Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Linai Pužienei, D. K. dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Lina Pužienė 2020-10-29 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje vykdymo procese 2005-05-12 turto arešto aktu buvo areštuotas T. N. vardu registruotas turtas – kelių transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas išviešintas, įregistruojant jį viešame registre dar esant palikėjui gyvam, bei buvo aktualus palikimo priėmimo momentui. Palikimo priėmimo momentu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto areštas, palikėjo kreditorius ir jo skolos dydis, todėl vadovaujantis teismų praktika laikoma, kad pagal šiuos duomenis įpėdinė E. K. buvo tinkamai informuota apie esantį įsiskolinimą per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir pareiškėjos argumentas, kad per įstatymų nustatytą terminą kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas, yra nepagrįstas, todėl pagrindo nutraukti išieškojimo procesą nėra.

Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Lina Pužienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/16/05293 (ankstesnis bylos Nr. 0108/05/00422, bylą vykdžiusi antstolė buvo Marytė Trijonienė), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2005-04-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-158/2004 dėl 4460,15 Eur (15400 litų) išieškojimo iš skolininko T. N. išieškotojo D. K. naudai (v. b. 1 t., b. l. 1-3). Antstolė Marytė Trijonienė 2005-05-12 turto arešto aktu areštavo skolininko T. N. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Plungės rajone ir transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turto arešto aktas 2005-05-12 įregistruotas Turto arešto aktų registre (v. b. l. 1 t., b. l. 16-19, 23-26). Antstolė M. Trijonienė vykdymo proceso metu realizavo skolininko T. N. nekilnojamąjį turtą – 2006-05-23 surašyti ir patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai (v. b. 1 t., b. l. 164-173), o 2007-03-06 patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko darbo užmokestį (v. b. 1 t., b. l. 197-200, 2 t., 1-5, 11-18). 2007-12-28 antstolės M. Trijonienės kontoroje gautas VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo 2007-12-13 raštas Nr. (1.7)-24-43 dėl areštuoto automobilio (duomenys neskelbtini) išregistravimo, kuriuo informuojama, kad, vadovaujantis Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-01 nutarimu grąžinti daiktą savininkui bei Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.7 punktu, T. N. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-11-28 iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išregistruotas; taip pat nurodoma, kad minėtas automobilis buvo areštuotas vėliau (2005-05-12), nei pavogtas (2000-05-13), todėl mano, kad tikslinga būtų panaikinti automobilio areštą. Kartu su šiuo raštu pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2007-10-01 nutarimas grąžinti daiktą savininkui, kuriame nurodyta, kad 2000-05-17 Klaipėdos rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl T. N. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis (duomenys neskelbtini), vagystės; UADB „Ergo Lietuva“ 2000-08-17 T. N. išmokėjo 12060 litų draudimo išmoką, prilygstančią apdraustos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertei ir tokiu būdu įgijo šios transporto priemonės savininko teises, todėl automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Lietuvoje dabar registruotas kaip automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta grąžinti savininkui UADB „Ergo Lietuva“ (v. b. 2 t., b. l. 6, 7). Skolininkas T. N. mirė (duomenys neskelbtini) (v. b. 2 t., b. l. 22, 27). Apie kokius nors atliktus veiksmus laikotarpiu nuo 2009-05-05 iki 2016-07-26 vykdomojoje byloje duomenų nėra (v. b. 2 t., b. l. 38-39). 2016-10-03 patvarkymu, pasikreipus automobilį įsigijusiai G. Š., antstolė Lina Pužienė panaikino transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštą (v. b. 2 t., b. l. 41-55). Nustačiusi, kad po skolininko T. N. mirties palikimą 2008-07-28 priėmė jo sutuoktinė E. K. (buv. duomenys neskelbtini), antstolė L. Pužienė 2020-09-21 priėmė patvarkymą Nr. S-20-109-33357 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo mirusį skolininką T. N. pakeitė jo teisių ir pareigų perėmėja E. K. (v. b. 2 t., 58-60, 76). Dėl šio patvarkymo pareiškėja pateikė skundą.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkas T. N. mirė (duomenys neskelbtini), o skundžiamas patvarkymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0109/16/05293 priimtas 2020-09-21, t. y. praėjus daugiau nei 12 metų po skolininko mirties. Pareiškėja, remdamasi CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad vykdomojoje byloje jau seniai suėjo senaties terminai, kurie kreditoriams leistų kreiptis į ją, buvusią skolininko T. N. sutuoktinę, priėmusią mirusio vyro palikimą, siekiant išieškoti mirusio sutuoktinio skolas.

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019, 23 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Antstolė, netenkindama pareiškėjos skundo, nurodė, kad palikimo priėmimo momentu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjo turto – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), areštas, palikėjo kreditorius ir jo skolos dydis, todėl vadovaujantis teismų praktika laikoma, kad pagal šiuos duomenis įpėdinė E. K. buvo tinkamai informuota apie esantį įsiskolinimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Įvertinus vykdomosios bylos duomenis, aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais antstolės argumentais.

Byloje nustatyta, kad po skolininko T. N. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė E. K. (buv. (duomenys neskelbtini)) 2008-07-28 pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas (v. b. 2 t., b. l. 59, 60), kadangi, kaip nurodė pati pareiškėja, ji jokio turto nepaveldėjo. Minėta, kad T. N. priklausęs nekilnojamasis turtas buvo realizuotas vykdymo procese.

Nors antstolė akcentuoja automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arešto išviešinimą Turto arešto aktų registre, tačiau vykdomosios bylos duomenimis nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad šis automobilis dar skolininkui esant gyvam 2007-10-01 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo grąžintas UADB „Ergo Lietuva“, būtent šią draudimo bendrovę pripažįstant daikto savininku, o T. N. automobiliu nedisponavo ir automobilis nebuvo jo žinioje nuo 2000-05-13, kada jis pranešė apie šio automobilio vagystę. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas dar 2007-12-28 informavo išieškojimą vykdžiusią antstolę M. Trijonienę apie tai, kad T. N. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išregistruotas 2007-11-28 ir siūlė spręsti šio automobilio arešto panaikinimo klausimą, tačiau automobilio areštas buvo panaikintas tik 2016-10-03. Taigi nustačius, kad nuo 2007-11-28 automobilis viešame registre jau nebuvo registruotas skolininko T. N. vardu, nes 2007-10-01 Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimu buvo grąžintas UADB „Ergo Lietuva“, o ne T. N., nėra pagrindo spręsti, kad vien 2005-05-12 turto arešto akto įregistravimas Turto arešto aktų registre šiuo atveju gali būti laikomas tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, kadangi minėtas automobilis palikėjui jo mirties dieną jam nepriklausė.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus D. K. reikalavimas nebuvo tinkamai išviešintas, nebuvo laikytasi CK 5.63 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir terminų, todėl antstolė L. Pužienė nepagrįstai, praėjus daugiau nei 12 metų po skolininko mirties, priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolininko pakeitimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas tenkintinas, skundžiamas patvarkymas naikintinas.

Nors pareiškėja taip pat prašė nutraukti išieškojimo procesą, tačiau CPK 630 straipsnis numato, kad vykdomąją bylą nutraukia antstolis savo patvarkymu (CPK 630 straipsnio 1 dalis), todėl, teismo vertinimu, dėl vykdomosios bylos nutraukimo šiuo atveju turi spręsti išieškojimą vykdanti antstolė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos E. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti antstolės Linos Pužienės 2020-09-21 patvarkymą Nr. S-20-109-33357 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0109/16/05293 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.