Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai būtinumą atnaujinti skundo padavimo terminą grindė tuo, kad apie savo, kaip gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkių, teisių pažeidimą ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu sužinojo tik po to, kai jų atstovas advokatas R. Rukštelė. 2016-06-07, 2016-06-28 susipažino su namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylomis ir 2016-07-04 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve susipažino su palėpės įrengimo projektu, kuriame nerasta jokių projektinės dokumentacijos sprendinių ir bendrasavininkių sutikimų, susijusių su dalies laiptinės prijungimu prie buto (duomenys neskelbtini).

Susipažinimas vien tik su nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylomis neleido daryti išvados, kad bendro naudojimo koridoriaus dalis įregistruota kaip buto Nr. 20 savininkės nuosavybė ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu, priimtu 2013-03-08, nes kadastro byloje esančiame mansardos plane, sudarytame 1979-03-16, buvo užfiksuoti pakeitimai dėl dalies laiptinės prijungimo prie buto Nr. 20 ir pakeitimų data buvo nurodyta 1979-03-15 ir 1984-03-13. Tik susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve saugoma 1995-08-05 parengta palėpės įrengimo projektine dokumentacija, kurioje laiptinės prijungimas prie buto Nr. 20 nenumatytas ir kurioje esantis gyvenamojo namo 3 aukšto planas patvirtina, kad tuo metu laiptinės dalis prie buto Nr. 20 dar nebuvo prijungta, tapo aišku, kad bendro naudojimo koridoriaus dalis įregistruota kaip buto Nr. 20 savininkės nuosavybė būtent ginčijamu teritorinio registratoriaus sprendimu ir tai padaryta neturint tam reikalingų bendraturčių sutikimų.

