terminai, nes pareiškėjas nedalyvauja jokiame teisminiame procese, kuriame būtų keliamas klausimas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo ir jo apskundimo.
3. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą išnagrinėjimo 10 darbo dienų terminas, tačiau ši teisės norma nereglamentuoja prašymo pripažinti nekilnojamąjį daiktą savarankišku daiktu, atskiru nekilnojamojo turto objektu, ir jo unikalaus numerio įtraukimo į naują registrą išnagrinėjimo termino, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjo prašymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalį turėjo būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turėjo būti įrašyti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po prašymo padavimo dienos.
4. Net jeigu šiuo atveju turėjo būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 darbo dienų terminas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad terminas išnagrinėti prašymą suėjo 2014 m. gruodžio 23 d., nes terminas išnagrinėti prašymą turėjo sueiti 2014 m. gruodžio 25 d. Pareiškėjas prašymo nagrinėjimu VĮ Registrų centro Marijampolės filiale ėmė domėtis praėjus ne daugiau nei 2 mėnesiams po termino sprendimui apskųsti pabaigos, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bet mažiau nei mėnesiui po termino sprendimui apskųsti pabaigos.
5. Pareiškėjas neturi prieigos prie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, todėl neturėjo galimybės matyti, kad jo prašyme nurodyta atskiru nekilnojamuoju turto objektu prašyta įregistruoti automobilių stovėjimo aikštelė nėra įtraukta į atskirą registrą.
6. Pirmosios instancijos teismas, ginčijamo individualaus akto neįteikimo laiku ir apskundimo tvarkos jame nenurodymo nelaikydamas tomis aplinkybėmis, kurios suteikia teisę atnaujinti praleistą jo apskundimo terminą, nukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sukurto precedento, jog teisės akte nenurodymas apskundimo tvarkos (2004 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-266/2004), neįteikimas ginčijimo individualaus akto (2007 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-264/2007) yra tos aplinkybės, kurios suteikia teisę atnaujinti procesinius terminus.
7. Nagrinėjamu atveju neatnaujinus termino skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo panaikinimo paduoti, automobilių stovėjimo aikštelė (savarankiškas daiktas) liks įregistruota kaip žemės sklypo, kuris yra įkeistas, priklausinys ir galės būti realizuojama kartu su įkeistu žemės sklypu, nors tokia situacija neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, pažeistų konstitucinius proporcingumo ir teisinės valstybės principus bei būtų neadekvati pavėlavimo paduoti skundą pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos esminis dalykas – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimo Nr. cspr1-64 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“, kuriuo atmestas pareiškėjo T. N. prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas taip pat yra pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovę VĮ Registrų centrą atnaujinti terminą skundui dėl VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ panaikinimo paduoti, priimti skundą dėl Marijampolės filialo sprendimo ir išnagrinėti jį iš esmės.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Marijampolės filialą su 2014 m. gruodžio 11 d. prašymu pripažinti automobilių stovėjimo aikštelę savarankišku daiktu (atskiru nekilnojamojo turto objektu) bei įtraukti jos unikalų numerį į naują registrą. VĮ Registrų centro Marijampolės filialas 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ informavo pareiškėją, kad motyvai, argumentai ir teisės aktai, dėl kurių automobilių stovėjimo aikštelė neregistruojama atskiru nekilnojamuoju daiktu, yra išdėstyti kadastro tvarkytojo 2014 m. lapkričio 13 d. priimtame sprendime Nr. (2070/08)MAS-4193. Marijampolės filialo sprendime taip pat nurodyta, kad aikštelė yra įregistruota žemės sklypo priklausiniu, pareiškėjo prašymas dėl automobilių stovėjimo aikštelės įregistravimo atskiru nekilnojamuoju daiktu yra nepagrįstas ir netenkintinas. Iš Marijampolės filialo sprendimo matyti, kad jame nebuvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Marijampolės filialo sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas registruota pašto siunta 2014 m. gruodžio 22 d. pareiškėjo nurodytu adresu, tačiau neįteikus šios siuntos gavėjui, ji 2015 m. vasario 5 d. buvo grąžinta siuntėjui (VĮ Registrų centro Marijampolės filialui). