Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ir Valstybės įmonės Turto banko, atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. M., A. N., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja patvirtino, kad 2017 m. kovo mėn. jos sesers O. sūnus G. jai pasakė apie tai, kad A. N., jį informavo, jog pagal Z. V. asmeninį testamentą O. M. paliktų piniginių lėšų paveldėjimas nėra įformintas, t. y. O. M. nesutvarkė jai priklausančios savo sesers, Z. V., palikimo dalies priėmimo klausimų. Dėl šios priežasties, pareiškėja manė, jog mirus jos seseriai O. M., palikimo (paveldimo turto) nėra, todėl ji sąžiningai klysdama, į palikimo vietos atsiradimo notarą nesikreipė. Kaip ir nurodė apie tai ji sužinojo tik 2017 m. kovo mėnesį, jau suėjus įstatymo numatytam palikimo priėmimo 3 mėnesių terminui.

Dėl pareikšto pareiškimo suinteresuotas asmuo A. N. prieštaravimo nepateikė (pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti su priedais jam buvo įteikti tinkamai – per elektroninių paslaugų portalą (EPP)).

Liudytojas V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, teismo posėdžio metu nurodė, kad apie O. M. palikimą sužinojo atsitiktinai, 2017 m. kovo – gegužės mėnesį, apie tai pasakė A. N.. O. M. buvo parašiusi testamentą, tačiau mirties dienai turtą buvo pardavusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra - gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimą priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu palikimo priėmimo terminas yra praleistas, šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš teismui pateiktų mirties liudijimo kopijų (įrašų) matyti, jog Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Iš Z. V. 2006-07-13 sudaryto asmeninio testamento (b. l. 5), patvirtinto, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-22 nutartimi (b. l. 7), matyti, kad ji savo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo globotiniui A. N., jai priklausantį žemės sklypą (0,88 ha), es. Anykščių žemės ūkio valdyboje (Anykščių raj. sav.), (duomenys neskelbtini), ji paliko R. V., o visas savo pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB (tuometinis pavadinimas „Hansabankas“), su įpareigojimu po mirties pastatyti paminklą paliko savo seseriai O. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2011-11-22 testamento matosi, kad O. M. savo mirties atveju padarė patvarkymą, kuriuo visą savo turtą, po savo mirties palieka V. V. (pareiškėjai) (b. l. 11). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, santuokos sudarymo įrašu (b. l. 10), gimimo įrašu (b. l. 12), pagrįstas pareiškėjos giminystės ryšys tarp jos ir jos sesers O. M.. Iš Varėnos 2-ojo notarų biuro pateiktos pažymos matyti, jog mirus O. M., Varėnos 2-jame notarų biure paveldėjimo byla nevesta, palikimo priėmimo faktas Testamentų registre neregistruotas (b. l. 27). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, O. M. priklausęs nekilnojamasis turtas buvo parduotas (perleistas) (b. l. 18-22). Pareiškėja nurodo, kad sąžiningai manė, jog po jos sesers O. M. mirties jokio jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonių) nėra. Šią aplinkybę jai nurodė ir jos sesers O. M. sūnus (pirmos eilės įpėdinis) G. M.. Apie jos sesers O. M. paveldėtas pinigines lėšas ji nieko nežinojo, todėl nesikreipė dėl palikimo priėmimo bei dėl šios priežasties prašo teismo atnaujinti praleistą terminą. Liudytojo V. V., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, parodymais, patvirtinama, kad V. V. apie palikimą sužinojo atsitiktinai, 2017 m. kovo – gegužės mėnesį, apie tai pasakė A. N.. O. M. buvo parašiusi testamentą, tačiau mirties dienai turtą buvo pardavusi.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vieningą teismų praktiką, pozicija, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15d. nutartis Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011). Taigi teismas, spręsdamas pareiškimo reikalavimo tenkinimo ar netenkinimo klausimą, šiuo atveju turi nustatyti ir pasisakyti ar pareiškėja terminą priimti palikimą praleido dėl svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus bei liudytojo parodymus dėl palikimo priėmimo termino praleidimo priežasčių konstatuoja, kad nurodytos priežastys nors yra subjektyvaus pobūdžio, bet pripažintinos pateisinamomis: pareiškėjai V. V. mirusioji O. M. 2011-11-22 testamentu paliko visą savo turtą, todėl ši turėdama žinių, jog po jos sesers mirties jokio mirusiosios vardu registruoto nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto, t. y. palikimo (paveldimo turto), nėra, todėl ir nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja V. V. apie palikimą sužinojo atsitiktinai, 2017 m. kovo – gegužės mėnesį, apie tai pasakė suinteresuotas asmuo A. N..

CK 5.17 str. 1 d. numato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos aplinkybės, kad testatorės sudarytas testamentas būtų ginčijamas. Ginčo ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų dėl mirusiosios O. M. palikimo priėmimo, nėra.

Daroma išvada, kad pareiškėja, kaip testamentinė paveldėtoja, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių įstatymo nustatytu terminu nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarui, todėl įstatymo nustatytas terminas atnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.50 straipsniu, 5.57 straipsniu, CPK 78 straipsniu, 290-292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 443 straipsniu, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti po sesers O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinei paveldint pagal testamentą, praleidus įstatymo nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių.

Nustatyti, kad V. V. turi teisę atlikti veiksmus palikimui priimti, paveldint pagal testamentą, per tris (3) mėnesius po nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.