- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2S-1662-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12218-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Obča“
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Obča“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei UAB „Obča“ dėl patirtų išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. B., mažoji bendrija „A kubu“, uždaroji akcinė bendrovė „Versus projektai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 20 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Obča“ (toliau – atsakovė) dėl patirtų išlaidų atlyginimo ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; priteisė ieškovui iš atsakovės 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 004,63 Eur), skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6 109,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovės 136,38 Eur teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Obča“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimo, kuriame prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba jo sumokėjimą atidėti iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Nurodė, kad ji už apeliacinį skundą turėtų mokėti tokio pat dydžio žyminį mokestį kaip ir ieškovas už pareikštą ieškinį. Tačiau atsakovė neturi galimybės dabar sumokėti žyminio mokesčio, nes ir taip yra skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI).
Atsiliepimas
3. Atsakovė paaiškino, kad užsiima nekilnojamojo turto vystymu ir pagrindinės pajamos yra iš turto pardavimo. Dėl nevykstančių sandorių susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, šiuo metu neturi lėšų bei galimybės sumokėti žyminį mokestį. Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų būti lemiama sąlyga pradėti teismo procesą. Atsakovės teigimu ši rekomendacija yra itin aktuali šioje byloje. Atsakovė, norėdama apsiginti nuo nepagrįsto ieškovo reikalavimo ir neturėdama piniginių lėšų sumokėti žyminio mokesčio, kuris yra mokėtinas iš anksto už teismo sprendimo peržiūrėjimą apeliacine tvarka, prarastų galimybę apginti savo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba sumokėjimą atidėti.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis už apeliacinį skundą yra 225 Eur. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, nes yra skolinga VMI, dėl nevykstančių sandorių susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, šiuo metu neturi lėšų bei galimybės sumokėti žyminį mokestį, tačiau jokių įrodymų ir aktualių duomenų apie savo finansinę būklę nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė teismui bendro pobūdžio duomenis (nemokamą ataskaitą) iš internetinio puslapio (www.rekvizitai.vz.lt) apie save, kad turi 1 darbuotoją, nurodė pardavimo pajamas už 2013-2022 m., koks grynasis pelnas (nuostoliai) susidarė 2018-2022 m., duomenis apie skolą Sodrai (2024 m. birželio 3 d. skolos nėra), JAR pasikeitimų istoriją, kad skola VMI sudaro 7 805,50 Eur (2024 m. gegužės 31 d.), tačiau duomenų, pagrindžiančių juridinio asmens sunkią finansinę būklę šiuo metu, nepateikė. Be kita ko, teismas atkreipė atsakovės dėmesį, kad asmens prašymu dėl sunkios turtinės padėties teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tokiu atveju teisės aktuose nėra numatyta.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atsakovė UAB „Obča“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Vieši duomenys patvirtina tam tikras aplinkybes. Pavyzdžiui duomenys, jog atsakovė turi skolą VMI, kuri taikydama tiesioginio pinigų nurašymo įrankius (PLAIS) negali susigrąžinti skolos, turėtų indikuoti, jog įmonė šiuo metu susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu. Žyminis mokestis yra mokamas VMI ir iš įmonės piniginių lėšų, todėl pateikti duomenys apie esamą įsiskolinimą bei taikomus apribojimus turėtų būti laikomi pakankamais patvirtinti įmonės sunkią finansinę būklę. Šie duomenys turėtų sudaryti galimybę tenkinti prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
7.2. Atsakovės pateikti duomenys apie įmonės ilgalaikius finansinius rodiklius patvirtina, jog įmonė vykdo veiklą, vykdo sukurto produkto prekybą ir generuoja pajamas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje sudarytų sąlygas sumokėti dalį žyminio mokesčio, kuris turėtų būti atidėtas. Pateikti bendro pobūdžio finansiniai duomenys patvirtina, kad įmonės finansinė padėtis ilguoju laikotarpiu yra gera ir egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog atidėta žyminio mokesčio suma bus sumokėta ateityje. Tačiau šiuo konkrečiu metu bendrovė dėl savo veiklos specifikos susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, kuris tikėtina kelių mėnesių laikotarpiu pasikeis ir turint apyvartinių lėšų bus galima sumokėti atidėtą žyminį mokestį.
