Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. K. (dalyvavo nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą), jo gynėjui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme, 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme ir 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme; BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 90 parų arešto; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 valandos neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, konfiskuotas automobilis „SAAB 9-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

2. 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvi priežiūra, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimą ir konfiskuotas automobilio „Nissan X-Trail“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkanti pinigų suma – 2 260 Eur.

2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu Nr. 1-320-1135/2023 paskirta bausmė su 2023 m. kovo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu Nr. 1-299-476/2023 paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos galutinės subendrintos 90 parų arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams, paskiriant K. K. bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

2023 liepos 31 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas patenkintas. Panaikinta K. K. 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-416-1135/2023 taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas jis atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę – 90 parų arešto,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, po to vieną kartą spyrė į nugarą savo tėvui V. K., tuo sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad nelabai ką atsimena po ilgo laiko, buvo apsvaigęs tuo metu. Su tėčiu sukonfliktavo ir truputį apsivartė. Buvo viskas namuose. Gal ir sudavė kumščiu ar iš kojos, gali būti, kad įvyko taip kaip nurodyta kaltinime, tiksliai neprisimena, buvo per daug alkoholio. Kai iškvietė policija prisiminė, dabar daug laiko praėjo, prisimiršo. Tyrėjai teisybę pasakojo. Buvo išgėręs daug stipriųjų alkoholinių gėrimų, pas mamos pusbrolį gėrė. Gal ir namuose vartojo, tiksliai nepasakys, išgėrė du butelius, spalvoto ir baltos, 30 su trupučiu stiprumo. Neatsimena dėl ko kilo konfliktas. Galėjo kilti konfliktas dėl dyzelinio kuro. Prisipažįsta, kiek atsimena, galėjo taip būti. Sukėlė tėčiui fizinį skausmą. Neatsimena ar nukrito tėtis nuo smūgio, neatsimena ar jis buvo blaivus. Po įvykio bendravo su tėčiu, atsiprašė jo. Bausmę atlieka mėnesį laiko. Viskas įvyko namuose, galėjo vykti kieme. Policiją kas iškvietė nežino. Turi mažametį vaiką, prisideda prie išlaikymo, teikia piniginę pagalbą. Blogai vertina savo elgesį, tikisi susirasti legalų darbą, padėti draugei auginti vaiką, kartu negyvena, kaip ir išsiskyrę yra, nes jos tėvai neleidžia. Ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini) darbui prie (duomenys neskelbtini). Ketina nebenusižengti, jam (duomenys neskelbtini) metų, vertina savo veiksmus blogai, imsis priemonių, kad nebesikartotų. Anksčiau irgi smurtavo prieš tėtį. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, galėjo turėti įtakos alkoholis, priklausomybės neturi, bloga kompanija įtakojo.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad jis su žmona gyvena jo sesei priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena šeši jų vaikai: keturi nepilnamečiai, du pilnamečiai. Venas iš jų pilnametis K. K., su kuriuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. įvyko konfliktas, sūnus panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą. Tą dieną jis susitiko su draugais, gėrė degtinę. Grįžo namo vakare apie 21 val. Iš karto pastebėjo, kad sūnus K. K. yra išgėręs, nes neblaivus jis elgiasi agresyviai, nepagarbiai. Gyvenamojo namo kieme jis su sūnumi K. sukonfliktavo. Pykosi dėl dyzelio, neleido jam į savo automobilį jo piltis. Dėl to K. labai susinervino ir vieną kartą kumščiu jam sudavė į veidą, po to dar vieną kartą spyrė į nugarą. Jis dėl jo tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą, todėl paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo įvykio aplinkybes. Atvykus GMP ekipažui, buvo apžiūrėtas. Papildo, kad pas teismo medicinos ekspertą nevyks, rimtų sužalojimų nepatyrė. Nepageidauja, kad būtų atliekamas tyrimas iš med. dokumentų, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas. Pretenzijų sūnui K. neturi, jam atleido. Sūnus K. yra geras, padeda (duomenys neskelbtini), tačiau jo elgesys pasikeičia jam išgėrus. Prašo sūnaus K. neiškeldinti, jis jo nebijo. Civilinio ieškinio byloje nereikš. Įvykio metu jie buvo dviese su K., daugiau niekas įvykio nematė (b. l. 42-45).

Liudytojas A. K. parodė, kad jam yra išaiškintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytos liudytojo teisės ir pareigos ir jis yra įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Taip pat jam yra išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 2 d. nuostata, kad įtariamojo ir kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Išaiškinimus ir įspėjimą suprato. Įtariamasis šioje byloje K. K. yra jo brolis. Jis gali paaiškinti tik tiek, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. vakare vyko konfliktas tarp neblaivaus jo brolio K. K. ir neblaivaus tėvo V. K.. Pats tėvas K. provokavo, šis, turbūt išvestas iš kantrybės, nesusivaldė ir sudavė tėvui. Jis pačių smūgių nematė, nematė, kiek smūgių buvo ir į kurias vietas K. sudavė tėvui, tačiau matė, kaip po smūgio tėvas pargriuvo ant žemės. Dėl to tėvas, turbūt įsižeidęs, kad sūnus smurtauja prie jį – paskambino bendrajam pagalbos centrui, iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 53-56).