Atsakovas ginčijamame sprendime pats įvardija priežastį, dėl kurios pareiškėjai iš VĮ Registrų centro turimų dokumentų negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą ir tuo pačiu patvirtina, kad tai yra objektyvi, nuo jų valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios jie neturėjo galimybės paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai, kaip ir atsakovas, iš įrašų registro duomenyse preziumavo, kad buto Nr. 20 rekonstrukcija, prijungiant prie jo dalį bendros laiptinės, yra teisėta. Tai, kad dalies laiptinės prijungimas prie buto Nr. 20 nebuvo numatytas palėpės įrengimo techninėje dokumentacijoje ir todėl yra neteisėtas, pareiškėjai sužinojo tik 2016-07-04, susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve saugoma 1995-08-05 parengta palėpės įrengimo projektine dokumentacija. Skunde nurodo, kad atsakovas ginčijamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl laikė, jog pareiškėjai turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, nepaisant to, kad pareiškėjams nebuvo žinoma apie dalies laiptinės prijungimo prie buto Nr. 20 neteisėtumą. Taip pat nepasisakė apie pareiškėjų skunde nurodytus argumentus, dėl to pareiškėjai buvo suklaidinti dėl buto Nr. 20 rekonstrukcijos laiko ir neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad bendro naudojimo koridoriaus dalis įregistruota kaip buto Nr. 20 savininkės nuosavybė teritorinio registratoriaus sprendimu, priimtu būtent 2013-03-08. Tik susipažinus su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve saugoma 1995-08-05 parengta palėpės rengimo projektine dokumentacija, kurioje laiptinės prijungimas prie buto Nr. 20 nenumatytas ir kurioje esantis gyvenamojo namo 3 aukšto planas patvirtina, kad tuo metu laiptinės dalis prie buto Nr. 20 dar nebuvo prijungta, pareiškėjams tapo aišku, kad bendro naudojimo koridoriaus dalis įregistruota kaip buto Nr. 20 savininkės nuosavybė būtent 2013-03-08 teritorinio registratoriaus sprendimu ir tai padaryta neturint tam reikalingų bendraturčių sutikimų. Ginčijamame sprendime nepasisakydamas dėl skunde nurodytų argumentų, pareiškėjų manymu, atsakovas priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas Centriniam registratoriui turi būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Teritorinis registratorius sprendimą priėmė 2013-03-08. Kadangi pareiškėjų skundas dėl teritorinio registratoriaus sprendimo VĮ Registrų centre gautas 2016-07-11, Komisija konstatavo, kad pareiškėjai praleido terminą skundui paduoti.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t.y. nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjai prašyme dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nurodė, kad apie teritorinio registratoriaus 2013-03-08 sprendimą sužinojo tik po to, kai jų atstovas advokatas R. R. 2016-06-07, 2016-06-28 susipažino su namo (duomenys neskelbtini), ir buto (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylomis ir 2016-07-04 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve susipažino su palėpės įrengimo projektu bei nerado bendraturčių sutikimų, susijusių su dalies laiptinės prijungimu prie buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjai nuo 2014-12-23 nuosavybės teise valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Juridinis pagrindas – 2014-12-23 pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 4840. Kartu su butu pareiškėjams pagal įstatymą buvo perleistos nuosavybės teises ir į name esančias bendro naudojimo patalpas. Sutarties 5.2. p. nustatyta, kad „Šalys patvirtina, kad prieš sudarant ir pasirašant šią sutartį, Pirkėjai kartu su Pardavėjais apžiūrėjo Daiktą jo buvimo vietoje. Pirkėjai susipažino su Daikto būkle, kokybe, naudojimo sąlygomis, kitomis savybėmis, nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir jokių pretenzijų dėl jo techninės būklės, kokybės, naudojimo sąlygų, kitų savybių ar dokumentų Pardavėjams neturi“. Komisija pažymėjo, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro duomenų byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dalis laiptinės yra atskirta įrengiant atskirą patalpą 20-1 ir ją prijungiant prie buto Nr. 20. Patalpa buvo prijungta 1997-2000 metais atliekant buto Nr. 20 rekonstrukciją, t. y. iki pareiškėjams įsigyjant butą Nr. 21, todėl tiek prijungimo faktas, tiek jo pasekmės (pareiškėjų skunde nurodytos apšvietimo sąlygos) pareiškėjams turėjo būti žinomi dar iki sutarties sudarymo, apžiūrėjus perkamą daiktą ir susipažinus su dokumentais. Duomenys apie buto Nr. 20 rekonstrukciją (tame tarpe apie laiptinės dalyje įrengtos patalpos 20-1 prijungimą prie buto) namo kadastro duomenų byloje užfiksuoti 1999-10-12, o registro duomenų byloje yra 2000-01-26 statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 057, kuris vienareikšmiai patvirtina šios rekonstrukcijos teisėtumą. Kiti namo bendraturčiai nei pačios rekonstrukcijos, nei Vilniaus filialo 2013-03-08 sprendimo, kuriuo buvo tik paviešintas teisėtai atliktos rekonstrukcijos faktas, neskundė ir neginčijo. Pareiškėjai visus klausimus dėl rekonstrukcijos arba dėl skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo turėjo galimybę išsiaiškinti ir sužinoti sudarydami pirkimo-pardavimo sutartį bei faktiškai apžiūrėję įsigytą turtą. Pareiškėjai nurodė, kad apie teritorinio registratoriaus 2013-03-08 sprendimą sužinojo tik po to, kai jų atstovas 2016-06-07 susipažino su namo registracijos dokumentais, tačiau nenurodė svarbių, objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jie arba jų atstovas negalėjo susipažinti su šiais dokumentais prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį arba iškart po jos sudarymo. Kadangi pareiškėjai prašyme dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo nenurodė svarbių, objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių jie negalėjo pateikti skundo per vieną mėnesį nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie rekonstruoto buto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, t. y, nuo 2014-12-23, todėl Komisija tenkinti pareiškėjų prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl teritorinio registratoriaus 2013-03-08 sprendimo apskundimo neturėjo teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Komisija 2016-08-10 sprendimu Nr. csprl-198 atmetė pareiškėjų prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, o skundo iš esmės nenagrinėjo.

Savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjai kaip naują argumentą nurodo tai, kad Komisijos sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, t. y. kad „registro duomenų byloje yra 2000-01-26 statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 057, kuris vienareikšmiai patvirtina šios rekonstrukcijos teisėtumą“ patvirtina, kad pareiškėjai negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą ir tai yra objektyvi, nuo pareiškėjų valios nepriklausanti aplinkybė, dėl kurios jie neturėjo galimybės paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Šį teiginį pareiškėjai paaiškina tuo, kad iki 2016-07-04 dėl įrašų registro duomenyse jie manė („preziumavo“), kad buto Nr. 20 rekonstrukcija, prijungiant prie jo dalį laiptinės, yra teisėta, tačiau 2016-07-04 susipažinę su Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve saugoma 1995-08-05 parengta palėpės įrengimo projektine dokumentacija, jie ėmė manyti (ir konstatuoti), kad buto rekonstrukcija yra neteisėta. Atsakovas nesutinka su šiuo pareiškėjų teiginiu, kadangi 2000-01-26 statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 057 yra oficialus viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuris patvirtina buto rekonstrukcijos teisėtumą nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjai mano, kad rekonstrukcija yra teisėta, ar ne. Palėpės projektinė dokumentacija, su kuria pareiškėjai susipažino 2016-07-04, teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo (ir nėra) teikiama VĮ Registrų centrui, o buvo (ir yra) teikiama leidimą rekonstruoti išduodančiai institucijai. Pareiškėjų akcentuojami bendraturčių sutikimai dėl bendro naudojimo patalpų rekonstrukcijos teisės aktų nustatyta tvarka taip pat nebuvo (ir nėra) teikiami VĮ Registrų centrui, o buvo (ir yra) teikiami leidimą rekonstruoti išduodančiai institucijai (leidimo rekonstruoti butą išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997-02-10 įsakymu Nr. 20 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 4.5.2. p., 4.5.4. p.). 2000-01-26 akte nurodyta, kad buto Nr. 20 rekonstrukcija buvo vykdoma pagal 1997-06-04 statybos leidimą ir kad ji atitinka visus nustatytus reikalavimus, kas reiškia, kad visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir bendraturčių sutikimai buvo gauti. Dokumentų, patvirtinančių, kad 2000-01-26 aktas yra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu pareiškėjai nepateikė, todėl jų teiginys, kad buto rekonstrukcija neteisėta yra tik jų subjektyvi nuomonė, kuri neatitinka faktinių aplinkybių (aktas yra nenuginčytas ir galiojantis). Tai, kad pareiškėjai iki 2016-07-04 buto rekonstrukciją vertino kaip teisėtą, o nuo 2016-07-04 ėmė ją vertinti kaip neteisėtą, negali būti vertinama kaip objektyvi, nuo jų valios nepriklausanti, aplinkybė dėl kurios jie praleido terminą skundui paduoti ir dėl ko šis terminas turėtų būti atstatytas.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su skundu. Prašė jį atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjai Centriniam registratoriui 2016-07-07 pateikė skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio registratoriaus 2013-03-08 priimto sprendimo. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2016-08-10 sprendimu atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėjai nenurodė jokių svarbių, objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių jie praleido Teritorinio registratoriaus priimto sprendimo apskundimo terminą.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad apie galimą teisių pažeidimą, susijusį su teritorinio registratoriaus priimtu sprendimu, jiems tapo žinoma tik tuomet, kai jų atstovas 2016-06-07 ir 2016-06-28 susipažino su VĮ Registrų centro Vilniaus filiale saugomose archyvinėse dokumentų bylose esančiais dokumentais bei susipažino su dokumentais, saugomais Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su šiais pareiškėjų teiginiais, kadangi, kaip jau nurodė savo sprendime Centrinis registratorius, K. V. ir L. M.-V., sudarę 2014-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog jiems yra žinoma perkamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), būklė. Pareiškėjai patvirtino, kad, prieš sudarant sutartį, kartu su pardavėjais apžiūrėjo butą, susipažino su nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais ir jokių pretenzijų dėl šio buto techninės būklės, kokybės, naudojimo sąlygų, kitų savybių ar dokumentų pardavėjams neturi. Pasak atsakovo, 2014-12-23 sudarant sutartį, pareiškėjams jau buvo žinoma apie daugiabučiame name esančių bendro naudojimo patalpų faktinę būklę. Ginčijamų bendro naudojimo patalpų prijungimas įvykdytas 1997-2000 metais, atliekant buto remonto darbus, todėl pareiškėjai nepagrįstai sužinojimo momentą apie galimą savo teisių pažeidimą sieja ne su 2014-12-23 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, bet su jų atstovo susipažinimu su archyvinėse dokumentų bylose esančiais dokumentais. Atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjai su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų bylomis, saugomomis VĮ Registrų centro Vilniaus filiale, susipažino dar 2016-04-28. Tuomet K. V., elektroninio ryšio priemonėmis 2016-04-26 teritoriniam registratoriui pateikęs prašymą susipažinti su nekilnojamųjų daiktų archyvinėmis dokumentų bylomis, o 2016-04-28 susipažinęs su šiomis archyvinėmis bylomis ir skaitmeniniame dokumentų archyve esančiais dokumentais, gavo pageidaujamų dokumentų kopijas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai jau 2014-12-23 žinojo apie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų faktinę padėtį, o 2016-04-28 gavo šio daugiabučio namo, butų archyvinėse dokumentų bylose esančių dokumentų kopijas, tačiau į Centrinį registratorių kreipėsi tik 2016-07-07, praleidę Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d. nurodytą teritorinio registratoriaus 2013-03-08 priimto sprendimo apskundimo terminą. Pareiškėjai nenurodė jokių svarbių, objektyviai nuo jų valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių teritorinio registratoriaus sprendimą apskųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie galimą teisių pažeidimą momento.

