Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. S. skundą dėl antstolio T. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodo, kad išieškojimas, išieškant iš asmenų, esančių laisvės atėmimo įstaigoje, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatyto 1 MMA. Tai pažeidžia jo prigimtines teises įsigyti būtiniausių ir kitų nedraudžiamų prekių. Antstolis nurodo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas, bet jų nedetalizuoja. Be to pareiškėjas nežino už ką jam buvo skirta bauda, patvarkyme nerado jokių teisinių argumentų, straipsnių dalių, kuriomis reikėtų vadovautis. Mano, jog jei išieškoma bauda, tai antstolis turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 676 str. 3 d. Skolininkui nesuprantama, kodėl tiek ilgai buvo nesikreipiama į išieškotojus su išieškojimo negalimumo aktais, ir pažymi, kad bauda gali būti išieškoma tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visos kitos baudos nebegali būti išieškomos. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika mano, jog antstolis neteisėtai atlieka išskaitas, jei pajamos neviršija 1 MMA. Vykdymo išlaidų apskaičiavimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes nepatvirtintas herbiniu antspaudu, nenurodyta kokioje vykdomojoje byloje, kas sudaro būtinąsias vykdymo išlaidas, nesutinka mokėti atlygio antstoliui, nurodytos 82 užklausos, tačiau kur jos darytos nenurodyta. Prašo pakeisti patvarkymo dalį, kuria jam išskaitoma 20 procentų nuo artimųjų, draugų atsiųstų lėšų, leisti naudotis 1 MMA be jokių dalinių išskaitų, detaliai ir aiškiai apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir pateikti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti išieškotojui su išieškojimo negalimumo aktais skunde nurodytais pagrindais.

Antstolis 2018 m. balandžio 10 d. patvarkymu dėl skundo išnagrinėjimo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visos vykdomosios bylos vykdomos pagal VMI prie LR FM nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose. Atsižvelgiant į 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančių lėšų, darant CPK 736 str. nustatytas dydžio išskaitas, yra galimas. Skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje antstolis neareštavo. Pareiškėjo skunde minimas 1 metų senaties terminas pagal ANK 676 str. 3 d. taikomas tada, kai vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti išieškota bauda. Pirmoji vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pradėta vykdyti 2016 m. kovo 16 d. Patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatytą, kad jis nedirba, realizuojamo turto neturi, banko sąskaitų neturi. Patvarkymu S013601 skolininko banko sąskaita buvo areštuota pagal visas vykdomąsias bylas. Areštavus sąskaitą nuo jos nusirašė 15,88 Eur, per nustatytą terminą skolininkas nepateikė prašymo grąžinti pinigines lėšas, todėl jos buvo paskirstytos. Nustačius, kad skolininkas turi sąskaitą banke, pingines lėšas, taikyti ANK 676 str. 3 d. ir grąžinti vykdomuosius dokumentus, remiantis CPK 631 str. 1 d. 9 p. nebuvo jokio pagrindo. Antstolis vykdymo išlaidas apskaičiuoja vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija. Kiekvienoje byloje buvo siunčiami patvarkymai su vykdymo išlaidų apskaičiavimais, tačiau pareiškėjas nei vieno laiško neatsiėmė, bylos eiga nesidomėjo, su antstoliu susisiekęs nebuvo. Kadangi skolininko atžvilgiu vykdomos 8 vykdomosios bylos, o skolininkas skolų nedengia, būtinųjų vykdymo išlaidų, patvarkymų, nuorašų, pašto ir kt. išlaidos žymiai išauga.

Suinteresuotas asmuo VMI prie LR FM atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 60,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-03-15 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)- 483-11290; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 146,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-03-29 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)- 483-23562; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-05-25 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)- 483-59824; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 289,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-05-26 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-483-61251; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 100,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2017-01-02 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-483-215; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-08-01 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-483-80311; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 66,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-08-22 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)- 483-92649; Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30,00 Eur dėl 30,00 Eur baudos išieškojimo pagal išieškotojo VMI prie LR FM 2016-10-16 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)- 483-93325.

Pareiškėjas mano, kad antstolio kontoroje esančios vykdomosios bylos (išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomos suėjus išieškojimo vykdymo senačiai.

Byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos (baudos) vykdymo senaties terminų. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, nurodė, kad CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vengia vykdyti administracinę nuobaudą, senaties eiga sustoja (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 249 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 str. 3 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 672 str. 3 d. taip pat nustatytas penkerių metų nutarimų skirti baudą vykdymo senaties terminas, tačiau ANK 3 str. 3 d. numatyta, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, todėl nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad nutarimo priėmimo metu vykdymo senaties terminas apskritai nebuvo reglamentuotas, 2016 metais pareiškėjui paskirtų nuobaudų priverstiniam vykdymui taikytina ne penkerių, o dvejų metų senatis.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad baudų išieškojimo laikotarpiu vykdomosiose bylose antstolis atliko eilę vykdymo veiksmų: siūlė susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas bei pateikti duomenis apie turtą ir pajamas, priimdavo patvarkymus areštuoti pingines lėšas, tikrino VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento (buvusio VĮ Gyventojų registro) duomenis, duomenis apie skolininko turimą nekilnojamąjį turtą, teikė užklausas bankams apie skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas, teikė užklausas VSDFV apie draudimo periodus ir gaunamas draudžiamąsias pajamas, teikė užklausas LR Kelių transporto priemonių registrui apie skolininko turimas transporto priemones, gavęs duomenis apie skolininko gaunamas pašalpas, vykdė vykdymo išlaidų apskaičiavimą, priimdavo nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, tikrino Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Visi šie veiksmai vykdomosiose bylose būdavo atliekami dažniau nei kartą metuose, šie duomenys, leidžia daryti išvadą, kad antstolis vykdomosiose bylose atliko visus galimus vykdymo veiksmus siekiant užtikrinti lėšų išieškojimą iš skolininko, tačiau to padaryti nepavyko iš dalies dėl paties skolininko kaltės, nes jis, būdamas baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, žinojo apie pradėtas teiseną, tačiau baudų nesumokėjo. CPK 644 str. įtvirtinta skolininko pareiga nedelsiant informuoti antstolį apie savo gyvenamosios vietos, buveinės ar darbo vietos pasikeitimą, taip pat įtvirtinta pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pareiškėjas būdamas skolininkas vykdymo procese elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes nesiėmė jokių veiksmų, kad baudos būtų sumokėtos gera valia. Tai įvertinus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog antstolis vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl baudos išieškojimo iš N. S. ėmėsi teisėtų ir aktyvių priemonių, siekdamas surasti skolininko turtą bei pajamas ir išieškoti jam paskirtą baudą valstybei: periodiškai buvo atliekamos įvairios užklausos, bankams pateikiami patvarkymai dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą ir gauti Sodros registro duomenys apie asmenį. Tai įvertinus, konstatuotina, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo (ATPK 308, 313 str., analogiškai ir ANK 672,675,676 str.). Minėto pasekoje bei įvertinus tai, laikytina, kad jam apie pradėtą baudų ir vykdymo išlaidų išieškojimą buvo žinoma, todėl darytina išvada, kad išieškojimų pagal nutarimą senaties termino eiga tam tikrais laikotarpiais buvo sustojusi. Atsižvelgiant į tai, antstolis teisėtai skundžiamu patvarkymu atsisakė nutraukti vykdomąsias bylas.

Dėl antrojo skolininko reikalavimo, pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 130-4682) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz., gaunamos iš kitų asmenų), kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš jų taikomos nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733–744 str.). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamas lėšas kasacinis teismas priskyrė kategorijai pajamų, išieškojimui iš kurių yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus nuostatos. Pajamų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, sąrašas įtvirtintas CPK 739 str., o kitų asmenų į skolininko sąskaitą laisvės atėmimo įstaigoje pervedamos lėšos į jį nepatenka. CPK 737 str. pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, kuris neapima tokios pajamų kategorijos kaip kitų asmenų pervedamos ar (ir) išmokamos lėšos, tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad tokios lėšos nėra priskiriamos kitų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, kategorijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str.

Iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų, jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus (CPK 736 str. 1 d. 3 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aplinkybę, kad antstolis 2018-03-02 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, nustatyta tinkama išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų tvarka, t. y. vykdomojoje byloje antstolis areštavo pareiškėjo piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 749, 611, 733–743 str. normomis, nurodydamas (duomenys neskelbtini) pataisos namams – atvirajai kolonijai iš skolininko gautų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. iš gautų lėšų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir 20 proc. nuo gautų lėšų dalies, neviršijančios MMA (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 b.l.). Įvertinus aptartas įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad antstolio veiksmai priimant 2018 m. kovo 2 d. patvarkymą Nr. S001376 teisėti, nes antstolis, nukreipdamas išieškojimą į pareiškėjo pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų ir iš pareiškėjo pajamų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nėra išskaitoma 100 procentų jo gaunamų pajamų.

Dėl trečiojo skolininko prašymo – paaiškinti, ar pagrįstai didelės tokios išlaidos, informuotina, kad Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą arba siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Nagrinėjamu atveju, skolininkas skolos ir vykdymo išlaidų per raginime (siūlyme susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas) nustatytą terminą nesumokėjo, todėl antstolis pagrįstai toliau tęsė vykdymo veiksmus ir įgijo teisę išieškoti ne tik išlaidas, už atskirų vykdymo veiksmų atlikimą, bet ir atlygį antstoliui.

