Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2022 m. liepos 16 d., apie 20:09 val., (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas - alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-01080111, kurio patikros sertifikatas Nr. 1629380, galiojantis iki 2022-08-21, jam 2022-07-16, 20:54 val., buvo nustatytas 2,29 promilės neblaivumas, o 21:12 val. nustatytas 2,31 promilės neblaivumas, vairavo jam priklausantį automobilį "SABB 9-5", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, būtent: 2022 m. rugsėjo 23, apie 20:45 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, būdamas neblaivus (2,34 prom.), tyčia kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių savo tėvui V. K. į veidą, po to jį rankomis smaugė ir tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, 2022 m. kovo 26 d., apie 21:40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2,55 prom.), išdaužęs V. M. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklą ir pro langą įsibrovęs į namo patalpas, iš jų pavogė kambaryje ant lovos buvusį V. M. 170,00 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Samsung“ ir tuo padarė nukentėjusiajai turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,

Kaltinamasis savo kaltę šiame epizode pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog 2022 m. liepos 16 d., apie 20:09 val. vairavo automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai alkoholio matuokliu nustatyta 2,31 ir 2,29 promilės girtumas. K. K. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkoholio matuoklio rodmenys. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis K. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu nustatyta 2,31 ir 2,29 promilės girtumas), vairavo transporto priemonę – „SAAB 9-5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tuo sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis K. K. 2022 m. rugsėjo 23 d., apie 20:45 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,34 prom.), tyčia kumščiu sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių savo tėvui V. K. į veidą, po to jį rankomis smaugė ir tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam V. K. sukėlė fizinį skausmą. Savo kaltę šiame epizode K. K. pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad savo tėvo nesmaugė, o sužalojimai ant veido atsirado todėl, kad jie ritosi ant žvyruotos dangos. Nukentėjęs V. K. taip pat teigė, kad nebuvo smaugiamas. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus teismas vertina kritiškai, siekiu sušvelninti kaltinamojo padėtį. Posėdžio metu pagarsinus policijos pareigūnų įvykio metu užfiksuotus nukentėjusiojo parodymus, akivaizdu apie nukentėjusiojo atžvilgiu naudotą smurtą – „nu jis puolė ant manęs, trenkė į dantis, smaugė“, „čia langai išėjo, tai padegt namus nori, kiek aš galiu kentėti“ (1 tomas, b.l.96-97). Smaugimo aplinkybes paaiškino ir posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B..

2022-06-06 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu K. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės pagal LR BK 178 str. 2 d. Veika buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d., nes išdaužęs V. M. priklausančio gyvenamojo namo lango stiklą ir pro langą įsibrovęs į namo patalpas, iš jų pavogė kambaryje ant lovos buvusį V. M. kompiuterį. Savo kaltę šiame epizode K. K. pripažino pilnai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir susitaikymas nustoja galioti, padarius naują nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis K. K. padarė tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai. Minėti K. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam vairuotojui ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Tokiais savo veiksmais K. K. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, sėsdamas už vairo neblaivus, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas teismo manymu, rodo asmens neatsakingumą, kuris taip pat yra vertintinas sprendžiant atsakomybės klausimą. Vis dėlto pagrindinė aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, šiuo atveju yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis. Pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį, turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai, ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Nagrinėjamu atveju K. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Šiais savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. K. K., būdamas neblaivus, 2022-09-23 smurtavo prieš savo tėvą V. K., sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, 2022-03-26 įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pavogė V. M. kompiuterį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad K. K. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. K. už padarytas nusikalstamas veikas skirtina arešto bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas ir paskirtina intensyvi priežiūra.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad K. K. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį, todėl automobilis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad K. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso K. K., automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam K. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė advokatą. LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes jis teisiamas antrą kartą, tik sulaukęs pilnametystės, nedirbantis, neturi teisinių žinių ir negali apsiginti. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, užtikrinančiam kaltinamojo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybę pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu ir baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 parų areštą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 40 parų areštą;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 90 parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems ) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 valandos neišvykti iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2022-09-23 21:20 val. iki 2022-09-24 11:40 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones - 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

K. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.