Atsiliepime nurodyta, kad abejotina pareiškėjų teisė teikti skundą dėl teritorinio registratoriaus 2013-03-08 priimto sprendimo. Pasak VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, trečiojo suinteresuoto asmens M. A. K. nuosavybės teise valdomo buto registro duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo pakeisti 2013-03-08. Pareiškėjai 2014-12-23 sutartimi įgijo tiek teisių, kiek jų buvo perduota buvusių perkamo buto savininkų, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais – per vieną mėnesį nereiškusiems pretenzijų dėl trečiojo suinteresuoto asmens M. A. K. nuosavybės teisių į butą įregistravimo. Termino atnaujinimo klausimas, turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant ne į pareiškėjų, o į buvusių savininkų, perleidusiems pareiškėjams savo teises ir pareigas, sužinojimo apie 2013-03-08 priimtą sprendimą momentą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Vilniaus filialas teismo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 189).

Trečiasis suinteresuotasis asmuo M. A. K. atsiliepime (b. l. 86–90) nurodo, kad nesutinka su skundu, kuris, jos nuomone, grindžiamas motyvais, neigiančiais pareiškėjų pareigą būti atidžiais ir rūpestingais, ignoruojama aplinkybė, kad būstas buvo įgytas ne vartojimo, o verslo reikmėms, kas lemia dar aukštesnio bonus pater familias standarto taikymą.

Paaiškina, jog rekonstrukcija ir jos registracija pilnai atlikta iki pareiškėjams įgyjant nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė eliminuoja bet kokį pareiškėjų materialinį suinteresuotumą, susijusį su VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2013-03-08 sprendimo įregistruoti turtą (toliau – ir Registracija) galiojimu, nes jie, įsigydami butą, įsigijo bendros nuosavybės dalį be trečiojo aukšto laiptinės. Pareiškėjai niekada neturėjo turtinių teisių į nekilnojamojo turto objekto dalį, kuri buvo įregistruota. Pareiškėjai, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, neturi materialiosios ir procesinės teisės ginčyti registraciją.

