Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį areštu 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023-03-07 05 10 val. iki 2023-03-08 14.25 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, nuspręsta skirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

- konfiskuoti automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelius su papildomu užraktu, saugomus stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini).

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo kaltinamojo faktinio sulaikymo momento vykdant nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo S. A. apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis S. A. kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal BK 75 straipsnio nuostatas.

7. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

8. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertina ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus nubaustas teisingai, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, ar padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2012, 2K-91/2014).

9. Nors sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo motyvuoti sprendimą, kodėl netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, ir nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta, tačiau vien tai nedaro skundžiamo nuosprendžio nepagrįstu ar neteisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.1. Kaip matyti, S. A. dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, t. y. vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, jas padarė būdamas anksčiau teistas dešimt kartų, esant neišnykusiam teistumui, nuteistajam praeityje jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau akivaizdu, jog probacijos tarnybos pareigūnų vykdoma S. A. elgesio kontrolė nebuvo pakankamai veiksminga, nuteistasis savo netinkamo elgesio bei nusikalstamų polinkių nekeičia. Šiuo atveju sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam klausimą būtina įvertinti ir tai, jog S. A. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė prieš tai jau būdamas tris kartus teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, be to, pats nuteistasis nurodė, jog žinojo, kad teismas jam uždraudė automobilius vairuoti penkerius metus, vadinasi, taip elgėsi sąmoningai ir to norėdamas, taip pat per pastaruosius penkerius metus kelis kartus yra baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti (šios teisės nėra įgijęs). Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad S. A. nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina, tinkamų išvadų nedaro, priešingai ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, taip sąmoningai pasirinkdamas elgtis ypatingai pavojingu būdu. Pastebėtina, kad S. A. būnant neblaiviam ir vairuojant automobilį, kartu su juo važiavo dar du asmenys, o tai rodo dar didesnį padarytos veikos pavojingumą, nes nuteistasis, sėsdamas už vairo ir kartu veždamas pakeleivius, rizikavo ne tik savo, bet ir jų sveikata ir net gyvybe.

9.2. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jam reikalingas gydymas, kadangi jis yra priklausomas nuo alkoholio ir ši priklausomybė yra jo teistumų priežastis, pažymima, jog nors S. A. ir nurodė 2023 m. rugsėjo 26 d. pradėjęs gydymą nuo alkoholizmo, tačiau būtina įvertinti ir tai, kad, suprasdamas, jog dėl priklausomybės alkoholiui yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, nuteistasis turėjo anksčiau kreiptis dėl gydymo, imtis veiksmų, kad jo netinkamas ir sau pačiam bei aplinkiniams pavojų keliantis elgesys būtų keičiamas teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis šia galimybe nepasinaudojo, gydymą pradėjo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Dėl to, kas paminėta, teisėjų kolegija sprendžia, jog net ir įvertinus nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus, seniūnijos yra charakterizuojamas teigiamai, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat nesutiktina su skundo argumentu, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nebus išsaugotas nuteistojo gydymosi nuo alkoholio tęstinumas, kadangi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta aukščiau, matyti, jog šioje byloje vien tik baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaks S. A. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad tai, jog S. A. blogina savo teisinę padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Be to, nors S. A., prašydamas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, prašo teismo skirti ir įpareigojimą gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ar kitas pareigas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam nebuvo kliūčių ir be teismo paskirtų įpareigojimų keisti įpročius, gyvenimo būdą ir požiūrį į nusikalstamų veikų darymą.

10. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas ir neargumentavo sprendimo netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų nuteistajam S. A., tačiau bausmės vykdymo atidėjimo instituto netaikė pagrįstai, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

11.1. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi nuteistajam S. A. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. gruodžio 20 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš S. A. valstybės naudai priteisti 50,00 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

11.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo S. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Gynėjas nuteistajam S. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais.

11.3. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bylos sudėtingumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam S. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma, kuri yra reali ir pagrįsta (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis įrodytas minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma), adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl išieškotina iš nuteistojo S. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. A. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo S. A. valstybės naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.