Šiaulių apskrities VPK Raseinių r. PK veiklos skyriaus vyr. tyrėjos K. M. tarnybiniame pranešime „Dėl A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m, liudytojo apklausos“ pranešama, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. telefonu buvo susisiekta su E. B., kuri paaiškino, kad savaitgalį pas sesę, gyv. (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, atvežė pasisvečiuoti savo nepilnametį sūnų A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. Vakar, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. vakare jai paskambino policijos pareigūnė ir pranešė apie įvykusį smurtą sesers namuose, liepė pasiimti ir parsivežti nepilnametį sūnų A. B., ką ji tą patį vakarą ir padarė. Ji kalbėjo su sūnumi A. apie įvykį sesers namuose, sūnus paaiškino, kad jo tuo metu nebuvo ir jis nieko nematė. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, pranešama, kad nepilnametį A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo byloje apklausti liudytoju netikslinga. (b. l. 57-59).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 16-25).

Asmens apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiojo V. K. veido sritį, kur buvo suduotas smūgis ranka, bei koja spirta į nugarą, jokių akivaizdžių sužalojimų nematyti (b. l. 26-32).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio nusikaltimo sudėtis – materialioji: mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Inkriminuojant fizinio skausmo sukėlimą kvalifikuojantį artimojo giminaičio ar šeimos nario požymį, vadovaujamasi BK 248 straipsnyje pateiktu sąvokų išaiškinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110-699/2015, 2K-327/2013, 2K-381/2013, 2K-487/2013, 2K-525/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių dėl to, kad būtent kaltinamasis 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 21:00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veido sritį, po to vieną kartą spyrė į nugarą savo tėvui V. K., tuo sukėlė nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina nukentėjusiojo, liudytojo duoti parodymai, ikiteisminio tyrimo metu atliktos asmens ir įvykio vietos apžiūros.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo K. K. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 140 straipsnio 2 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dviejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Skirdamas K. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad yra teistas du kartus, iš jų vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2022 m. birželio 6 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 91-96), baustas administracinių nusižengimų teisena, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 15 d., baudų nemoka (b. l. 103-113), oficialiai nedirba (b. l. 114), nors nurodo, kad dirbo neoficialiai, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 116). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis nurodė, jog atleido sūnui, prašė skirti jam švelnesnę bausmę, ženklių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė (apžiūrint jokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo matyti, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rimtų sužalojimų nepatyrė, pas ekspertus nevyko). Kaltinamasis turi mažametį sūnų, kurį turi išlaikyti, nurodė, jog po bausmės atlikimo ketina įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam ne prokurorės pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę, o įstatymo sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio bausmę – areštą (BK 49 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

K. K. arešto bausme baudžiamas ne pirmą kartą, todėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nespręstinas.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš artimą giminaitį – tėvą, jis 2023 m. buvo įpareigotas per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, todėl pakartotinai ši baudžiamojo poveikio priemonė jam neskirtina (BK 722 straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. 21 val. 39 min. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. 13 val. 30 min. (b. l. 60-63, 84-85) – dvi paros, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, laikyti, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu Nr. 1-320-1135/2023 paskirta 90 parų arešto bausmės neatlikta dalimi, jas iš dalies sudedant, t. y. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės dalies (53 parų). Nustatant pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į nusikaldamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į lengvinančią ir sunkinančią jo atsakomybę aplinkybes, į tai, kad turi mažametį vaiką, kurį turi išlaikyti.

Kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, 2023 m. spalio 23 d. nutartimi buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. 2023 m. lapkričio 16 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos kaltinamajam, išlaidų suma sudaro 193,33 Eur.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamasis nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.

Šiuo atveju kaltinamajam gynėjas paskirtas buvo dėl to, kad jis atlieka arešto bausmę, jo galimybė pačiam pasirinkti gynėją buvo apsunkinta, be to, dėl arešto bausmės kaltinamasis negali dirbti. Taigi, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu negali pilnavertiškai dirbti, turi nepilnametį vaiką, kurį nurodo, kad padeda išlaikyti, išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-89), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę - areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę - areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su 2023 m. kovo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu paskirta ir 2023 m. balandžio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi subendrinta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės dalies (53 parų) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 80 (aštuoniasdešimčiai) parų.

Į K. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. 21 val. 39 min. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. 13 val. 30 min. t. y. dvi paras, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, laikyti, kad kaltinamasis atliko dvi arešto paras.

K. K. bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.