Pagal CPK 609 str. vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje, papildomos administravimo išlaidos, patiriamos atliekant atskirus vykdymo veiksmus ir atlygis antstoliui. Vykdomosiose bylose 30,00 Eur ir 60,00 Eur, 66,00 Eur, 86,00 Eur, 100,00 Eur, 289 Eur dydžio išieškotinos sumos patenka į Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 3-4 punkte nustatytus intervalus, t .y. nuo 14,48 Eur iki 57,92 Eur, todėl atitinkamai būtinas vykdymo išlaidos sudaro po 20,00 Eur kiekvienoje vykdomoje byloje, kai išieškoma suma patenka į šį intervalą, o atlyginimas antstoliui – 40,00 Eur, tuo tarpu nuo 57,92 Eur iki 289,62 Eur būtinosios vykdymo išlaidas sudaro 24,00 Eur, o atlyginimas antstoliui - 79,99 Eur. Susumavus visas būtinąsias išlaidas (20,00 Eur+24,00 Eur + 20,00 Eur +24,00 Eur +24,00 Eur+ 24,00 Eur +24,00 Eur +24,00 Eur susidaro 184,00 Eur dydžio būtinųjų vykdymo išlaidų suma.

Papildomos vykdymo išlaidos, kurių apmokėjimo tvarką reglamentuoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas, yra 181,60 Eur, kurios susidarė dėl bankinių pavedimų, išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo, kopijų tvirtinimo (nuorašų), nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, raginimo įvykdyti sprendimą užklausų mokesčių, parengimo bei 16,00 Eur paskaičiuotos pašto (kurjerių) išlaidos su bankinių pavedimų mokesčiais – 2,32 Eur (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 13 b.l.).

Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai buvo atliktos 82 užklausos, tačiau iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad vykdomosiose bylose pateiktos 52 užklausos. Iš antstolio T. U. rašytinio paaiškinimo teismui nustatyta, kad nuo 20087 m. iki 2011 m. antstolio kontoroje vykdyta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje per visą laikotarpį atlikta apie 30 užklausų. Minėta vykdomoji byla užbaigta 2011-02-28 su išieškojimo negalimumo aktu, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui. Teismas pritaria antstolio T. U. rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytiems argumentams, jog pagal CPK 611 str. 4 d. vykdomojoje byloje priskaičiuotos vykdymo išlaidos gali būti išieškomos per 10 metų, nes minėta vykdomoji byla antstolių informacinėje sistemoje nebuvo užbaigta, todėl neišieškotos vykdymo išlaidos susumuotos ir priskirtos šioms vykdomosioms byloms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad antstolis pagrįstai atliko 82 užklausas ir priskaičiavo prie papildomų vykdymo išlaidų. Tęsiant vykdymo veiksmus bei priskaičiavus atlygį antstoliui, natūralu, kad vykdymo išlaidos per kelių metų laikotarpį padidėjo – antstoliui siunčiant užklausas, siūlymus, priimant patvarkymus, kartu didėjo pašto išlaidos. Papildomų vykdymo išlaidų ir neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 punkte (3 lentelėje) pateiktų dydžių. Visos šios išlaidos pagrįstos vykdomosiose bylose esančiais dokumentais ir laikytinos pagrįstomis.

Iš skundo dėl antstolio veiksmų turinio taip pat nustatyta, kad skolininkas nesutinka su vykdymo išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad vykdymo išlaidos per didelės. Pažymėtina, kad būtinosios vykdymo išlaidos ir atlygio antstoliui dydis neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto lentelėje nurodytų dydžių, o papildomos vykdymo išlaidos susidarė dėl skolininkui paskirtų, tačiau įstatyme nustatytu laiku nesumokėtų baudų, todėl šias išlaidas padengti privalo skolininkas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 7 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 868,86 Eur iki 1158,48 Eur išieškojimą yra 17 procentų nuo išieškotos sumos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas procentinės atlygio antstoliui išraiškos dydis, be kita ko, atlieka prevencinę funkciją ir užtikrina savanorišką, efektyvų ir operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, skatindamas skolininkų nelaukti priverstinio išieškojimo veiksmų, t. y. teismo sprendimą vykdyti gera valia. Tokiu būdu užtikrinamas bendrasis civilinio proceso principas kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-8-822/2016 33 punktas). Šiuo atveju iš pareiškėjo išieškotina suma buvo 950,00 Eur, taigi pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 7 punktą antstoliui apskaičiuotinas 161,50 Eur atlyginimas atitinka Vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą dydį. Priešingas aiškinimas, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats įvykdo sprendimą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, kad antstolis pagrįstai priskaičiavo būtinas vykdymo išlaidas, papildomas vykdymo išlaidas, atlygį antstoliui, papildomas ir kitas vykdymo išlaidas.

Kadangi antstolio veiksmai vykdomojoje byloje yra atlikti pagal jam suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismui nenustačius antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo N. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 513, 290-291 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.