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės filialo sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. vasario 18 d. VĮ Registrų centre 2015 m. kovo 13 d. gautas pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo paduoti ir 2015 m. kovo 6 d. skundas dėl Marijampolės filialo sprendimo panaikinimo. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2015 m. kovo 6 d. prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, Sprendimu jį atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Marijampolės filialo sprendimo. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad Komisija nepripažino svarbiomis pareiškėjo nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos priimtu sprendimu neatnaujinti praleisto skundo padavimo termino, šioje byloje teigė, kad jis apskundimo terminą praleido dėl objektyvių ir ne nuo pareiškėjo valios priklausiusių svarbių priežasčių, o visa rizika dėl Marijampolės filialo sprendimo neįteikimo iki jo apskundimo termino pabaigos nepagrįstai perkelta pačiam pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nepripažino pagrįstais ir teisėtais, todėl netenkino skundo reikalavimų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti skundo reikalavimai, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamo individualaus akto neįteikimo laiku ir apskundimo tvarkos jame nenurodymo nelaikydamas tomis aplinkybėmis, kurios suteikia teisę atnaujinti praleistą jo apskundimo terminą, nukrypo nuo šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sukurto precedento. Pareiškėjas teigia, kad nėra pagrindo išvadai apie pareiškėjo visišką pasyvumą ir procesinį neveikimą.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo šioje byloje išsakytus argumentus, dėl kurių turėjo būti tenkintas jo prašymas atnaujinti praleistą skundo Centriniam registratoriui padavimo terminą, atsakovės atsikirtimus į pareiškėjo reikalavimus, vertindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (NTRĮ 30 str. 1 d. ir 31 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo Marijampolės filialo sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos, ir atmetė su tuo susijusius pareiškėjo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad terminas apskųsti Marijampolės filialo sprendimą baigėsi 2015 m. sausio 19 d., t. y. pareiškėjas į Centrinį registratorių su 2015 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi praleidęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teritorinio registratoriaus sprendimo apskundimo terminą.
Pagal NTRĮ 31 straipsnio 2 dalį, jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas; Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. NTRĮ nėra įtvirtinta nuostatų apie tai, kokios priežastys gali būti pripažintos svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad sprendžiant klausimą, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, turi būti įvertinta, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-728/2014).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis ir įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas terminą apskųsti Marijampolės filialo sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad teritorinis registratorius pareiškėjo prašymą išnagrinėjo rašytinės procedūros būdu ir jam (pareiškėjui) iš anksto nebuvo pranešta tiksli prašymo nagrinėjimo data, kurią žinodamas pareiškėjas galėtų kreiptis į instituciją dėl atsakymo pateikimo. Be to, teisės aktai neįpareigoja asmens, pateikusio prašymą teritoriniam registratoriui, pasibaigus jo išnagrinėjimo terminui, nedelsiant kreiptis į teritorinį registratorių dėl atsakymo gavimo. Išnagrinėjęs prašymą, teritorinis registratorius pagal NTRĮ 26 straipsnio 6 dalį ir 27 straipsnį turi pareigą įteikti arba išsiųsti priimtą sprendimą asmeniui. Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius priimtą sprendimą ne įteikė pareiškėjui asmeniškai, o išsiuntė jį registruota pašto siunta pareiškėjo nurodytu adresu, bet adresatui neįteikta pašto siunta grįžo siuntėjui, nurodant priežastį, kad adresatas siuntos neatsiėmė pašte.
Akcentuotina, kad kai kuriais atvejais teisės aktuose yra aiškiai nurodoma, jog institucijos išsiųsta pašto siunta adresatui laikoma įteikta tam tikrą dieną. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604 straipsnyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio kodekso 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus; dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 3 d.). Teisės aktuose, reglamentuojančiuose registratorių veiklą, nėra įtvirtinta taisyklė, kad praėjus tam tikram laikotarpiui po pašto siuntos išsiuntimo, būtų laikoma, jog ji buvo įteikta adresatui, t. y. pašto siuntos neatsiėmimas per tam tikrą laikotarpį taikytinuose teisės aktuose nėra prilygintas jos įteikimui.