Buvę savininkai pretenzijų nėra pareiškę kaip ir kiti kaimynai, todėl nauji savininkai, t. y. pareiškėjai, neturi teisės ginčyti registracijos, o atlikta rekonstrukcija nepažeidžia kitų asmenų nuosavybės teisių. Pažymi, kad tokių trukdžių nenurodo ir pareiškėjai.

Skunde nėra nurodyta, kokiu būdu rekonstrukcija pažeidžia pareiškėjų teises, taip pat nėra aišku, kokių konkrečių pasekmių tikisi, jeigu jų skundas būtų tenkintas, kaip jų reikalavimų įvykdymas turėtų pasireikšti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, ne mažiau reikšminga aplinkybė, kad pareiškėjai bute (duomenys neskelbtini), niekada negyveno. Šis būstas skirtas trumpalaikei nuomai. Pareiškėjus pradėjo dominti tariamas rekonstrukcijos neteisėtumas tik po to, kai buvo nesėkmingai bandyta išvengti privalomų įmokų už stogo keitimą.

Sprendimo teiginiai, kad pareiškėjai, jau įsigydami būstą žinojo, kokios apimties turtas yra įsigyjamas, yra pagrįsti ir teisingi.

Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai apie registraciją galėjo domėtis bei gauti atitinkamus duomenis anksčiau, nei realiai tai buvo padaryta. Jie turėjo ir galėjo susipažinti su skundžiamo akto turiniu įsigydami būstą ir susipažindami su buto ir namo dokumentacija.

M. A. K. ir jos dukrai R. S., taip pat trečiajam suinteresuotajam asmeniui šioje byloje, žinoma, jog pareiškėjai profesionaliai užsiimta trumpalaike nuoma. Nekilnojamo turto objektas (duomenys neskelbtini) yra tik vienas iš nuomojamų būstų. Pareiškėjai šiame bute niekada negyveno. Pasak M. A. K., pareiškėjai į daugiabutį atvykdavo tik dėl įvairių ginčų, kuriuos patys ir inicijuodavo.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai nenurodė konkrečių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, sukliudžiusių laiku pateikti skundą. Jie nenurodo, kodėl nuo turto įsigijimo iki 2016-06-07 nesidomėjo įsigyto būsto dokumentacija. Pareiškėjai, turėdami patirties pirkdami nekilnojamojo turto objektus ir juos nuomodami, turėjo būti pakankamai protingi, atidūs bei rūpestingi ir išsireikalauti visą juos dominančią dokumentaciją, susijusią su įsigyjamu nekilnojamuoju turtu.

Pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. Pareiškėjai nėra tie subjektai, kurie galėjo ginčyti registraciją, jokios jų teisės nepažeidžiamos.

Pareiškėjai prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą motyvuoja tuo, jog dalies laiptinės prijungimas prie buto Nr. 20 nebuvo numatytas palėpės įrengimo techninėje dokumentacijoje ir todėl yra neteisėtas, pareiškėjai sužinojo tik 2016-07-04 susipažinę su Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento archyve saugoma 1995-08-05 parengta palėpės įrengimo projektine dokumentacija.

Pareiškėjai tvirtina, jog Centrinis administratorius nepasisakė, kad mansardos plane, sudarytame 1979-03-16, buvo užfiksuoti pakeitimai dėl dalies laiptinės prijungimo prie buto Nr. 20 ir pakeitimų data buvo nurodyta 1979-03-15 ir 1984-03-13, dėl to pareiškėjai buvo suklaidinti dėl buto Nr. 20 rekonstrukcijos laiko. Teismo vertinimu, minėti pareiškėjų teiginiai patvirtina tik subjektyvias, nuo jų valios priklausančias aplinkybes (tam tikros situacijos įsivaizdavimą), todėl tai irgi nesudaro pagrindo atnaujinti termino skundui paduoti.