7.3. Atsakovė užsiima nekilnojamojo turto vystymu ir pagrindinės pajamos yra iš turto pardavimo. Atsakovės turtinė padėtis šiuo metu nėra gera ir dėl apyvartinių lėšų trūkumo neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Tačiau apeliantė turėdama didesnį atidėjimo laikotarpį žyminio mokesčio sumokėjimui galės įvykdyti šią prievolę vėliau, o reikalavimas sumokėti visą žyminio mokesčio sumą ir iškart teikiant apeliacinį skundą užkirstų galimybę apeliantei ginti savo pažeistas teises teikiant skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo.
7.4. Papildomai teikia finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus bei banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad dėl šiuo metu taikomų apribojimų sumokėti žyminio mokesčio nėra galimybės. Teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus patvirtina, kad įmonės turi pakankamai turto sumokėti žyminį mokestį ateityje, t. y. po apeliacinės instancijos teismo sprendimo, jeigu būtų nuspręsta, kad žyminį turi mokėti atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba sumokėjimą atidėti ir nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt.
11. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 80 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Ieškinio suma nustatoma tokiu būdu: bylose dėl pinigų išieškojimo – pagal ieškomą sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 20 d. sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovės priteista 10 004,63 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taigi, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 225 Eur.
13. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei šalis dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Taigi, pagal CPK 84 straipsnį žyminio mokesčio atidėjimo būtinumas siejamas tik su besikreipiančiųjų į teismą asmenų turtine padėtimi, todėl atidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas turi įsitikinti, kad asmens (fizinio ar juridinio) turtinė padėtis yra sunki šiuo metu, t. y. asmuo neišsigali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio tik prašymo pateikimo momentu, bet per ilgesnį laiko tarpą sugebės sumokėti žyminį mokestį.
14. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų, įrodančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Pažymėtina, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė padėtis kreipimosi į teismą metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-425/2011, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1670-943/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dieną jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2021 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-92-943/2021).
16. Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė iš esmės jokių įrodymų ir aktualių duomenų apie savo finansinę būklę nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti duomenys neleidžia pilnai atskleisti apeliantės turtinės padėties. Su atskiruoju skundu pateiktas atsakovės balansas už 2023 m. patvirtina, kad atsakovė turi iš viso 236 389 Eur turto, taigi turėtų būti pajėgi sumokėti 225 Eur dydžio žyminį mokestį. Galimai atsakovė buvo susidūrusi su apyvartinių lėšų trukumų, kadangi buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 7 805,50 Eur, tačiau, remiantis naujausiais Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. duomenimis, atsakovė mokestinės nepriemokos neturi. Taigi šiuo metu nėra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovė susiduria su apyvartinių lėšų trukumu.
17. Taigi, atsižvelgiant ir į žyminio mokesčio teisinio reguliavimo aiškinimą bei tokiu apmokestinimu siekiamus tikslus, negali būti toleruojama situacija, kai asmenys iš esmės jų teiginių prašymu būtų atleidžiami nuo pareigos sumokėti valstybei nustatytą mokestį už bylinėjimąsi. Tokia situacija, kai vien prašymo pakaktų atleidimui nuo žyminio mokesčio ar jo atidėjimui, neabejotinai sudarytų sąlygas, iš esmės nepatiriant jokių nuostolių, piktnaudžiauti ieškinio (apeliacinio skundo) pareiškimo institutu.
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą, išsamiai motyvuotą išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų viseto ir neįrodė, jog jos turtinė būklė sunki.
19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio neatidėjimo, atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui, todėl jie išsamiau nėra analizuojami.
20. Kadangi procesinis terminas apeliantei pašalinti apeliacinio skundo trūkumą (sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį) jau yra pasibaigęs, šiam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties reikalavimui įvykdyti nustatytinas naujas terminas (CPK 7 straipsnis), išaiškinant, kad duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį teikiami pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei UAB „Obča“ terminą iki 2024 m. rugsėjo 30 d. įskaitytinai pašalinti apeliacinio skundo trūkumą – sumokėti 225 Eur dydžio žyminį mokestį.