Kaip jau minėta, nors vieno mėnesio terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos, tačiau šiuo atveju pareiškėjui Marijampolės filialo sprendimas buvo įteiktas praėjus beveik 2 mėnesiams nuo jo priėmimo dienos ir beveik mėnesiui nuo termino jį apskųsti pasibaigimo dienos. Komisija, Sprendime pažymėjusi, kad pareiškėjas nebuvo suinteresuotas atsiimti gautos registruotos siuntos, t. y. nesiekė sužinoti priimto sprendimo turinio, buvo nerūpestingas ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti, ar jo prašymas išnagrinėtas, iš esmės visą riziką dėl Marijampolės filialo sprendimo neįteikimo iki jo apskundimo termino pabaigos perkėlė pačiam pareiškėjui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog pašto siunta pareiškėjui buvo neįteikta būtent dėl jo paties kaltės.
Iš Sprendimo turinio matyti, kad, Komisijos teigimu, pareiškėjas negalėjo nežinoti, jog jo pateiktas prašymas nebus tenkinamas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu akcentuoja, kad Komisijos pozicija dėl pareiškėjo galimybės numatyti aplinkybę, jog būsimas teritorinio registratoriaus sprendimas jam bus nepalankus, nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino ar pareigas vykdė nesąžiningai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nežinodamas teritorinio registratoriaus priimto sprendimo turinio, negalėjo pasinaudoti savo teise apskųsti jį Centriniam registratoriui, nors tokio pobūdžio ginčuose skundo padavimas Centriniam registratoriui yra būtina sąlyga prieš kreipiantis į teismą dėl galbūt pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo. Taigi Komisijai neatnaujinus skundo padavimo termino ir nepriėmus nagrinėti pareiškėjo skundo dėl Marijampolės filialo sprendimo, pareiškėjui buvo užkirstas kelias dėl kilusio ginčo išsprendimo kreiptis į teismą. O tokia situacija gali lemti ne tik procesinių, tačiau ir materialiųjų teisių pažeidimą.
Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstyti argumentai nepaneigia fakto, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą Centriniam registratoriui paduotas per protingą laiko tarpą nuo Marijampolės filialo sprendimo gavimo dienos, t. y. nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų nepagrįstai delsęs (veikęs nepakankamai operatyviai) pateikti prašymą atnaujinti terminą ir skundą Centriniam registratoriui. Nagrinėjamu atveju neatmestina galimybė, kad Marijampolės filialo sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka taip pat apsunkino pareiškėjo teisės apskųsti jo netenkinantį teritorinio registratoriaus sprendimą įgyvendinimą ir turėjo įtakos, jog pareiškėjas į Centrinį registratorių kreipėsi su 2015 m. kovo 6 d. prašymu, o ne anksčiau. Nėra nuginčyta pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nedalyvauja jokiame teisminiame procese, kuriame būtų ginčijamas teritorinio registratoriaus sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui buvo iškilę objektyvių kliūčių laiku pateikti skundą Centriniam registratoriui, kurios užkirto kelią jam laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Marijampolės filialo sprendimą. Kadangi terminas skundui Centriniam registratoriui paduoti yra praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jis pareiškėjui Komisijos sprendimu turėjo būti atnaujintas. Pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas Centrinio registratoriaus sprendimu (NTRĮ 31 str. 2 d.), o Komisija Sprendime nenurodė kitų priežasčių, išskyrus termino praleidimą, dėl kurių pareiškėjo skundas neturėtų būti nagrinėjamas, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas įpareigoti Komisiją priimti sprendimą atnaujinti skundo padavimo terminą ir nagrinėti pareiškėjo skundą.
Apibendrinusi byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Komisija, atsisakydama atnaujinti skundo padavimo terminą, priėmė teisėtą sprendimą, yra nepagrįsta. Dėl šiame sprendime nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas ir atsakovė VĮ Registrų centras įpareigojama priimti sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjo skundui dėl Marijampolės filialo sprendimo panaikinimo paduoti bei šį skundą nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo T. N. apeliacinį skundą iš esmės tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo T. N. skundą iš esmės tenkinti.
Panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2015 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. cspr1-64 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“.
Įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą priimti sprendimą atnaujinti terminą pareiškėjo T. N. skundui dėl valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo 2014 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (2070/08)MAS-4673 „Dėl daikto pripažinimo atskiru nekilnojamuoju turto objektu ir jo unikalaus numerio įtraukimo į atskirą registrą“ panaikinimo paduoti ir šį skundą nagrinėti.
Sprendimas neskundžiamas.